Gamtininkams prognozuojant dar vieną baravykų dygimo bangą, sveikatos specialistai teigia, kad šie grybai – vieni maistingiausių.

Šiemet augalus išvargino karštis, liūtys, įvairūs kenkėjai ar ligos. Sinoptikai rudenį prognozuoja taip pat įvairių išbandymų, todėl svarbu žinoti, kokie požymiai rodo daržovių subrendimą.

Apie augalų ir sodininkystės žinių mugę, kuri rugsėjo 18 d. vyks buvusiame Šiaurės miestelyje esančio „Ogmios prekybos miesto“ teritorijoje, kalbiname vienos organizatorių agrofirmos „Sėklos“ generalinį direktorių Ramūną Ažuką.

Kad alpinariumas nušvistų naujomis spalvomis, greta daugiamečių sodinamos ir vienmetės gėlės. Jos ilgai žydi, gražiai užpildo tuščius žemės plotelius, atsiradusius peržydėjus daugiametėms ar pavasarinėms svogūninėms gėlėms. Vienmetės gražiausiai atrodo grupelėmis.

Ūkininkas krienus augina ir perdirba jau daugiau kaip dešimt metų. Jis neslepia, kad per šį laikotarpį būta visko: ir labai sėkmingų metų, ir brangiai kainavusių klaidų.

Pasaulis pamišęs dėl natūralumo. Naujojo amžiaus filosofija aplinkotvarkoje reiškia darnų ir komfortišką sugyvenimą su gamta. Kaip tai atrodo praktiškai – derintis prie aplinkos ir kuo mažiau jai pakenkti?

Šiaulių miškų urėdijos miškininkai, bendradarbiaudami su Šiaulių universiteto Botanikos sodo mokslininkais, įrodė, kad rododendrai gali augti mūsų miškuose – jie sėkmingai ištveria šaltas žiemas, o savo žiedais džiugina nuo žiemos pabaigos iki liepos vidurio.

Stebėdami keistai augantį ir kitaip nei įprasta derantį augalą vilniečiai reiškia nuostabą ir nežino, kaip su juo elgtis – naikinti ar valgyti nokinamas uogas.

Vilniečių Aldonos ir Vytauto Lemkių namai stebina nuo pat vartelių. Čia tiek spalvų! Gėlės per visą vasarą svyra kaskadomis ir stebina kiekviename žingsnyje, kuria nepakartojamą prabangios aplinkos įspūdį.

Pietinėje alpinariumo pusėje gerai jaučiasi čiobreliai, alpinės zundos, storalapiai augalai ir kai kurios puošniai žydinčios gėlės.

Didžiausios šalies savivaldybės teritorijoje yra daugiausia sodininkų – gerokai per du šimtus bendrijų. Žemės lopinėlius jose turi, su meile aplinką puoselėja kas ketvirta vilniečių šeima.

Kad gėlynas akmenų kalnelyje keltų mažiau rūpesčių, svarbu parinkti lengvai auginamas daugiametes gėles. Geriausia sudaryti daugiamečių augalų grupes, išskirti pavienius, ypatingus augalus.

Kelmės rajono Vaiguvos miestelio gyventojus stebina auksarankis Pranas Ramačiūnas. Šiuo metu jo kieme praeivių dėmesį traukia „katiuša“. Pats meistras Pranas patikslina: tai yra saulės kolektorius, kuris nuo įprastinio skiriasi tik tuo, jog jis sukasi į saulę.

Kad daugiametis gėlynas būtų spalvingas ištisus metus, neužtenka vien žiedų. Margaspalvė lapija ne mažiau traukia žvilgsnį, pagyvina sodą.

Kiekvieno krašto žmonių atmintyje išlieka specifiniai atsiminimai. Ekspedicijų į buvusius valsčius dalyviai atranda iki šiol mažai tyrinėtų liaudies išminties klodų.

