LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Tebesitęsiant sudėtingai situacijai dėl pandemijos ir karantino, sodininkystės, uogininkystės sektorius susiduria su finansiniais sunkumais. Pandemija smogė versliniams sodams dar neatsigavus po 2019-ųjų pavasarinių šalnų, kai šis sektorius neteko iki 90 proc. viso auginamo derliaus. Neveikiant viešojo maitinimo įstaigoms (mokykloms, darželiams), sumažėjo produkcijos vartojimas, sutriko pardavimai. Ūkininkai tikisi paramos, kuri padėtų išlikti rinkoje ir išlaikyti darbo vietas.
Dveji išbandymų metai
„Dar nebankrutavome, bet situacija labai sudėtinga.Žinoma, yra sektorių, kur padėtis dar prastesnė, bet ir pas mus nieko gero. Kai 2019 metais šalnos sunaikino didžiąją dalį sodų ir uogynų derliaus, pritrūkę apyvartinių lėšų ėmėme paskolas, nes kompensacijų dėl šalnų netekto derliaus laukėme beveik dvejus metus – gavome tik paskutinę praėjusių metų dieną. 2020-aisiais derlius buvo neblogas, bet užgriuvusi pirmoji pandemijos banga kirto ir sodininkams. Neturėjome galimybės parduoti produkcijos normalia kaina. Buvome priversti imti paskolas per pirmąjį karantiną, tačiau nemanėme, kad sulauksime antrojo. Akivaizdu, kad numatytu laiku (rugpjūčio mėnesį) grąžinti paskolas nebus galimybių“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė.
Pasak pašnekovės, sodininkams labai reikalinga parama, kuri padėtų išgyventi. Lyginant verslinių sodų, uogynų pajamas pandemijos laikotarpiu ir iki jo, nematomas tikrasis pajamų praradimo lygis, nes, kaip minėta, 2019-aisiais dėl šalnų jie neteko iki 90 proc. viso auginamo derliaus.
„Pirmame etape paramos beveik negavome, nors tuo metu buvome labai nukentėję. Tada dar nebuvome gavę ir kompensacijų dėl šalnų patirtų nuostolių. Vos išgyvenome. Sudėtingas laikotarpis visiems, todėl kažin ko daug nesitikime. Žada, jog ūkio subjektas galės pretenduoti į paramą iki 7 000 eurų. Smulkiems sodininkams tokia parama būtų gan apčiuopiama, o stambiems – ne kažin kas, bet, kaip sakoma, geriau žvirblis rankoje, negu erelis danguje. Kita vertus, yra kas baisiau nukentėjo. Sunku, bet kapstomės“, – tvirtino V.Kuliešienė
Užsidarius viešojo maitinimo įstaigoms, visoje ES susidarė produkcijos pasiūlos perteklius, kuris dempinguoja vietinę produkciją. Lietuvos sodininkams tenka atlaikyti daugiausia Lenkijos obuolių veržimąsi į rinką. Obuolių pardavimo kainos krito apie 35 proc.
Pasak V.Kuliešienės, per pandemiją žmonės sėdi namuose, mažiau juda, taupo pinigus ir perka tik būtiniausias prekes.
„Kai kurie verslai šiuo pandemijos laikotarpiu net padidino savo apimtis, sugebėjo prisitaikyti, turėjo labiau išvystytą internetinę prekybą, bet mums internetinė prekyba – ne išeitis. Kilogramas obuolių užima daug vietos, o jų kaina nedidelė“, – sakė asociacijos vadovė.
Pasak V.Kuliešienės, sodininkams kiekvieni metai lyg loterija – orų neužsisakysi.
„Žemės ūkis, o ypač sodininkystė, yra netgi ne verslas, o gyvenimo būdas. Kiekvienas verslas sudėtingas, bet mūsų per daug rizikingas dar ir dėl oro sąlygų. Gal dėl to rimtų, naujų sodininkų per nepriklausomybės metus atsirado tiek mažai, kad juos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – sakė asociacijos vadovė.
