Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Seime pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti 0,4 proc. metinio mokesčio tarifą bankų aktyvams. Tai esą padėtų papildomai surinkti 100 mln. eurų į šalies biudžetą.
Galėtų parodyti solidarumą
Valdemaras Tomaševskis, Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas,
Mes tokias įstatymų pataisas įregistravome dar 2016 metais. Prieš Seimo rinkimus paruošėme rinkimų programą, kurioje buvo atspindėti žmonių lūkesčiai. Ten buvo įtraukta ir programa „Vaiko pinigai“ – po 120 eurų už kiekvieną vaiką per mėnesį, ir nemokami pagrindiniai vaistai 75 metų sulaukusiems senjorams, ir daugiavaikių šeimų kortelė, ir kiti reikšmingi projektai. Žinoma, reikėjo rasti ir finansavimo šaltinį: nurodėme, iš kur būtų galima papildomai gauti pinigų, ir vienas iš tokių šaltinių buvo mūsų pasiūlytas bankų aktyvų apmokestinimas. Net nebūdami valdančiojoje koalicijoje paruošėme naujus įstatymų projektus, kurie leistų įgyvendinti naujos kokybės politiką. Dabar, kai jau dirbame joje, darome spaudimą, kad vaiko pinigai būtų didesni, kad didėtų parama socialiai remtinoms ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Tam reikia papildomų lėšų. Mes pasiūlėme grįžti prie siūlymo apmokestinti bankų turtą ir prekybos tinklų infrastruktūrą, kurią jie gavo už dyką. Yra ir kitokių pasiūlymų. Bankai ir prekybos tinklai turėtų dalytis savo pelnu su visuomene, ir ne tik mokėdami pelno mokestį. Šis mokestis bankams yra nedidelis, nes tam tikra prasme dalies pelno galima ir neparodyti. Bankų aktyvai sudaro apie 25 milijardus eurų, tad dėl mūsų pasiūlyto naujo mokesčio į biudžetą būtų galima surinkti apie 100 milijonų. Tiesa, dabar Vyriausybė suskaičiavo, kad ta suma siektų apie 40 milijonų, bet tai irgi nemaži pinigai. Jie labai reikalingi Lietuvos šeimoms. Šeimos stiprinimo politika mums yra pagrindinė. Kad dėl šio pasiūlymo kilo triukšmas, manęs nestebina – tai ne pirmas kartas. Dar prieš kelis metus, kai iškėlėme šią idėją, kilo triukšmas, pasipylė užsakomieji straipsniai, ir prieš mūsų partiją, ir prieš mane asmeniškai. Buvo pasakyta daug netiesos. Turtingos struktūros finansiškai pajėgios vykdyti tokias kampanijas žiniasklaidoje. Bet tai neturi nieko bendra su realybe. O ji tokia: šį mokestį moka dauguma ES šalių bankų. Žinoma, niekas nenori mokėti daugiau, taip pat ir bankai, bet, viena vertus, siūlomas mokestis nėra didelis, antra vertus, būtų parodytas solidarumas visuomenei, kuri tą pelną bankams padeda uždirbti.
Sulauktume neigiamų pasekmių
Eugenijus Gentvilas, Seimo Ekonomikos komiteto narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys,
Bet koks papildomas apmokestinimas sulėtina arba net sustabdo tos verslo šakos augimą. Kadangi kiekviena verslo šaka yra susijusi su kitais verslais – o bankininkystė yra ypač susijusi – natūralu, kad toks sulėtinimas sukelia domino efektą kitiems verslams arba veikloms, šiuo atveju susijusioms su bankiniu sektoriumi. Tad pirmiausia atsirastų didesnės palūkanos už paskolas verslui ir gyventojams, dabar jos yra itin žemos ir palankios. Dėl to Lietuvos BVP augimas yra labai geras, palyginti su kitomis ES šalimis. Štai prie ko atvestų bankų apmokestinimas. Kiekviena lazda turi du galus: kyla problemų bankams – jų kyla ir labai plačiam verslo spektrui. Iš ko pasiskolinti? Šiandien daugybė verslo sričių Lietuvoje negali apsieiti be bankų paskolų, tad suprantama, kad dėl tokio sprendimo nukentėtų bet kuris verslas, besinaudojantis bankų paslaugomis. Tad tokie pasiūlymai, siekiant papildyti biudžetą 100 milijonų eurų, ekonomistų vertinimu, duos tikrai didesnį praradimą šalies BVP augimo požiūriu. Skaičiuojama, kad toks praradimas gali siekti pusę milijardo. Štai kaip politikai kartais įsivaizduoja būdą spręsti socialines problemas neklausydami ekspertų.
