Sufolkų veislės avys Lietuvoje populiarėja, didžiausią paklausą turi avytės.

Avininkystėje vyrauja pokyčiai: smulkieji ūkininkai mažina avių bandas, o stambieji dėl avienos eksporto sumažėjimo geros kokybės mėsą stengiasi realizuoti vietos rinkoje.

Sumenko eksportas

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo laikoma per180 tūkst. avių, o 2017 metais – daugiau nei 190 tūkst. Daugiausia avių registruota Alytaus, Anykščių, Vilniaus ir Molėtų rajonų savivaldybėse. Trečdalį jų laiko smulkieji ūkininkai. Dėl menkos mėsos paklausos vietos rinkoje ir dėl vilkų daromų nuostolių jie tvirtina planuojantys mažinti avių bandas arba apskritai atsisakyti šios gyvulininkystės šakos.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius teigė, kad mūsų šalies rinkoje avienos paklausa yra ganėtinai stabili. Avienos pasiūla Lietuvoje kol kas viršija paklausą.

Žilvinas Augustinavičius

Žilvinas Augustinavičius

„Lietuvoje avienos vartojimas nėra toks didelis kaip Vakarų šalyse. Mūsų šalyje ši mėsa nėra labai populiari, nors, palyginti su kaimynais latviais ir estais, lietuviai jos suvartoja daugiausia“, – teigė Ž.Augustinavičius.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas tvirtino, kad praėjusiais metais avienos pasiūla mūsų šalyje buvo itin didelė, ypač rudenį, o supirkimo kaina – maža. Vangiai vyko ir eksportas.

„Dėl sausros Europoje susiklostė nedėkinga situacija. Kai kurie ūkininkai, neturėdami pašarų, masiškai išpardavė avis, todėl rinkoje susidarė didelė jų pasiūla, eksportas užstrigo, o supirkimo kainos – sumenko. Aviena – sezoninis produktas, turintis didžiausią paklausą pavasarį“, – pabrėžė pašnekovas.

Pasak Ž.Augustinavičiaus, paklausiausias eksportuojamų gyvulių svoris yra 30–40 ir 40–50 kilogramų. Už kilogramą supirkėjai siūlo 1,60–2,00 eurus.

Ieško išsigelbėjimo

Pasak Kaišiadorių rajone 400 Romanovo veislės avių auginančio Sauliaus Stirnos, avių auginimas jam yra mielas užsiėmimas, jo laisvalaikis. Augintojo teigimu, pastaraisiais metais vietos rinkoje susidarė avių perteklius, jas parduoti darosi vis sudėtingiau. Pasak pašnekovo, lietuviai avienos vartoja mažai. Šią mėsą perka musulmonai, gyvenantys Vilniuje, Kaune.

„Mūsų šalyje yra labai daug smulkiųjų ūkių, auginančių avis. Jie parduoda avieną žemiau savikainos. Internete yra daug skelbimų, kuriuose siūloma avį įsigyti už 30 eurų“, – teigė vyras.

Kai kurie mūsų šalies avių augintojai, neturėdami kur dėti avių ir ėriukų, svarsto galimybę avininkystę iškeisti į mėsinių galvijų auginimą arba steigti avių ir mėsinių galvijų ūkius. Būtent tokiame ūkyje darbuojasi ir S.Stirna.

„Negaliu pasakyti, kad mėsinių galvijų auginimas ūkininkams taps išsigelbėjimu. Gyvulių supirkimo kainos taip pat nėra stebuklingos – supirkėjai pernai už kilogramą siūlė 1,60 euro, mažiau nei 2017 metais“, – tvirtino vyras.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovo Ž.Augustinavičiaus teigimu, mėsinių galvijų auginimas Europos šalyse darosi vis populiaresnis.

„Briuselyje vykusiame COPA-COGECA posėdyje buvo kalbėta apie Rumunijos ūkininkus, kurie masiškai pereina nuo avininkystės prie mėsinės galvijininkystės. Rumunai galvijus perka Čekijoje“, – pasakojo Ž.Augustinavičius. Jis tvirtino, kad asociacijos nariai, dirbantys avininkystės srityje, nesiblaško, rimtai galvoja apie ateitį ir į vienų metų sudėtingesnę situaciją skaudžiai nereaguoja.

Realizuoja sėkmingai

Evaldas Laucevičius iš Kuršėnų, auginantis vienas populiariausių pasaulyje sufolkų veislės avis, pirkėjų nestokoja.