Pardavimus sustabdė pandemija
Uždarosios akcinės bendrovė (UAB) „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius tvirtino, jog dveji metai iš eilės sodininkams pažėrė nelengvų išbandymų: 2019 metai buvo nepalankūs dėl šalnų, 2020 metų derlių trukdė parduoti pandemija.
Pasvalio rajone 200 ha plotą užimantis obelų sodas UAB „Aukštikalnių sodai“ pandemijos pasekmes pajuto kaip ir daugelis: krito produkcijos kaina, sumažėjo pardavimai – bendrovės sandėliuose dar neparduota beveik 50 proc. obuolių.
Anksčiau pagrindinis obuolių išpardavimas vykdavo vasario antroje pusėje, kovo ir balandžio mėnesiais. Kaip bus šiais metais, prognozuoti sunku.
„Aukštikalnių sodai“ didžiulius nuostolius buvo patyrę dėl užpernykščių šalnų. Tuomet derlius buvo beveik tris kartus mažesnis. Įprastai bendrovė priskindavo nuo 3500 iki 4000 tonų obuolių, o 2019-aisiais priskynė vos per1300 tonų. Tai žymus derliaus netekimas. Kaip ir dauguma sodininkų,„Aukštikalnių sodai“ negalėjo įvykdyti įsipareigojimų užsakovams, parduoti numatyto kiekio obuolių.Kompensacijos dėl šalnų netekto derliaus bendrovė sulaukė tik praėjusių metų gruodžio 31-ąją. Dabar tenka įveikti COVID-19 pandemijos iššūkius.
„2019-ieji sodininkams buvo labai juodi metai, o dabar ir vėl sunkumai. Didelę dalį obuolių realizuojame per prekybos tinklus, bet rinkoje yra obuolių perprodukcija, lenkai ieško pardavimų rinkų, reikia su jais konkuruoti, todėl prekybininkai ir spaudžia kainas žemyn. Mes priklausomi ir nuo mokyklų, darželių, nes dalį obuolių tiekdavome darželinukams ir pradinukams pagal Europos Sąjungos finansuojamą vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą. Nuo gruodžio mėnesio šios programos nebeliko“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė UAB „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius.
Pasak bendrovės vadovo, sodininkai labai laukia paramos. Nors 7 000 eurų – nedidelė suma, ji padėtų išgyventi.
„Jei gautume paramą, bent kažkiek kompensuotume pabrangusias medžiagas. Dėžės, padėklai, maišiukai, trąšos – viskas, ką naudojame, pabrango 10 proc.“ – sakė A.Paškevičius.
Sodininkystė – labai daug rankų darbo reikalaujanti žemės ūkio šaka, sumokanti nemažus mokesčius valstybei, todėl sodininkai tikisi, jog valstybė padės neeilinėmis aplinkybėmis.
Teko persiorientuoti
Kai kurie ūkininkai su pandemijos iššūkiais mėgina susitvarkyti patys ir valstybės paramos nesitiki.
Mindaugas ir Vita Slapkauskai savo ūkyje Kauno rajone11 ha plote augina avietes, braškes, gervuoges, serbentus, obuolius, kriaušes, slyvas, vyšnias. Gal ne tokias grėsmingas pandemijos pasekmes jie pajuto, nes ūkyje turi įsirengę nedidelį perdirbimo cechą, kuriame šaldo uogas, verda uogienes, spaudžia sultis.
„Pandemija labiausiai paveikė obuolių pardavimus. Nemažas mūsų obuolių kiekis išvažiuodavo į mokyklas, darželius, bet dėl COVID-19 mokyklos buvo uždarytos, darželiai dirba ne pilnu tempu.Obuolių pardavimas stringa, tačiau nesėdėjome rankų sudėję – ieškojome nišų, organizavome produkcijos pristatymą į namus. Kažkaip sukamės. Jei atsisėdęs ant sofutės verksi, niekas tavo užauginto derliaus už tave neparduos“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Vita Slapkauskienė.
