Ar Seimas turėtų sekti Ukrainos parlamento pavyzdžiu?

Ukrainos parlamentas nusprendė panaikinti tautos atstovų teisinę neliečiamybę, nes esą visi šalies piliečiai turi būti lygūs prieš įstatymą. Tokia konstitucijos pataisa įsigalios nuo Naujųjų metų.

Svarbiau – teisinis sąmoningumas

Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė,

Tokius sprendimus vertinu labai atsargiai, nes Europos teisės tradicija sako kitaip. Europos valstybės tokį reiškinį kaip parlamentarų teisinis imunitetas yra išlaikiusios. Kitas dalykas – reikėtų kalbėti apie Seimo narių sąmoningumo lygį, apie jų objektyvumą priiminėjant sprendimus savo kolegų atžvilgiu. Mes turėjome ir pono Adomėno, ir pono Gražulio atvejį, kai Seimo nariai, ar nepasitikėdami Lietuvos teisėsaugos institucijomis, ar dėl kitų priežasčių nesutiko panaikinti jų teisinės neliečiamybės ir neleido prokuratūrai toliau vykdyti tyrimo. Ši problema egzistuoja, ji gana nemaloni. Manau, kad vien dėl sąmoningumo teisinį imunitetą kai kuriais atvejais reikėtų panaikinti, kai dėl to į Seimą kreipiasi teisėsaugos institucijos. Seimas ir prokuratūra turėtų bendradarbiauti pasitikėdami vienas kitu ir leisdami kiekvienam dirbti savo darbą. Man atrodo, kad didesnė problema yra Seimo narių teisinis sąmoningumas, o ne jų teisė naudotis teisiniu imunitetu. Juk ir kitos Europos valstybės turi atitinkamas teisinio imuniteto procedūras. Pas mus taip pat taikomas dalinis imunitetas, pavyzdžiui, dėl administracinių nusižengimų. Seimo narys patenka į tą pačią kategoriją, kaip ir bet kuris kitas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, ir dėl to jis taip pat baudžiamas. Dėl baudžiamosios atsakomybės išties būtų galima diskutuoti: kokia apimtimi reikėtų taikyti teisinį imunitetą, ypač kai žinome, kad pas mus baudžiamoji atsakomybė kartais atsiranda ir tose srityse, kur yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Tarkime, vairuotojai priklausomai nuo pažeidimo sunkumo gali būti traukiami ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn.

Aš niekad nevertinu kitų valstybių sprendimų, nes tai yra tų šalių suvereniteto išraiška. Mes nesikišame į kitų valstybių reikalus ir priimtus sprendimus. Matyt, toks Ukrainos parlamento priimtas sprendimas yra susijęs su politine situacija, korupcijos paplitimu aukščiausiuose valdžios lygmenyse. Turbūt naujasis prezidentas ir naujai išrinktas parlamentas stengiasi apsisaugoti nuo tikrai akivaizdžių dangstymosi teisiniu imunitetu atvejų.

Galėtume ieškoti sutarimo

Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys,

Tai lazda su dviem galais. Jei vertintume iš demokratinių pozicijų, tikrai, kodėl parlamento narys ar teisėjas turėtų slėptis nuo teisėsaugos už tam tikrų papildomų procedūrų? Iš viešosios erdvės žinome, kad Ukrainoje būdavo mokami dideli pinigai, kad koks oligarchas taptų parlamento nariu ir įgytų teisinę neliečiamybę, kurios vėliau kiti oligarchai nesutikdavo panaikinti. Šia prasme Ukraina yra unikali, nors, atvirai pasakysiu, savo laiku, kai buvau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, buvau įvairių institucijų atstovus sukvietęs diskusijos – o gal nebesikankinkime dėl neliečiamybės panaikinimo Seimo nariams, gal ją išvis atšaukime? Tada teisėsaugos institucijos neišdrįso mūsų palaikyti. Svarstė, kad, pavyzdžiui, prieš rinkimus gali būti įvairių provokacijų, bandymų susidoroti. Aš asmeniškai tikiu Lietuvos teisine sistema ir, perskaitęs apie šį Ukrainos parlamento sprendimą, pamaniau, kad tai gali būti dar vienas stimulas padiskutuoti apie tai Lietuvoje. Teisinio imuniteto sistema Europoje yra labai ribota, imunitetas priklauso nuo tam tikros laisvės atėmimo termino ribos. Jei mažesnė nuobauda – gali nuteisti. Pavyzdžiui, Belgijoje parlamento narys gali būti nuteistas iki vienerių metų laisvės atėmimo bausme neprarasdamas savo statuso, jam sudaromos galimybės būti tautos atstovu, nors tai atrodo gana karikatūriška. Tačiau tokių dalykų Europoje būna. O pas mus požiūris į neliečiamybę, sakyčiau, dar vis XX amžiaus. Manyčiau, labai ribotą imunitetą būtų galima palikti, bet reikėtų įvertinti Europos šalių patirtį ir atitinkamai imtis pakeitimų. Žinoma, tam reikėtų taisyti Konstituciją, nes šiuo klausimu nuostata yra labai griežta. Bet jei sutartume, manau, galėtume ją pakeisti. Dabartiniame Seime dėl teisinės neliečiamybės apribojimo diskusija vyko tik mūsų frakcijoje. Dėl daugumos pozicijos nieko negaliu pasakyti, nors, manau, po Mindaugo Basčio reikalų, o dabar – Irinos Rozovos, dėl kurios gana griežtą, bet teisingą poziciją užėmė Ramūnas Karbauskis, galbūt rastume sutarimą?