Techninių apžiūrų paslaugas teikiančias bendroves vienijanti asociacija „Transeksta“ priešinasi vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno siūlymui „griauti Tuvlitos monopolį“. Ministras E.Misiūnas, prieš mėnesį pristatydamas planuojamus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo punktų pakeitimus, pasiūlė sugriauti šiuo metu veikiančią transporto priemonių techninės patikros sistemą ir leisti tikrinti transporto priemonių techninę būklę visiems norintiems automobilių verslo rinkos dalyviams.

Pasigenda argumentų

„Sistema keičiama neatlikus jokio vertinimo, nepagrindžiant, kuo blogas dabartinis modelis“, – teigė „Transekstos“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.

Jo įsitikinimu, šiuo metu Lietuvoje veikia itin efektyvi techninės apžiūros sistema, kuri atitinka ES reikalavimus, leidžia užtikrinti aukštą techninės apžiūros kokybę bei techninės apžiūros įmonių ir kontrolierių nešališkumą bei nebrangią ir prieinamą techninę apžiūrą vartotojams.

Anot R.Gabarto, nepateikta argumentų, kodėl dabartinės techninės apžiūros modelis vertinamas kaip netinkamas, kokie jo trūkumai, kodėl pasirinktas būtent toks naujas teisinis reguliavimas ir kaip jis padės pašalinti neva dabartinėje techninės apžiūros sistemoje egzistuojančius trūkumus.

„Manyčiau, kad Vidaus reikalų ministerijos siūlomi pakeitimai tikrai neprisidės prie veiklos skaidrumo, greičiau priešingai – didins valstybės administracines išlaidas ir administracinę naštą, korupcijos riziką bei visų svarbiausią – mažins saugumą keliuose“, – įsitikinęs pašnekovas.

Neatitinka ES direktyvos

„Siūloma techninės apžiūros reforma neatitinka esminių Direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros nuostatų bei principų ir neužtikrina tinkamo Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę“, – aiškino pašnekovas.

Tai, kad techninės apžiūros įmonės šiuo metu negali verstis jokia kita papildoma veikla, veiksmingiausiai ir mažiausiomis sąnaudomis užtikrina bet kokio interesų konflikto išvengimą ir aukštą nešališkumo lygį.

Remiantis projektu, techninę apžiūrą galės vykdyti visi juridiniai asmenys, organizacijos ir jų padaliniai, kuriems tokia teisė bus suteikta. Vienintelė sąlyga – turėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą įrangą ir prietaisus.

Taigi techninės apžiūros įmonės galėtų būti transporto priemonių servisai, įgalioti automobilių platintojai, transporto priemonių parkus valdančių įmonių padaliniai, įskaitant krovinių ar keleivių pervežimą vykdančių bendrovių padaliniai ir t. t. Tai reiškia, kad techninę apžiūrą vykdantys juridiniai asmenis patys apžiūrėtų savo valdomas ir naudojamas, pačių parduodamas ar remontuojamas transporto priemones.

Be to, transporto priemonių servisai gali būti suinteresuoti konstatuoti defektų pašalinimą net ir tais atvejais, kai defektas nėra iki galo ar tinkamai pašalintas, taip siekdami patvirtinti, jog klientui teikiamos remonto paslaugos yra kokybiškos, arba gali būti suinteresuoti nustatyti neegzistuojančius techninius defektus arba nustatyti šalintinų defektų gerokai daugiau, nei iš tiesų reikia.

Tuo metu projekte numatyta techninės apžiūros įmonės sąvoka nepagrįstai praplečia subjektų, galėsiančių atlikti techninę apžiūrą, ratą, visiškai neakcentuojant valstybės vaidmens svarbos suteikiant joms įgaliojimus – techninę apžiūrą galės vykdyti bet kokią veiklą vykdantys juridiniai asmenys, įskaitant ir jų padalinius. Projektu siūlomas reglamentavimas nesukuria jokio veiksmingo ir efektyvaus techninių apžiūrų valstybės kontrolės mechanizmo.

Efektyvus didelio skaičiaus rinkoje veikiančių subjektų vykdomos veiklos prižiūrėjimas ir kontrolė Lietuvoje būtų neįmanoma. Pirma, tai pareikalautų didelių išlaidų tiek diegiant kontrolės sistemas, tiek ir įdarbinant naujus pareigūnus, kurie tokią priežiūrą vykdytų ir turėtų reikiamą kompetenciją. Antra, kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, patirtis patvirtina, kad daugybės rinkoje veikiančių techninę apžiūrą vykdančių subjektų priežiūra yra sudėtinga ir, deja, nepakankama tinkamai techninės apžiūros kokybei užtikrinti. Lenkijos aukščiausiosios audito tarnybos paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad 18 iš 21 apžiūrą vykdžiusio subjekto šią funkciją atliko netinkamai.

