Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Be javų ir daržovių, lietuviškame kaime dar auga ir tulpės

Vėlyvą pavasarį, kai atbunda visa gamta, vienur kitur Lietuvoje dar galima išvysti natūraliai, be jokių priedangų pražydusį tulpių lauką. Šiaulietės kaimynės Vaida Steponavičienė ir Edita Baranauskienė su tulpėmis nesiskiria dešimtmetį. Abi kartu Kelmės rajone augina tulpes svogūnėliams bei skynimui. Pavasarinis tulpių lauko grožis dažnai atperka gėlininkių vargus, tačiau, nors gėlės joms labai patinka, jų sodinimo plotus jau ne didina, o mažina.

Pristabdė šaltos naktys

Nuo Šiaulių iki tulpių lauko netoli Kražių abiem šiaulietėms netrumpa kelio atkarpa – į abi puses nuvažiuoti susidaro apie 140 km. V.Steponavičienė nuvažiavusi ne tik prižiūri tulpes ir jomis pasidžiaugia, bet ir aplanko sodyboje gyvenantį brolį. Mat jis ir leido seseriai bei jos kaimynei savame ūkelyje naudotis 10 arų žemės plotu, kuriame jos kasmet pasodina daug tulpių, o jų paįvairinimui – šiek tiek narcizų bei kamasijų.

Kaip svogūninės gėlės bunda, Vaida šiemet pirmiausia sužinojo pasiskambinusi broliui. Šis ją nuramino, kad pamažu visos lenda iš žemės. Pačios gėlininkės savo tulpių plantaciją aplankė jau du kartus – kovo 19 bei 28 dienomis.

Neaišku, kokią įtaką tokia neįprasta žiema turės žiedams, tačiau patiems augalams kol kas jokios įtakos nepadarė – visos tulpės sudygo gražiai“, – pasakojo V.Steponavičienė.

[caption id="attachment_104273" align="alignnone" width="225"]Vaida Steponavičienė. Asmeninio albumo nuotr. Vaida Steponavičienė. Asmeninio albumo nuotr.[/caption]

Prisiminusi pernykščius metus, moteris sakė, kad kovo 16 dieną dar tik kalėsi tulpių daigeliai, o šiemet tuo pat metu tulpės jau buvo aukštesnės. Nors žiema buvo šilta, gėlininkė pastebi, kad dėl gana šalto pavasario ir neigiamos oro temperatūros naktimis, tulpės neauga daug greičiau nei įprastai. Temperatūros kontrastas dieną ir naktį sustabdė jų augimą.

[caption id="attachment_104269" align="alignnone" width="921"]Atokvėpio minutė. Be javų ir daržovių, kaime dar auga ir tulpės. Asmeninio albumo nuotr. Atokvėpio minutė. Be javų ir daržovių, kaime dar auga ir tulpės. Asmeninio albumo nuotr.[/caption]

Gelbėja prekyba internetu

Tulpių augintojos sako, kad labiausiai įsivertinti jėgas jas verčia tulpininkystei būdingas rankų darbas. Moterys pastebi, kad jų jėgos jau mažėja ir sveikata šiek tiek prastėja. Įtakos turi ir šiemetė specifika – paskelbus karantiną prekyba gyvomis gėlėmis nutrūko ir dar neaišku, kas bus, kai tulpės sužydės.

Auginti tulpes ir jas parduoti nėra lengva. Prieš dvejus metus šiaulietės tulpes augino 10 arų žemės plote, bet pastaruosius dvejus metus jos švelniai mažina apimtis. Sako, kad taip tiesiog išėjo savaime. Neplanuoja ir plėstis ateityje.

[caption id="attachment_104271" align="alignnone" width="300"]Tulpių priežiūra, jų sodinimas rudenį reikalauja daug rankų darbo. Asmeninio albumo nuotr. Tulpių priežiūra, jų sodinimas rudenį reikalauja daug rankų darbo. Asmeninio albumo nuotr.[/caption]

Jos žino, kad nesugebės konkuruoti su užsienio, ypač Olandijos gėlininkų produkcija. Ten visur gėlių auginimas, priežiūra, nuėmimas automatizuotas, o Lietuvoje jos viską daro savo rankomis – ir nukasa, ir nuvalo, ir vėliau pasodina svogūnėlius. O rankų darbas atima daug laiko. Samdyti pagalbininkų neturi galimybių. V.Steponavičienės nuomone, turint pinigų investicijoms, galbūt būtų įmanoma nusipirkti technikos ir automatizuoti darbus. Tai palengvintų naštą, būtų perspektyvu plėstis. „Kai viso to neturi, pinigų irgi neturi šiam verslui plėsti, tai tada išeina ne verslas, o tik hobis“, – susitaiko ji.

