Susidarė kurioziška situacija: valdžia vis rėkavo, kad reikia mažinti šešėlinę ekonomiką, tačiau dabartiniai valdžios sprendimai kaip tik skatina žmones bėgti į šešėlį. Mūsų Vyriausybė pasirinko klaidingą pandemijos valdymo strategiją. Ji netoliaregiškai perėmė didžiųjų pasaulio valstybių – JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos – pavyzdį. Tai turtingos šalys, kuriose uždraudus dirbti smulkiajam verslui buvo skirtos didelės kompensacijos. Tuo tarpu Lietuvoje dėl karantino draudimų smulkiajam verslininkui kompensuojama 260 eurų. Išėjo taip, kad daugiau problemų sukuria tie draudimai, nei pats virusas. Žmonės neturi už ką nusipirkti maisto, susimokėti komunalinių mokesčių. Daug kas apimti depresijos, auga savižudybių skaičius. Kaip galima palikti žmogų, kuris per mėnesį sugebėdavo užsidirbti 500, 1 000, o kitas gal net 2 000, išgyventi už 260 eurų? Ar mes norime gyventi valstybėje, kuri taip rūpinasi savo žmonėmis? O juk dar ne visi ir tuos 260 eurų gauna! Natūralu, kad žmonės kaip galėdami traukiasi į šešėlį, ir visa ta valstybės kova su juo nuėjo perniek. Aš tuos žmones visiškai suprantu ir pateisinu, nes jiems reikia išgyventi.
Jeigu jie būtų karštesnio būdo, kaip ispanai ar prancūzai, tai jau būtų išėję į gatves ir parodę valdžiai, kur vėžiai žiemoja. Bet laikas eina, ir net pasyvesnei visuomenės daliai kantrybė tikrai trūks. Lietuvos istorija rodo, kad ji lietuviams trūksta maždaug kas 30 metų, ir kyla neramumai, maištai, sukilimai, kurie paprastai nesibaigia taikiai. Valdžia parodė visišką aroganciją, bukumą ir abejingumą. Užuot sprendusi pandemijos sukeltas problemas, rūpinasi dvigubų tualetų Seime įteisinimu, Stambulo konvencija, mažumų teisėmis ir panašiai. Lietuva yra maža šalis, kurioje nusipirkti politikų balsus yra labai pigu. Stambaus kapitalo įmonės, didieji prekybos tinklai užsitikrina protekcionistinę politiką, kuri žlugdo smulkųjį verslą. Ilgą laiką smulkiajam verslui neleidus prekiauti ne maisto produktais, o prekybos tinklams netaikius šio draudimo, mažmeninėje rinkoje apskritai susiklostė monopolinė situacija, kuri verčia manyti, kad tie ribojimai smulkiajam verslui buvo specialiai užsakyti didžiųjų prekybos tinklų.