Vytautas Bikneris – medikas, savo praktikoje nevengiantis alternatyvių metodų, tautodailininkas, gėlininkas kolekcininkas. Kiekviena jo sodybos pėda byloja apie šeimininko darbštumą. Tačiau svečio žvilgsniui atsiveria toli gražu ne viskas.

Rokiškyje surengtame tradiciniame plenere šiemet paminėtos ir Žalgirio mūšio 600-osios metinės.

Audra su vyru vokiečių Rolandu prieš keliolika metų sumanė auginti bizonus – pirmi ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Nors kai kurie valdininkai iki šiol sprendžia rebusą, kas yra bizonas – gyvulys ar žvėris, patiems gyvūnams tai visai nerūpi, jie ramiai rupšnoja žolę apie sodybą.

Šalta žiema, alinantys liepos karščiai prityrusių sodininkų negąsdina. Ypatingos sąlygos padeda atsirinkti klimato išbandymams tinkamas veisles. Romas Vrublevskis gali išvardyti nemažai atsparių ir iš šiltesnių kraštų atkeliavusių sodo augalų.

Gėlių tokiomis ryškiomis spalvomis ir įspūdingais žiedynais nedaug.

Mėlynės stiprina regėjimą (geriau matoma net tamsiuoju paros metu), slopina uždegimus, stabdo viduriavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Tai pripažįsta oficialioji medicina, apie tai byloja ir liaudies daktarų receptai. Viename jų rašoma: „Mėlynių lapų arbata – pirmas vaistas nuo saldžiosios ligos“ (red. – diabeto). Šviežių mėlynių daugiau reikėtų valgyti sergantiesiems įvairiomis odos ligomis, alergijomis, linkusiems plikti. Iš šviežių uogų, nuovirų ruošiami kompresai ir pavilgai šlapiuojančioms žaizdoms, nudegimams bei kitoms odos ligoms gydyti. Mėlynėse esantis palankus citrinų ir gintaro rūgščių santykis padeda išvengti senatvinės osteoporozės, slopina kai kuriuos kitus organizmo senėjimo procesus.

Mėlynių rinkimo sezonas trunka 1–2 mėn. Uogas reikia rinkti tik visiškai prinokusias, nes tik tokios jos yra vertingos. Tai labiausiai paplitusios mūsų miškų uogos. Derlingais metais jau birželio pabaigoje maži krūmeliai ima mėlynuoti sultingomis ir vertingomis uogomis.

Daugybė lietuvių prie artimųjų kapų vis dar traukia nešini laistytuvais, kauptukais, grėbliukais. Šią karštą vasarą ne vienas buvo liudininkas, kiek sveikatos ir jėgų, ypač pensininkams, kainuoja kapinių lankymas. Tačiau daugėja žmonių, kurie renkasi kitą kelią.

Vilmos ir Dariaus Stanislovaičių sodybą atokiame Kumpiškės kaimo vienkiemyje, Kelmės rajone, žmonės vadina Akmenuke. Sodybos grožis ir originalumas kuriamas nusilenkiant akmeniui.

Aukšta oro temperatūra, kaitri saulė – nemažas išmėginimas ne tik žmonėms, bet ir žaliajam pasauliui. Karščiui atspariausi augalai mažais, kietais lapais. Nedaug vandens išgarina augalai odiškais lapais (pvz., lauravyšnės). Sunkiausia kaitrą pakelia augalai dideliais, švelniais, plonais lapais (pvz., šventgaršvės, valerijonai).

Kaip plausite indus šiandien? Veikiausiai neapsieisite be labiausiai giriamo stebuklingo skysto indų ploviklio, kurio yra net kelių aromatų. Kaip teigiama televizijos reklamoje, tie, kurie naudoja šią priemonę, greičiausiai įveikia riebaluotų lėkščių stirtas ir gali maloniai leisti laiką prie televizoriaus.

Susižavėjimas alpinariumais dar nesibaigė. Pradedame ciklą apie pastaraisiais metais rečiau auginamus ar naujus gražius alpinariumams tinkamus žolynus.