Manau, kad svarstydami apie tai pirmiausia turėtume skaičiuoti ir vertinti, kaip toks sprendimas atsilieps mūsų verslui ir rinkai. Kartais pritaikytos tam tikros mokesčių lengvatos gali rinką padaryti dar efektyvesnę ir padėti valstybei surinkti daugiau mokesčių. Pardavus toną produkcijos, kuriai pritaikytas lengvatinis PVM tarifas, valstybei bus sumokėta daugiau mokesčių nei, tarkime, pardavus 100 kilogramų produkcijos, kuriai taikomas standartinis PVM tarifas. Tai gali paskatinti mūsų rinką, padidinti vartojimą ir ūkininkų gaunamas pajamas. Tie pinigai liktų valstybėje, neiškeliautų svetur. Neseniai buvo paskelbti duomenys, kiek Baltijos šalių gyventojai išleidžia apsipirkdami užsienyje. Pasirodo, per metus apie milijardą eurų. Lietuviai išleidžia apie pusę milijardo skatindami kitų šalių ekonomiką, užuot gaivinę savąją. O jei dar pritaikytume įvairias PVM mokesčio lengvatas, kaip tai daroma Lenkijoje, galėtume ne tik padidinti paklausą, bet ir lengviau spręsti socialines problemas, kokybiškais produktais pritraukti daugiau pirkėjų iš užsienio. Manau, ekonomistai turėtų skaičiuoti ne kaip kuo daugiau nuplėšti, bet kaip labiau paskatinti vieną ar kitą ekonomikos sektorių. Blogai, jei norima greitosiomis, negalvojant apie ilgalaikę perspektyvą, užkaišioti valstybės biudžeto skyles. Tačiau tai – trumpalaikio mąstymo pasekmė. Užkišta tokia spraga gal vienerius metus atrodys gražiai politine prasme, bet kaip bus toliau, politikams jau nesvarbu, nes į valdžią gali ateiti kiti. Turėtų būti tam tikras nacionalinis susitarimas, kur mes einame, reikia stabilesnės politikos. Ir, žinoma, daugiau ekonominės analizės. Labai gaila, kad Lietuvoje nėra ekonomikos instituto. Mes neskaičiuojame savo ekonomikos. Reikia nagrinėti įvairius ekonominius modelius, skaičiuoti, kokį poveikį duos mokesčio tarifo pakeitimas 5, 10 ar 12 procentinių punktų. Negalima žvelgti siaurai, reikia kompleksinio požiūrio.