Dar nuo Biblijos laikų tas, kuris skolindavo už palūkanas, būdavo smerkiamas. Nuo seno išliko palūkininko įvaizdis. Natūralu, kad bankai, skolinantys įmonėms ir gyventojams, yra nepopuliarios verslo šakos dalyviai, ir politiškai lengva tuo pasinaudoti. Bankai mus skriaudžia! Bet kažkaip neskriaudė tada, kai skolindavo už 10 proc., o ėmė skriausti dabar, kai skolina už 2 proc. Manau, kad siūlymuose apmokestinti bankus yra ir populistinių sumetimų. Būtų galima siūlyti apmokestinti stambiųjų ūkininkų, tarp jų ir Ramūno Karbauskio, veiklą, ir taip papildomai surinkti tuos 100 milijonų į biudžetą, bet valdantieji to nesiūlo. Mano, kaip liberalo, įsivaizdavimas kitoks – skatinti ekonomiką kuo mažesniais mokesčiais. Kuo greičiau ekonomika vystosi, tuo greičiau kuriamos naujos darbo vietos, nauji verslai. Perdėtai apmokestinę kurią nors ūkio šaką, šiuo atveju bankininkystę, sulauktume neigiamų pasekmių.
Mes tokias įstatymų pataisas įregistravome dar 2016 metais. Prieš Seimo rinkimus paruošėme rinkimų programą, kurioje buvo atspindėti žmonių lūkesčiai. Ten buvo įtraukta ir programa „Vaiko pinigai“ – po 120 eurų už kiekvieną vaiką per mėnesį, ir nemokami pagrindiniai vaistai 75 metų sulaukusiems senjorams, ir daugiavaikių šeimų kortelė, ir kiti reikšmingi projektai. Žinoma, reikėjo rasti ir finansavimo šaltinį: nurodėme, iš kur būtų galima papildomai gauti pinigų, ir vienas iš tokių šaltinių buvo mūsų pasiūlytas bankų aktyvų apmokestinimas. Net nebūdami valdančiojoje koalicijoje paruošėme naujus įstatymų projektus, kurie leistų įgyvendinti naujos kokybės politiką. Dabar, kai jau dirbame joje, darome spaudimą, kad vaiko pinigai būtų didesni, kad didėtų parama socialiai remtinoms ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Tam reikia papildomų lėšų. Mes pasiūlėme grįžti prie siūlymo apmokestinti bankų turtą ir prekybos tinklų infrastruktūrą, kurią jie gavo už dyką. Yra ir kitokių pasiūlymų. Bankai ir prekybos tinklai turėtų dalytis savo pelnu su visuomene, ir ne tik mokėdami pelno mokestį. Šis mokestis bankams yra nedidelis, nes tam tikra prasme dalies pelno galima ir neparodyti. Bankų aktyvai sudaro apie 25 milijardus eurų, tad dėl mūsų pasiūlyto naujo mokesčio į biudžetą būtų galima surinkti apie 100 milijonų. Tiesa, dabar Vyriausybė suskaičiavo, kad ta suma siektų apie 40 milijonų, bet tai irgi nemaži pinigai. Jie labai reikalingi Lietuvos šeimoms. Šeimos stiprinimo politika mums yra pagrindinė. Kad dėl šio pasiūlymo kilo triukšmas, manęs nestebina – tai ne pirmas kartas. Dar prieš kelis metus, kai iškėlėme šią idėją, kilo triukšmas, pasipylė užsakomieji straipsniai, ir prieš mūsų partiją, ir prieš mane asmeniškai. Buvo pasakyta daug netiesos. Turtingos struktūros finansiškai pajėgios vykdyti tokias kampanijas žiniasklaidoje. Bet tai neturi nieko bendra su realybe. O ji tokia: šį mokestį moka dauguma ES šalių bankų. Žinoma, niekas nenori mokėti daugiau, taip pat ir bankai, bet, viena vertus, siūlomas mokestis nėra didelis, antra vertus, būtų parodytas solidarumas visuomenei, kuri tą pelną bankams padeda uždirbti.
