LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kai prasideda sezonas, ūkininkai per trumpą laiką turi nuimti uogų, daržovių, obuolių ar kitokių žemės ūkio gėrybių derlių, atlikti kitus trumpalaikius darbus. Be sezoninių darbininkų bent kiek didesnis sodas, daržovių, uogų, šiltnamių ūkis to padaryti negali. Ūkininkai darbuotojus sezoniniams darbams gali įdarbinti pagal paslaugų kvitus, bet pas vieną ūkininką toks darbuotojas per metus gali dirbti ne ilgiau kaip 60 dienų, o minėtų darbų dėl jų sezoniškumo, neprognozuojamų oro sąlygų dažnai neįmanoma padaryti per tokį terminą. Seimas ėmėsi svarstyti, ar ilginti darbo pagal paslaugų kvitus laiką.
Maksimalus terminas per trumpas
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai buvo įvesti dar 2013 metais. Samdyti darbuotojus pagal paslaugų kvitus galima žemės ūkyje ir miškininkystėje. Laikiniems, sezoniniams aukštos kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams galima įdarbinti žmones supaprastinta tvarka. Šiems darbams atlikti, pavyzdžiui, akmenims iš laukų rinkti, uogoms skinti ir pan., nereikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos, leidimų, pažymėjimų, kursų ar mokymų. Pagal šią tvarką žmones galima įdarbinti ne sudarant su jais darbo sutartis, bet naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Pas vieną darbdavį pagal paslaugų kvitą galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas kelis – iki trijų mėnesių.
Ūkininkai vertina galimybę per darbymetį, kai darbas darbą veja, supaprastinta tvarka pasitelkti darbo rankų, tačiau apgailestauja, kad nustatytas maksimalus tokio darbuotojo darbo terminas yra per trumpas.
„Žemės ūkio paslaugų kvitai tikrai palengvina kasdienę ūkininkų dalią, ypač kai taip trūksta sezoninių darbuotojų. Daržovių, sodų, šiltnamių, kitiems ūkiams, kurie organizuoja sezoninius darbus, jiems atlikti 60 dienų dažniausiai nepakanka. Tokiuose ūkiuose darbų sezonas tęsiasi ilgiau, reikia daugiau darbo jėgos, todėl ūkininkai tikrai džiaugsis, jeigu terminas bus prailgintas iki 90 dienų per metus“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pakeitimo iniciatorius ir projekto rengėjas – Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Parlamentaro pasiūlytas įstatymo pataisas Seimas planuoja svarstyti balandžio pabaigoje. Jeigu joms bus pritarta, įstatymas įsigaliotų jau šių metų liepos 1 d.
Pasak E.Gentvilo, terminus pailginti mėnesiu pasiūlė todėl, kad dabar jie yra nepakankami – paslaugų, dėl jų sezoniškumo ir atsižvelgiant į nepastovias, sunkiai prognozuojamas Lietuvos meteorologines sąlygas, kartais neįmanoma suteikti nustatytais terminais. Dabar pasibaigus ganėtinai trumpiems terminams, ūkininkas privalo atsisakyti tokių darbuotojų paslaugų, nors jie jau būna įgiję patirties, susipažinę su sąlygomis, saugumo bei kitais reikalavimais, ir ūkininkas turi samdyti kitus darbuotojus, kuriuos vėl reikia apmokyti. Tai, pasak parlamentaro, papildoma našta ūkininkams, neužtikrinamas nenutrūkstamas laikinų ir sezoniškų paslaugų gavimas ir nesudaromos sąlygos žmonėms legaliai, be didelių biurokratinių formalumų, užsiimti nekvalifikuota veikla, gauti pajamų.
„Mes jau seniai prašome, kad būtų prailgintas laikas, kuriam galima samdyti darbininkus pagal paslaugų kvitus sezoniniams darbams, kai reikia greitai nuimti derlių ir vienu metu prireikia daug darbuotojų, bet mums vis atsako, jog formintume tokius darbininkus pagal darbo sutartis. Motyvuoja tuo, jog jeigu žmogus ilgiau dirba, tai jau požymis, kad tai gali būti pastovus darbuotojas. Įstatymo pakeitimo labai laukiame, jis atspindėtų realią situaciją“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Trūksta darbo jėgos
Pasak ŽUR vicepirmininko V.Buivydo, paslaugų kvitai neturintiems darbo suteikia galimybę dirbti, bet tuo pačiu – tai ir galimybė ūkininkams supaprastinta tvarka pasisamdyti darbo jėgos, kai jos prireikia sezoniniams darbams.
„Jeigu sezoniniams, laikiniems darbams reikėtų sudaryti darbo sutartis, ūkininkams tektų apsikrauti papildomu popierizmu, pranešti apie sudarytus darbinius santykius „Sodrai“, o po kelių dienų gali tekti tokį darbuotoją atleisti. Deja, kaime dirbti nekvalifikuotų darbų neretai ateina žmonės, turintys įvairių priklausomybių. Pradeda dirbti, o, žiūrėk, po kelių dienų jau ir nebeateina. Tokių atvejų kaimuose pasitaiko ne taip jau retai, nes nekvalifikuotų darbuotojų labai trūksta, todėl tenka samdyti tuos, kurie ateina. Žemės ūkio paslaugų kvitai yra puiki išeitis tokioms problemoms spręsti, nes kvitas yra išrašomas ir pildomas kiekvieną dieną, kai darbuotojas ateina į darbą, o savaitės pabaigoje su darbuotoju yra atsiskaitoma“, – teigė V.Buivydas.