„Avys nėra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis. Jas auginu ir veisiu, nes noriu, kad mūsų šalyje didėtų sufolkų veislės avių genetinis potencialas. Smagu, kad ši veislė Lietuvoje populiarėja, o augintojai džiaugiasi puikiais rezultatais: gerai prižiūrimi ėriukai per parą priauga po 400 gramų, o per 4 mėnesius pasiekia tinkamą skerdimui svorį (50 kilogramų)“, – teigė vyras.

Pasak E.Laucevičiaus, auginančio 100 ėriavedžių, sufolkų veislės avys Lietuvoje turi paklausą. Daugumą savo augintinių jis realizuoja Lietuvoje ir tik menką dalį parduoda kaimynams latviams. Į vieną ūkį iškeliauja po vieną tris avinukus ir po penkias ar net kelias dešimtis avyčių. Ėriukai parduodami juos atjunkius, 4 mėnesių. Didžiausią paklausą turi avytės. Jų pradedama užsisakyti itin anksti, tuo metu, kai ėriavedės dar tik kergiamos. Užsakymai avinukams priimami po antrojo svėrimo, t. y. kai jiems sukanka 2 mėnesiai, nes tuo metu geriausiai išryškėja jų genetinis mėsinių savybių potencialas.

Avinukai reprodukcijai atrenkami laikantis griežtų reikalavimų – tik apie 50 proc. jų patiekiama į rinką kaip veislinė medžiaga tolesniam veisimui. Avytes ūkio šeimininkas parduoda po 190–200 eurų, avinukus, kurių pardavimo kainą lemia daugelis veiksnių, – po 200–400 eurų.

Svarbi genetinė bazė

Kalbėdamas apie avienos ir ėrienos realizaciją E.Laucevičius pabrėžė, kad ji priklauso nuo kokybės. Pasak pašnekovo, dauguma lietuvių nuo seno įpratę galvoti, kad avys – nereikalaujantys priežiūros gyvūnai. Manoma, kad jas pavasarį tereikia išleisti į laukus, o vėliau belieka susižerti pinigus.

„Jei gyvulys turi keturias kojas ir kailį ir dar bliauna, tai dar nereiškia, kad jo mėsa yra kokybiška“, – šmaikštavo E.Laucevičius.

Tikrovė yra kitokia. Ūkininkas tvirtino, kad avininkystės atramos taškas – genetinė bandos bazė. Norėdami išauginti kokybišką avieną ir ėrieną augintojai privalo daug dirbti, analizuoti, išlaikyti gerą bandos genetinę kokybę, ruošti pašarus, optimizuoti ūkį bei atlikti kitus darbus, kurie efektyviai mažintų ūkio priežiūros ir darbo kaštus.

„Smagu, kad avių ūkių šeimininkai tai pradeda suprasti ir gerina bandos genetiką. Tai padeda laikant mažiau avių pasiekti daug didesnį ir greitesnį atsiperkamumą“, – savo pastebėjimus išsakė avių augintojas.

Parduoda daugiau

Prieš kelerius metus mėsinių avių augintojų įkurto kooperatyvo „Avininkas“, vienijančio per 20 narių, vadovas Vytautas Dzingulevičius kokybiškos avienos, ėrienos ir jos gaminių realizavimu taip pat nesiskundė. Sumažėjus eksportui, kooperatyvas daugiau mėsos parduoda vietos rinkoje. Pasak pašnekovo, avienos vartojimas praėjusiais metais išaugo. Kokybišką mėsą ir jos gaminius ėmė vartoti ne tik sostinės, bet ir kitų didžiųjų ir mažesnių miestų, tokių kaip Šiauliai, Panevėžys, Anykščiai ir kt., gyventojai.

V.Dzingulevičiaus manymu, kooperatyvo gaminius pamėgę vartotojai dažniausiai su jais susipažino parodose ir mugėse.

„Produkciją parduodame turgeliuose ir parduotuvėlėse, kai kuriuos gaminius – ir didžiuosiuose prekybos tinkluose. Jei pritrūkstame mėsos, jos nusiperkame iš kitų ūkių, su kuriais bendradarbiaujame. Džiaugiamės, kad vartotojams patinka kokybiški gaminiai. Vartotojų ratas plečiasi“, – pabrėžė kooperatyvo „Avininkas“ vadovas.

Jis teigė, kad dėl avienos eksporto problemų vietos rinkoje sumažėjo jos kaina – kilogramas kainuoja apie 7 eurus.