Per pandemiją sumažėjo ir perdirbtos produkcijos paklausa, bet dabar Slapkauskai jau nerimauja, ar vasarą vėl nebus kažkokio pandemijos protrūkio, kad galėtų susirinkti komandą ir dirbti laukuose.
„Užaugintos produkcijos pardavimas, sunku ar nesunku, priklausonuo tavęs, tačiau jei vasarą bus pandemija bei karantinas ir žmonės negalės judėti, tai būtų didesnė problema, nes tuomet negalėtume derliaus nuskinti. Ta nežinomybė neramina“,– teigė V.Slapkauskienė.
Pašnekovė tikino, jog išgyveno sunkius metus, o jeivalstybė parems – džiaugsis ir pasakys ačiū.
Matas ir Evelina Vaicekauskai savo ūkyje „Šeimos sodas“ Kauno rajone augina ir prekiauja vaismedžių, vaiskrūmių, uogakrūmių sodinukais. Kiek seniau augino ir avietes, bet pastaruoju metu uogų atsisakė.
„Pandemija privertė pakeisti įprastą ritmą. Važiuodavome ir dalyvaudavome parodose visoje Lietuvoje. Dabar, kai jų neliko, teko persiorientuoti į internetinę prekybą. Turime internetinę svetainę, kurioje mūsų skelbiamas naujienas seka daug žmonių – mūsų pastovių klientų“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė E.Vaicekauskienė.
Ne visos pandemijos pasekmės buvo tik neigiamos – dėl karantino sumažėjo konkurencija.
„Nėra atvežtinių augalų, kurių būdavo gausu ir turguose, ir parodose, todėl visi pirkėjai ėmė ieškoti vietinių sodinukų. Domisi, pas ką galima atvažiuoti ir vietoje apžiūrėti augalus, jų nusipirkti. Pas mus pirkėjai atvykdavo iš visos Lietuvos, kol nebuvo judėjimo ribojimų, dabar užsisako internetu. Iš pradžių į internetinę prekybą dalis pirkėjų žiūrėjo atsargiai – „gyvai“ nepamatę sodinuko ne visi iš karto drįsdavo pirkti, bet daug bendraujame su kiekvienu pirkėju, įsiklausome į jų pageidavimus ir išsiunčiame jų norimą prekę. Dalis pirkėjų sodinukus išsirinkdavo internetinėje svetainėje ir atvykdavo atsiimti jau paruoštos prekės. Į ūkį jų įsileisti apžiūrėti sodinukų negalėdavome, tad užsakytą prekę tik išduodavome“, – pasakojo E.Vaicekauskienė.
Ne visiems vyresnio amžiaus žmonėms patogu užsisakinėti internetu – jie skambina į „Šeimos ūkį“ ir užsisako pageidaujamų sodinukų.
„Vyresnio amžiaus žmonės paprastai sodinukus pirkdavo mugėse, bet ten kiekvienam pirkėjui daug laiko skirti negali, o dabar, kai jie skambina telefonu, daug bendraujame, išaiškiname viską apie sodinukus, kaip juos prižiūrėti. Toks bendravimas sustiprina pasitikėjimą mūsų ūkiu“, –sakė E.Vaicekauskienė.
Pasak pašnekovės, prie pandemijos sąlygų prisitaikė ir jie, ir pirkėjai. Visą pandemijos laiką jie dirbo, tad ir paramos į valstybę nesikreipė, nors „pandeminis“ darbas užima žymiai daugiau laiko.
„Paramos į valdžią niekada nesikreipėme. Geriau ar blogiau sekasi, bet stengiamės patys visko pasiekti. Viskas, ką turime, – pačių uždirbta. Jei reikia prisitaikyti, kažką pakeisti, tą ir darome, kad galėtume toliau dirbti“, – sakė E.Vaicekauskienė.
