Prieš beveik du dešimtmečius Šveicariją į Lietuvą iškeitusi Audronė Ispiryan džiaugiasi savo pasirinkimu ir indėliu į uogininkystę. Šį rudenį vykusioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ jos ūkio gaminys – aviečių sėklų aliejus – pelnė aukso medalį.

Sužavėjo uogos

Kelmės rajone gyvenanti A.Ispiryan pasakojo, kad Šveicariją į Lietuvą iškeisti ją paskatino pirmagimė dukra. „Iš pradžių norėjome tik susilaukti jos ir grįžti atgal. Paskui planus nukėlėme pusei metų, tuomet metams, trejiems ir dešimčiai. Mus užbūrė ir įtraukė avietynas, pradėtas plėtoti šeimos verslas“, – mintimis į praeitį sugrįžo Audronė, kurios pirmagimei dukrai jau greit 18 metų. Ji džiaugiasi su vyru Vahagn čia užauginusi visas tris dukras. Sutuoktiniai gailisi, kad dukros jau dabar renkasi studijas Šveicarijoje, kadangi gimtinėje mato mažai perspektyvų, tačiau viliasi, kad jų atžalos, įgijusios patirties, grįš į Lietuvą.

Prieš beveik du dešimtmečius A.Ispiryan pradėjo puoselėti aviečių ūkį, nes šios uogos ją sužavėjo ne tik skoniu, bet ir nauda, panaudojimo potencialu. Ji pasirinko remontantines avietes, kurios labiau apsimokėjo ekonomiškai. Beje, jų priežiūra daug paprastesnė.

Konkurencingi rinkoje

Audronė pasakojo, kad ne visi metai būdavo vienodai sėkmingi. Dažnai problemų sukeldavo gamta, su kuria nepasiginčysi. Sausringi metai paskatino įrengti laistymo sistemą. Pastarieji metai grasė lietumi, todėl ateityje galvojama įrengti stogus (šiltnamius).

Nuo 2004 m. A.Ispiryan išlaiko beveik 10 ha aviečių, toks plotas prižiūrimas ir dabar. Darbo pradžioje buvo puoselėjamas ekologinis ūkis, kuris atseikėdavo mažesnį derlių. Dabar jis – sertifikuotas nacionalinės kokybės produktas.

„Džiaugiamės, kad praktikuojant šią kokybės sistemą pavyksta išauginti aukštos vertės uogas. Jos skanios, kvapnios, puikiai tinka reikliems vartotojams. Derlių realizuojame šviežią (tiesiai iš laukų) arba šaldome. Taip pat plėtojame agroturizmą, skatiname vartotojus atvykti ir patiems nusiskinti uogas, pabūti gamtoje“, – pasakojo Audronė.

Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“aviečių sėklų aliejus pelnė aukso medalį.

Ūkininkai naudojosi ES parama, yra įrengę šiuolaikiškas šaldymo kameras. Dalį uogų šeimininkai perdirba patys, gamina tyres be jokių priedų – jų sudėtyje vien avietės. Per tiek metų jie yra „užsiauginę“ savo klientų ratą. Todėl džiaugiasi išlikdami konkurencingi rinkoje, galėdami pasiūlyti aukštos kokybės, sertifikuotą nacionalinės kokybės produkciją.

Ūkį augino mokslas

Mintis perdirbti uogas A.Ispiryan gimė siekiant sumažinti išmetamo, sugadinto maisto kiekius, padidinti produktų asortimentą vartotojui. Kad būtų žinomi, sutuoktiniai dažnai dalyvaudavo parodose, kokybiško maisto ir kt. programose. Nuo pat ūkio įkūrimo pradžios veikli moteris bendravo ir bendradarbiavo su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais.

Prasmingi susitikimai vykdavo su profesoriumi Pranu Viškeliu. „Jo įžvalgos ir patarimai mūsų ūkiui padėjo augti, o mes atveždavome savo patirtį, kaip sekasi mokslą „sodinti“ laukuose, gamyboje. Todėl ir mano atėjimas į doktorantūrą buvo logiškas tiek man, tiek institutui. Tai – abipusė nauda ir kilimas aukščiau.Su vadovu Jonu Viškeliu supratome, kad galime būti matomi ir pasauliniu lygiu, o mūsų vykdomi darbai yra vertingi ir aktualūs“, – akcentavo Audronė.