Užprogramuota korupcija?

„Priėmus projekte įtvirtintą techninių apžiūrų vykdymo modelį, sąlygos korupcijai tik palengvės ir korupcijos apraiškų tik daugės. Interesų konfliktas ir nešališkumo neužtikrinimas bus vienos pagrindinių netinkamos techninės apžiūros atlikimo ir korupcijos didėjimo priežasčių“, – teigė pašnekovas.

Nesant tinkamo kontrolės mechanizmo, techninę apžiūrą vykdantys subjektai galės daug laisviau ir lengviau piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti matomus transporto priemonių defektus. Tokiomis sąlygomis plisti korupcijos židiniams taip pat bus kur kas lengviau.

Korupcijos apraiškos gali mažėti tik esant efektyviai kontrolės sistemai, tinkamai ir nuolatinei ūkio subjektų veiklos priežiūrai. Būtent tokia sistema yra sukurta šiuo metu ir ji duoda akivaizdžių rezultatų. Specialiosios tyrimų tarnybos užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad techninių apžiūrų srityje kyšininkavimo indeksai sistemingai mažėjo nuo 2005 m. ir 2018 m. buvo mažiausi.

Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, automobilio techninės apžiūros trūkumai sukelia 7 procentus visų eismo įvykių, o Lenkijoje, apklausų duomenimis, toks procentas gali siekti netgi 10.

Tai itin aktualu Lietuvai, nes transporto priemonių parkas Lietuvoje yra labai senas, todėl tik objektyvi ir nešališka techninė apžiūra leidžia užtikrinti tokių transporto priemonių saugų eksploatavimą. 2018 m. duomenimis, mūsų šalyje naudojamų transporto priemonių amžius vidutiniškai svyruoja nuo 10 iki 20 metų.

Šiuo metu tik kiek daugiau nei pusė transporto priemonių atitinka techninės apžiūros metu keliamus reikalavimus ir teigiamą įvertinimą gauna iš pirmo karto. Šis rodiklis rodo, kad techninės apžiūros kontrolieriai itin atsakingai vertina defektus ir tokiu būdu užtikrina veiksmingos techninės apžiūros atlikimą.

Tuo metu atsiradus interesų konfliktui ir sumažėjus kontrolierių nešališkumui, labai tikėtina, kad transporto priemonių defektai, nors ir egzistuojantys, bus nustatomi rečiau arba bus sąmoningai nepastebėti. Pavyzdžiui, Lenkijoje leidus techninę apžiūrą vykdyti neribotam skaičiui įmonių ir susilpnėjus jų kontrolei, techninės apžiūros praeinamumo rodiklis tapo itin aukštas ir viršija 97 proc. Panaši situacija yra ir Estijoje, kur praeinamumo rodiklis siekia daugiau kaip 95 proc. Toks rodiklis rodo, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse neturi techninių defektų, o tai, akivaizdu, yra netiesa.

Suprastėjus techninės apžiūros kokybei, Lietuvos keliuose daugės techniškai netvarkingų transporto priemonių, o tai atitinkamai didins eismo įvykių atsiradimo tikimybę.

Kaip paveiks kainas?

Šiuo metu taikomos techninės apžiūros kainos yra reguliuojamos. Lietuvoje taikomos techninės apžiūros kainos yra vienos žemiausių Europoje. Žemesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant ir tas (kaip Estija, Lenkija), kuriose techninę apžiūrą leista vykdyti bet kuriems juridiniams asmenims. Projekte nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių techninių apžiūrų kainą, atitinkamai, nėra aišku, kaip bus reguliuojama (ir ar bus reguliuojama) techninių apžiūrų kaina.

„Transekstos“  atstovų įsitikinimu, projektas pažeidžia atvirumo ir skaidrumo principą, kuris reikalauja, kad visi suinteresuoti subjektai turėtų galimybę dalyvauti visose teisėkūros stadijose. Tačiau nei asociacijai, nei Lietuvos transporto saugos administracijai, nei Lietuvos automobilių kelių direkcijai projektas nebuvo pateiktas derinimui.

Projektas pažeidžia aiškumo principą, nes jo nuostatos ir lydimieji dokumentai nėra logiški, nuoseklūs, suprantami, aiškūs ir nedviprasmiški.

Pavyzdžiui, projektu keičiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pavadinimas į Saugaus eismo įstatymą. Pabrėžtina, kad toks pavadinimas nepagrįstai išplečia galimą projekto taikymo sritį ir kitoms transporto rūšims (geležinkelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų), nors eismo saugumo reikalavimai, taikomi kiekvienai transporto rūšiai, nustatomi specialiais transporto rūšių įstatymais ir kodeksais. Projektas priimamas skubotai, tinkamai neįvertinus esamo ir nepasirengus naujam teisiniam reguliavimui.