Tokia praktika daro neigiamą įtaką dirvožemiui ir aplinkai. Siekiant to išvengti, būtina neatidėliojant plėsti auginamų žemės ūkio augalų rūšių asortimentą, grįžti prie sėjomainų ir ūkininkauti ekologiškai.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad šiais metais bendras grūdinių augalų derlius Lietuvoje sudarys 3,3 mln. tonų, vidutinis derlingumas– 3,05 t/ha, bendras rapsų derlius– 485 tūkst. tonų, vidutinis jų derlingumas– 1,87 t/ha.

Kaip išvengti netesybų baudų, jei ūkininkai tik dabar sužinojo apie būtinus dokumentus, kurie įrodytų nenugalimos jėgos aplinkybes? Kodėl žalos įvertinimo ekspertais skiriami nieko bendro su žemės ūkiu neturintys žmonės? Susirinkę žemdirbiai tikėjosi išgirsti atsakymus į minėtus ir daugybę kitų klausimų.

Apie 150 ha plotą gluosniais užsodinusi bendrovė „Renergija“ jau greitai pjaus medžius ir pardavinės jį biokuro katilinėms. Įmonė tiki šios naujos šalyje ūkio šakos ateitimi, nes energijos poreikis visada išliks, o valstybė įsipareigojo ieškoti alternatyvių dujoms šaltinių.

„Negalime įvažiuoti į laukus. Šį rudenį gali atsitikti taip, kad ir žiemkenčių nepasėsime, ir grikių nenukulsime“, – apmaudavo daugiau nei 200 ha grikių auginantis Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslova.

Vienas stambiausių Lietuvos pieno ūkių „Agrowill Group”, valdantis 15 žemės ūkio bendrovių, plėtoja augimo planus ir nuo 2011 metų vasaros planuoja atnaujinti savarankišką žemės ūkio veiklą žemės ūkio bendrovėse  „Eimučiai“ ir „Žadžiūnai”. Abi šios bendrovės yra Šiaulių rajone.

Didžiosios Britanijos Karališkoji sodininkų sąjungą praneša apie riziką, kurią kelia komposto naudojimas, praneša BBC.

Lietuvos sodininkai teigia, kad obuolių derliui pakenkė neįprastai šalta žiema ir pavasaris, o vėliau - vasaros karščiai.

Vienos didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovės „Agrowill Group“ stebėtojų tarybos iniciatyva „Agrowill Group“ valdybos pirmininku išrinktas Vladas Bagavičius.

Kukurūzai, palyginti su varpinėmis ir ankštinėmis žolėmis, yra labai derlingi. Vakarų Europos šalyse iš hektaro kukurūzų gaunama 13–18 t sausųjų medžiagų (SM), o iš žolių – 7–9 t/ha SM. 

Morkos gerai auga, kai diena ne trumpesnė kaip 12 val. Jos nereik­lios šilumai, atsparios šalnoms. Tačiau šiemet morkoms augti sąlygos buvo itin sudėtingos, todėl vasarai baigiantis jas apniko ligos ir kenkėjai.

Nepavyko visų numatytų plotų optimaliais agrotechniniais terminais užsėti žieminiais rapsais. Ne pagal planuotus terminus vyksta ir dirvų ruošimas žieminių javų sėjai.

Šįmet prastesnis ne tik grūdų derlius, bet ir jo kokybė blogesnė. Nors supirkimo kainos neblogos, tačiau jos kompensuoja tik dalį patirtų nuostolių. O jeigu ūkininkai sudarė išankstines sutartis, tai ir supirkimo kaina pasiguosti negali. Specialistai sako, kad dar ne viskas prarasta. Kai kurie ūkininkai padėtį dar gali pagerinti.