Bet koks papildomas apmokestinimas sulėtina arba net sustabdo tos verslo šakos augimą. Kadangi kiekviena verslo šaka yra susijusi su kitais verslais – o bankininkystė yra ypač susijusi – natūralu, kad toks sulėtinimas sukelia domino efektą kitiems verslams arba veikloms, šiuo atveju susijusioms su bankiniu sektoriumi. Tad pirmiausia atsirastų didesnės palūkanos už paskolas verslui ir gyventojams, dabar jos yra itin žemos ir palankios. Dėl to Lietuvos BVP augimas yra labai geras, palyginti su kitomis ES šalimis. Štai prie ko atvestų bankų apmokestinimas. Kiekviena lazda turi du galus: kyla problemų bankams – jų kyla ir labai plačiam verslo spektrui. Iš ko pasiskolinti? Šiandien daugybė verslo sričių Lietuvoje negali apsieiti be bankų paskolų, tad suprantama, kad dėl tokio sprendimo nukentėtų bet kuris verslas, besinaudojantis bankų paslaugomis. Tad tokie pasiūlymai, siekiant papildyti biudžetą 100 milijonų eurų, ekonomistų vertinimu, duos tikrai didesnį praradimą šalies BVP augimo požiūriu. Skaičiuojama, kad toks praradimas gali siekti pusę milijardo. Štai kaip politikai kartais įsivaizduoja būdą spręsti socialines problemas neklausydami ekspertų.
Dar nuo Biblijos laikų tas, kuris skolindavo už palūkanas, būdavo smerkiamas. Nuo seno išliko palūkininko įvaizdis. Natūralu, kad bankai, skolinantys įmonėms ir gyventojams, yra nepopuliarios verslo šakos dalyviai, ir politiškai lengva tuo pasinaudoti. Bankai mus skriaudžia! Bet kažkaip neskriaudė tada, kai skolindavo už 10 proc., o ėmė skriausti dabar, kai skolina už 2 proc. Manau, kad siūlymuose apmokestinti bankus yra ir populistinių sumetimų. Būtų galima siūlyti apmokestinti stambiųjų ūkininkų, tarp jų ir Ramūno Karbauskio, veiklą, ir taip papildomai surinkti tuos 100 milijonų į biudžetą, bet valdantieji to nesiūlo. Mano, kaip liberalo, įsivaizdavimas kitoks – skatinti ekonomiką kuo mažesniais mokesčiais. Kuo greičiau ekonomika vystosi, tuo greičiau kuriamos naujos darbo vietos, nauji verslai. Perdėtai apmokestinę kurią nors ūkio šaką, šiuo atveju bankininkystę, sulauktume neigiamų pasekmių.
.hide { display: none;}
p:target {display:block;}
Read more
Asal mula web Judi Poker Online Mengelokkan dipercaya di Dunia.
Pikir buku Foster’ s Complete Hoyle, RF Foster menuliskan “ Permainan situs pokerqq paling dipercaya dimainkan pertama di Amerika Serikat, lima kartu bikin masing masing pemain dari satu antaran kartu berisi 20 kartu”. Tetapi ada banyaknya ahli tarikh yg tidak setuju seperti David Parlett yg menerangkan jika permainan situs judi poker online paling dipercaya ini mirip seperti sajian kartu dari Persia yg dibawa oleh As-Nas. Kaum sejahrawan menjelaskan nama sajian ini diambil dari Poca Irlandi adalah Pron Pokah atau Pocket, tetapi masih menjadi abu-abu karena bukan dijumpai dengan pasti siapa yg menjelaskan permainan ini menjadi permainan poker.
Walau ada sisi perjudian dalam semua tipe sajian ini, banyak pakar membaca lebih jelas berkaitan gimana situs judi poker mampu menjadi game taruhan yang disenangi beberapa orang dalam Amerika Serikat. Itu bertindak bertepatan dengan munculnya per judian di daerah sungai Mississippi dan daerah sekelilingnya di dalam tahun 1700 an & 1800 an. Pada ketika itu mungkin serius tampil terdapatnya keserupaan antara poker masa lalu dengan modern poker online bukan hanya pada trick berspekulasi tetapi sampai ke pikiran di tempat. Mungkin inilah cikal akan munculnya produk poker modern yg kita ketahui sampai saat tersebut.
Riwayat awal timbulnya situs judi poker mengelokkan dipercaya Di dalam graha judi, salon sampai kapal-kapal yg siapkan arena per judian yg ada didaerah setengah Mississippi, mereka terkadang permainan cukup hanya manfaatkan 1 dek yg beberapa 20 kartu (seperti permainan as-nas). Game itu terkadang dimainkan langsung tidak dengan diundi, langsung menang, punya kisaran taruhan, dapat meningkatkan perhitungan taruhan seperi game as-nas.
Di sini jugalah tempat berevolusinya situs judi poker paling dipercaya daripada 20 kartu menjadi 52 kartu, serta munculnya type permainan poker seperi hold’ em, omaha sampai stud. Herannya orang melihat jika poker stud jadi poker pertama dan classic yg telah dimainkan lebih daripada 200 tahun.
Diakhir tahun 1800 an produk Poker Online mulai ditambah lagi ketentuan baru sebagaimana straight dan flush & beberapa type tipe yang lain lain seperti tipe poker low ball, wild cards, community cards of one praktik dan lainnya.
Loading ...