Pasak pašnekovės, norint būti populiariems laisvoje rinkoje, reikia pasukti galvą, domėtis ne vien Europos, bet ir pasaulinėmis tendencijomis. A.Ispyrian puikiai kalba dar trimis kalbomis (rusų, anglų ir prancūzų), tai jai labai padėjo. Ypač daug vertingos informacijos, inovatoriškų produktų ji rasdavo Prancūzijos rinkoje. „Bendraujant su prancūzais pravertė 5 metų patirtis Šveicarijoje: tiek kalbos, tiek kultūros pažinimo. Taip pamažu atsirado idėja gaminti aliejų iš aviečių sėklų. Tuomet pradėjome domėtis, kokios galimybės pagaminti tokį produktą Lietuvoje“, – apie naujo produkto atsiradimą pasakojo moteris.

Dirbo su doktorante

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Viškelis pasakojo, jog su savo doktorante A.Ispiryan plėtoja beatliekinių technologijų vystymą, į kurį įeina ir aviečių sėklos. Pasirodo, geriausias antrinio perdirbimo būdas yra būtent aliejaus ekstrakcija. Šis aliejaus gavimo būdas yra labai reikšmingas produkto vertei.

„Šio produkto gamybai buvo naudojama inovatyvi gamybos technologija – subkrizinė bei superkrizinė ekstrakcija anglies dvideginiu (CO₂), kuri leidžia švelniai išgauti aliejų iš uogų sėklų. Esant aukštam slėgiui ir žemai temperatūrai,toks CO₂gali efektyviai prasiskverbti į sėklas ir išgauti medžiagas. Žema temperatūra ir deguonies nebuvimas užtikrina, kad išgaunamos medžiagos neprarastų savo bioaktyvumo“, – pasakojo dr.J.Viškelis.

Pasak mokslininko, lyginant su kitais komercinės gamybos būdais, organinių tirpiklių ekstrahavimu (pavyzdžiui,heksanu) ir šaltuoju spaudimu, CO₂ekstrahuotuose aliejuose buvo nustatyti didesni bioaktyvių junginių kiekiai. Šis metodas ekologiškas, kadangi nėra toksiškas. Taip pat jis sugeba išsaugoti kai kuriuos lakesnius eterinių aliejų komponentus, kurie gali būti prarasti naudojant kitus ekstrahavimo metodus. Proceso pabaigoje labai lengva atskirti tirpiklį nuo aliejaus, užtikrinant maksimalų grynumą.

Vertingas produktas

Dr.J.Viškelis sakė, kad aviečių sėklų aliejus, išgautas inovatyvios CO₂ ekstrakcijos būdu, yra labai vertingas produktas sveikatai. Jo sudėtyje yra nepaprastai daug omega–3 ir omega–6 riebalų rūgščių, ypač omega–6 linolo rūgšties. Aviečių sėklų aliejus yra puikus antioksidantas. Jame yra daugiau kaip 80 proc. nepakeičiamų riebalų rūgščių. Pasaulinėje mokslo literatūroje galima rasti pastaraisiais metais vis daugiau atliekamų tyrimų, rodančių naudą sveikatai, kai aviečių sėklų aliejus naudojamas kaip maisto papildas. Didelis vitamino E kiekis suteikia jam svarbų vaidmenį kosmetikos pramonėje.

Aliejaus gamyba iš aviečių sėklų leidžia naudoti aviečių atliekas ir tuo pačiu padidinti žemės ūkio produktų vertę, pagerinti aplinką.Akivaizdu, kad visame pasaulyje vartotojai tampa vis sąmoningesni, labiau išsilavinę ir reikalauja daugiau, kad galėtų atpažinti ir pirkti kokybišką, sveikatą skatinantį maistą. Maisto, kosmetikos, farmacijos ir kt. pramonės reguliavimo agentūros ieško novatoriškų technologijų, kad klientams būtų užtikrintas saugus ir stabilus maistas.

„Visuminė intensyvi aplinkos veiksnių kaita įgalina ieškoti naujų būdų tobulinti žemės ūkio verslą, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus tarptautiniu mastu, vystyti produktą atrandant naujas panaudojimo galimybes, vystyti beatliekes perdirbimo technologijas. Šia linkme eina ir Lietuvos ūkininkai. Mano manymu, A.Ispiryan ūkis yra vienas iš pirmųjų gerų pavyzdžių, kuriame vystomos beatliekės technologijos, diegiami žiedinės ekonomikos principai“, – sakė mokslininkas.