Sunku pasakyti. Mes skyriuje šį reikalą svarstėme du kartus. Kad reikia akcijos, pritarėme. Vakar posėdžiaudami nuslydom nuo tų kryžių, nusprendėm, kad į akciją važiuosime traktoriais. O jei kryžius stato pavieniai ūkininkai, mes jų nekoordinuojame. Siūlymas dėl tų kryžių buvo rekomendacinio pobūdžio. Konsultavomės su vietiniais kunigais. Nepatarė. Kryžius – katalikų tikėjimo simbolis, o statyti, kad būtų susietas su žemės ūkiu, tai, kaip čia pasakius…Taryba nusprendė susilaikyti. Matot, tie kryžiai ateina iš viršaus, o ne iš apačios. Sunku man dėl to kažką pasakyti. Girdėjome, Vokietijoje tokia akcija buvo, bet jų kitas mentalitetas. Vakar važiavau iš Vilniaus į Kauną, tų kryžių prie autostrados aš nemačiau. Tyčia atkreipiau dėmesį. Mūsų krašto laukuose bent aš taip pat jų nepastebėjau, sako, kad kažkur yra. O jei iš esmės, matau problemą, kad ūkininkai nesusėda, nesusitaria, kaip aš sakau – nemoka parduoti. Reikės išmokti. Šis egzaminas išmokys. Išmokti parduoti – tai kooperacija, profesionalus atstovavimas savo produkcijai. Valdome baltą naftą, o pelną pasiima kiti. Aš žvelgiu įvairiapusiškai. Atėjo ir įsisiūbavo ES rinka, JAV pademonstravo savo madas, ir mes kaip maža valstybė skęstame toje lavinoje. Buvo galima prognozuoti, kad vyks perprodukcija ir kris kainos. Taip ir buvo. Čia Briuselio biurokratų padarytos klaidos, už kurias moka vartotojas ir žemdirbys. „Valstiečiams“ nepavyko išlaikyti stabilios žemės ūkio politikos. Gal pritrūko kompetentingų žmonių, vis keitėsi ministrai, buvo pakliuvusių ir ne visai išmanančių. Be to, atitrūko nuo žemės ūkio, teisės aktus ruošia daugybė biurokratų, nemačiusių kaimo, pririnkta giminaičių, baigusių mokslus užsienyje, rašinėja kažkokius raštus su nesuprantamomis mintimis. Labai jaučiasi, kad visa biurokratija atitrūkusi nuo žemdirbių. Kalbasi nesuprantama kalba. Na, dabar atėjo Palionis, jis pats turi ūkelį, manau, kad žemdirbiškam krašte su ūkininkais jis bendravo stiprokai, gal atstatys pusiausvyrą. Bet kiek čia to laiko teliko?