„Ar visos psichologijos knygos vertingos? Ar visi prisistatantieji psichologais gali padėti?“ – klausia Akvilė iš Kauno r.

Atsako psichologas dr. Gediminas Navaitis.

Šiandien psichologija domisi vis daugiau žmonių. Psichologų patarimų klausia ir turintieji sunkumų, ir norintieji padaryti karjerą, daryti įtaką žmonėms arba atskleisti savo gebėjimus. Prieš kelis dešimtmečius per metus išeidavo viena dvi knygos apie žmogaus psichologiją, o šiandien knygynuose ir bibliotekose populiariosios psichologijos knygoms skirti atskiri skyriai. Galima rinktis ir užsienio, ir lietuvių autorius.

Tai gerai, bet yra ir nedžiuginantis reiškinys. Vis dažniau į profesionalius psichologus kreipiasi psichologai mėgėjai, kuriems problemų kilo dėl nepakankamų ar iškreiptų psichologijos žinių, dėl dalyvavimo neaiškiose, keistose psichologinėse grupėse, vadovaujamose žmonių, prisistatančių ekstrasensais ar net burtininkais.

Panaši situacija žinoma ir medicinoje, kai šalia moksliniais tyrimais ir įrodymais pagrįstos medicinos atsiranda keistų gydymo praktikų, kurios paveikia dalį žmonių ir padaro jiems žalos.

Knygynuose, be rimtos psichologinės literatūros, galime rasti ir patarimų, kaip uždirbti milijoną ar ištekėti už milijonieriaus. Tiems žmonėms, kurie mano, kad jau viską suprato, psichologinis stebėjimas ar tyrimas nėra lengvas uždavinys. Principus svarbu žinoti ir mėgėjams. Profesionalus psichologas neužtęsia konsultacijų. Paskyręs vieną valandą konfliktams šeimoje aptarti, tikrai pasieks geresnių rezultatų, nei mėgėjas, kuris analizuos tuos konfliktus nuo ryto iki vakaro.

Didelė dalis nepatenkintų savimi ir norinčių save keisti žmonių siekia kontroliuoti savo emocijas. Jiems nepatinka nuoširdžiai verkti ar juoktis, jie tiki, kad ašaroms skirta speciali vieta ar laikas. Jie norėtų iš anksto gauti garantijas , kad į jų jausmus bus atsakyta dar stipresniais jausmais. Tik tada jie sutinka tuos jausmus atskleisti kitiems. Toks tobulas elgesys irgi sukelia konfliktus, nes atsisakydamas nuoširdumo ir tapdamas stebėtoju žmogus nebėra gyvas ir įdomus. Todėl tiktų prisiminti ir įsidėmėti, kad mokslo žinios visada vertingos, bet jų pritaikymas gali būti žalingas, jei pritaikoma tik dalis žinių ar mitų.

Jei nusprendei gilintis į save ar kitus, pirmiausia paklausk savęs, koks to tikslas, ko tuo sieki? Žinios visuomet pravers, jei jaučiama, kad santykiai su kitais klostosi nepalankiai, kyla nesutarimų su aplinkiniais, jei nesiseka sutvarkyti asmeninio gyvenimo, jei darbas neteikia pasitenkinimo.

Psichologijos knygas paskaityti verta ir tiems, kurie mano, kad psichologija nevertinga ir nereikalinga. Tačiau perdėto gilinimosi į psichologiją patarčiau vengti tiems, kuriems kitų problemos svarbesnės nei savo, kuriems aptarti jausmus svarbiau nei juos išgyventi ir kurie nežino, kuo užpildyti gyvenimą be psichologijos.