Pasak parlamentaro E.Gentvilo, darbas pagal paslaugų kvitus padėtų spręsti ir nelegalaus darbo problemą, sudarytų sąlygas nepasiturintiems, ypač kaimiškų vietovių gyventojams, didinti savo pajamas ir pragyvenimo lygį.
Sezoniniai darbai pagal paslaugų kvitus – gera galimybė norintiems dirbti ir papildomai užsidirbti. Skinti uogų, nuimti obuolių derlių pasisiūlo ne tik to paties kaimo gyventojai – neretai į ūkius padirbėti atvažiuoja ir darbininkai iš artimiausio miesto ar miestelio.
„Padirbėti pagal paslaugų kvitus ir parinkti šilauogių, braškių, kitų uogų atvyksta ir mokytojai, studentai, vyresnių klasių moksleiviai. Tai galimybė jiems papildomai užsidirbti. Padirbus kelias dienas ar ilgiau yra išmokami legaliai uždirbti pinigai. Taip ūkininkas nėra apkrautas popierizmu, viskas paprasta, suprantama. Ir darbuotojams patogu, ir ūkininkams lengva“, – sakė V.Buivydas.
Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas mano, jog dirbančiųjų su kvitais gretas reikia mažinti, nes toks žmogus praloš, liks be socialinio draudimo.
Liko užmiršti
Pernelyg trumpas terminas, kuriam galima sezoniniams ar trumpalaikiams darbams nusisamdyti darbuotojų pagal paslaugų kvitus, yra tik viena šios problemos pusė. Kita, kurios bent jau kol kas valdžia nesiėmė spręsti, – finansinė.
„Paslaugų kvitai buvo įvesti prieš aštuonerius metus. Per tą laiką didėjo minimalus atlyginimas, neapmokestinamos pajamos, bet jos nebuvo didinamos pagal paslaugų kvitus dirbantiems žmonėms. Manau, kad jos turėtų būti padidintos“, – tvirtino ŽŪR vicepirmininkas V.Buivydas.
Dabar dirbantys pagal paslaugų kvitus gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinami, kai uždirba daugiau kaip 1 750 eurų per metus, o jų darbdaviai moka 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Bedarbiai, registruoti Užimtumo tarnyboje, dirbdami pagal paslaugų kvitus išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą.
Jei žmogus pagal kvitus uždirba daugiau nei 1 750 eurų per metus, jis moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, o uždirbta atlygio suma, viršijanti 1 750 eurų, yra įskaitoma į gaunamas pajamas apskaičiuojant piniginę socialinę paramą.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vilija Kuliešienė neapmokestinamas pajamas pagal paslaugų kvitus dirbantiems žmonėms siūlo didinti beveik du kartus. Asociacijos vadovės nuomone, 2013 metais nustatyta ir per visą šį laiką nesikeitusi 1 750 eurų suma yra per maža ir reikėtų ją padidinti iki 3,6 tūkst. eurų. Jei norima neviršyti dabar nustatytos neapmokestinamos pajamų sumos per metus (1 750 eurų), per dieną žmogus turėtų uždirbti 18 eurų. O už tiek, anot V.Kuliešienės, niekas nenori dirbti.
„Sezoninis darbas ir įsidarbinimas pagal paslaugų kvitus, galimybė papildomai užsidirbti yra patraukli, tačiau jei žmogus uždirba daugiau nei numatytas neapmokestinamas minimumas, atsiranda prievolė mokėti Gyventojų pajamų mokestį, ir tada jau pasidaro nepatrauklu darbintis, žmonės renkasi neiti dirbti. Tuomet ir mes darbuotojų neturim, ir jie negali užsidirbti“, – tvirtino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Z.Cironkienė.
Pasigirsta ir nuogąstavimų, ar nepiktnaudžiaujama įdarbinimu pagal paslaugų kvitus užuot su darbininku sudarius darbo sutartį, siūloma labai gerai pasverti visus pokyčius. Prieš keletą metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama įstatymo įgyvendinimo monitoringą, stebėjo, kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal kvitą teikimas daro įtaką privalomojo sveikatos draudimo mokesčio surinkimui, ar nėra masiško apdraustų asmenų perėjimo dirbti pagal kvitą vietoje darbo sutarčių, kokią įtaką tai daro socialinei aplinkai. Vykdant stebėseną, piktnaudžiavimų nenustatyta, galimybe dirbti pagal paslaugų kvitus pasinaudojo realūs bedarbiai, buvo mokamos 9 proc. sveikatos draudimo įmokos. Kokio nors didesnio antplūdžio dirbti pagal paslaugų kvitus nepastebėta.
Ūkininkai tvirtina, jog paslaugų kvitai – didžiulis palengvinimas, o tikrinimų jie nesibaimina, nes reikalavimams nenusižengia.