Šiemet nuo gamtos stichijų nukentėjo ypač daug ūkininkų. Drausti nuo gamtos padarytų žalų jau trejus metus galima javų, rapsų, cukrinių runkelių, ankštinių augalų, kukurūzų ir bulvių pasėlius. Tačiau šiais metais daug nuostolių dėl šalčių ir lietaus patyrė daržininkystės ir sodininkystės ūkiai, kurie kol kas neturi jokių galimybių apdrausti savo augalus.

„Metai labai apgaulingi. Karščiai spartino uogų nokimą, o liūtys plakė ir pūdė, tad sudėtinga buvo jas skinti“, – tvirtino uogų augintojai. Tačiau uogynų savininkai patenkinti kai kurių uogų kainomis ir paklausa.

Naujai išrinkta AB „Agrowill Group“ valdyba patvirtino bendrovės nuomojamos trečioms šalims turto veiklos kryptis ir tikslus. Viena iš bendrovės veiklos krypčių yra nuosavos žemės nuoma ūkininkams.

Statistikos departamentui fiksuojant didžiausią bedarbių skaičių Lietuvoje nuo 1998-ųjų, viena iš naujų priemonių mažinti nedarbą, kurios ėmėsi valdžia, – nesuteikti bedarbio statuso asmenims, turintiems nors kiek įregistruotos žemės ūkio ar kaimo valdos žemės.

Po gausesnio lietaus ir atlėgus karščiams turguose šį savaitgalį pagaliau pasirodė baravykų, raudonikių, daug voveraičių.

Nestebina, kad kai kuriuose šalies ūkiuose vidutiniškai iš karvės primelžiama 7–8 tūkst. litrų pieno arba iš javų hektaro vidutiniškai prikuliama 6–8 t grūdų ir 4–5 t/ha žieminių rapsų sėklų. Vienas tokių ūkių yra ir „Agrowill group“ žemės ūkio bendrovė „Grūduva“.

Žemdirbiai nepatenkinti, kad perkamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kainą sužino tik atlikę reikiamas procedūras, už kurias pakloja nemažai pinigų. Kai kurie baiminasi, kad žemės sklypų vertintojų nustatyta kaina gali būti jiems neįkandama.

Aplinkos ministerija neseniai patvirtinto Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui ekologinio tyrimo tvarkos aprašą. Ūkininkams ir bendrovėms reikės išleisti dešimtis tūkstančių litų specialiems grunto tyrimo gręžiniams, taip pat numatyti kasmetiniai didžiuliai mokesčiai už vandens tyrimus. Šis nutarimas priimtas nesitarus su žemdirbių organizacijomis.

Biodujų jėgainių statyboms reikalinga Europos Sąjungos parama ir bent 10 m. fiksuota iš biodujų pagamintos elektros energijos pardavimo kaina. Tik tuomet kai kurie gyvulininkystės ūkių savininkai rizikuos statyti žaliosios energijos jėgaines. Tokios išvados suformuluotos Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl biodujų gamybos plėtros.

Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė prognozės, jog Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse dėl karštų orų bus sulaukta menkesnio grūdų derliaus, o dėl to išaugs ir pačių grūdų kaina.

Lietuviškam alui virti pirmąkart bus naudojami šalies ūkininkų išauginti ekologiški salykliniai miežiai.

Rugpjūčio pabaigoje bus baigtas visuotinis žemės ūkio surašymas. Šiuo metujau apklausti 83 proc. visų ūkių, kuriuos buvo planuota apklausti surašymo metu.

Alkoholinių gėrimų gamintojas „Anykščių vynas“ šiemet supirks 10 tūkst. tonų obuolių. Juos bendrovė planuoja supirkinėti tik iš Lietuvos ūkininkų, net jei pasitvirtins prognozės, kad šiemetinis obuolių derlius bus gerokai mažesnis nei ankstesniais metais.

Aplinkos ministerijos teigimu, kerojantys Sosnovskio barščiai – vieninteliai naikintini augalai šalyje, tačiau kovoje su jais valstybės paramos nežadama.