Lietuvoje paskelbtas karantinas, pasak šiauliečių, taip pat gali paveikti jų veiklą. Tulpių žiedus jos paprastai skina ir parduoda Motinos dienai. Tas laikas artėja ir moterys supranta, kad šiemet gali tekti imtis permainų. Jeigu tulpių žiedų dėl karantino negalės pardavinėti, teks greitai persiorientuoti į jų svogūnėlių, skirtų pardavimui, auginimą. Trumpai žydėję žiedai tada yra nuskinami, kad tulpė išaugintų kuo stipresnį svogūną. Tulpių svogūnėlius nukasa, nuvalo, išdžiovina ir rugpjūtį–rugsėjį pradeda jais prekiauti.

[caption id="attachment_104277" align="alignnone" width="300"]Edita Baranauskienė. Asmeninio albumo nuotr. Edita Baranauskienė. Asmeninio albumo nuotr.[/caption]

Bet moterys labai nenusimena, nes jau išvystė prekybą internetu. Tad jeigu nepavyks prekiauti mugėse ar turguje kaip iki šiol, jos galės ir toliau plėsti internetinę gėlių prekybą.

Kalti peliukai

Pirmieji darbai pavasarinėje tulpių plantacijoje prasidės, kai jos ūgtelės. Tada gėlininkės atidžiai apžiūrės visą sudygusį lauką. Prastai augančias teks atrinkti ir kaip netinkančias iškasti. Peržiūrės, kad nebūtų įsimaišiusių kitos rūšies ar nekokybiškų tulpių. Kai pradeda sparčiau augti, lengvai pastebi, kad viena kita nenori stiebtis taip, kaip kitos. Jeigu tokių tulpių pamato, pereina lauką ir tiesiog su kastuvu jas gražiai iškasa.

V.Steponavičienė pasakojo, kad jų tulpės tvarkingai pažymėtos – ant įkištų pagaliukų yra numeriai. Ką kuris numeris reiškia, sužinoti paprasta, nes moterys turi sąrašus pagal tulpių rūšis. Būna, kad eina ir sutikrina pagal sąrašą. Ypač, jeigu pasimato kitokių žiedų, tada žiūri, ar kuri nėra įsimaišiusi.

Būna ir netikėtumų. Štai kartą tulpių svogūnėlius peliukai išnešiojo iš vienos dėžės į kitą ir juos sumaišė. Tik lysvei pražydus pasimatė ilgauodegių „išdaiga“, pridėjusi moterims papildomo darbo – teko atrinkti, išgryninti veislę. Moterys seka, ar tulpių nepuola ligos, ar nėra žiedų margligės. Jeigu tokių randa, jas turi naikinti.

Reikia ir literatūrą pastudijuoti, ten daug ko randame. Arba tiesiog iš praktikos pamatai. Nusipirkę ir pasodinę svogūnėlius žmonės tikisi, kad tulpės žydės ir žydės. Taip nėra. Jos reikalauja priežiūros. Geriau kas kelis metus tulpes iškasti, perkelti į kitą vietą. Tulpės prisiaugina vaikučių ir tai nėra gerai, reikia juos nuimti“, – patirtimi pasidalijo gėlininkės.

Moterys dirba labai kruopščiai – iškasusios tulpių svogūnėlius, juos surūšiuoja pagal dydį. Didelius sodina išauginti žiedams arba parduoda, o tulpių „vaikučių“ ir „kūdikių“ neišmeta – juos vėl sodina ir augina, kol šie per 2–3 metus užauga dideli ir išaugina gražius žiedus.

[caption id="attachment_104275" align="alignnone" width="1024"]Tulpes reikia ne tik užauginti, bet ir parduoti. Asmeninio albumo nuotr. Tulpes reikia ne tik užauginti, bet ir parduoti. Asmeninio albumo nuotr.[/caption]

Susikooperavus smagiau

Šiaulietės pedagogės tulpėmis susidomėjo prieš dešimtmetį. Pirmoji didelio tulpių lauko panoro motinystės atostogų išėjusi V.Steponavičienė. Šia idėja ji pasidalino su kaimyne pedagoge E.Baranauskiene, pasiūlymas šią sudomino ir abi sutarė imtis bendros veiklos, bet neturėjo žemės. Tuomet V.Steponavičienė paprašė brolio, kad šis duotų žemės sklypelį Kelmės rajone. Prie moterų prisijungė jų vyrai, vaikai. Taip per dešimtmetį tulpės suvienijo kelias šeimas.

Dabar šios gėlininkės puoselėja daugiau nei 100 tulpių veislių, skirtų pražydinti ir skinti bei želdynams puošti. Moterys daugina svogūnėlius, tikrina, ar veislės tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Stebi, ar nekinta veislei būdingi požymiai, tik tuomet svogūnėlių pasiūlo kitiems.

Pačių ankstyviausių tulpių pedagogės neaugina. Jų darže tulpės sužydi balandžio pabaigoje–gegužės mėnesį, o vėlyvosios – birželį. Žemaūgių tulpių taip pat nesirenka. Augina aukštesnes, įdomesnes, trispalves, pilnavidures, šerkšnotas, papūgines.

 
Rekomenduojami video