LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Prisiminus tradicinius šv. Velykų atributus kiaušinius, švenčių išvakarėse pats metas pakalbėti ir apie paukščius, kurie šiuo gėriu aprūpina. Pasak Virbalio mieste (Vilkaviškio r.) ūkininkaujančio Rolando Paužos, egzistuoja daug mitų, susijusių su vištomis, vienas iš jų, kad šie sparnuočiai yra kvaili. Įspūdingą įvairiausių spalvų ir atspalvių, kuoduotų ir ilgauodegių, garbanotų ir pasišiaušusių ar lygiomis, dailiai prigludusiomis plunksnomis vištų kolekciją auginantis ūkininkas pripažino, jog silpnybę raibaplunksnėms pajuto dar paauglystėje.
Vištos nėra kvaili paukščiai
Kybartuose vaikystėje gyvenęs R. Pauža prisiminė vištas, kurias augino močiutė. Tačiau ne jos, o kybartietės mokytojos biologijos mokslų daktarės Reginos Kelpšaitės auginti dekoratyviniai sparnuočiai taip sužavėjo paauglystės sulaukusį Rolandą, kad jis nevengdavo įlįsti per tvorą į jos kiemą, kad jais pasigrožėtų. Pamačiusi, kaip mokinį sužavėjo raibaplunksniai, mokytoja keletą paukščių jam padovanojo. Taip Rolandas užsikrėtė aistra, kuri nepraeina iki šiol.
Pašnekovas teigia, kad vištos nėra kvaili paukščiai, iš tiesų jos puikiai pažįsta šeimininką, taip pat žino, kada bus maitinamos. Paukščiai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir elgsena. Pasak jo, vienų veislių sparnuočiai baikštūs, vengia svetimų ir net šeimininko, kiti, priešingai, bėga artyn iš tolo pamatę jį ir seka iš paskos kaip šuniukai. Savo kolekcijos pasididžiavimu R.Pauža įvardijo Reino vištas, taip pat būrelį Jokohamo bantanamų, mėlynųjų minorkų ir Sumatros vištų. Šeimininko favoritės, širdžiai mieliausios – Ayam Cemani vištos, kurių gaidys, pirktas Vengrijoje, atsiėjo 160 eurų. Jos ypatingos tuo, kad visos yra juodos: nuo skiauterės, plunksnų, nagų iki odos, kaulų ir net vidaus organų.
Yra ir peštukas Šamo gaidys – japonų kovinis atstovas. Jis žavi savo stovėsena: vaikšto stačias ir tiesus. Šamo gaidys labai karingas, tačiau neatsilieka ir jo ponios – kapojasi ne prasčiau. Kolekciją papildo viandotai – stambios, greitai augančios vištos, kurių kiekviena plunksna tarsi apvesta juodu apvadu.
Tačiau karalienės yra Kinijos šilkaplunksnės vištos, kurios išsiskiria ne tik penkiais kojų pirštais, bet ir violetinės spalvos mėsa, kinų labai vertinama dėl gydomųjų savybių. Mat kinai tiki, kad ši ypatingos spalvos vištiena gali padėti išgyti nuo tuberkuliozės. Įdomu ir tai, kad šilkaplunksnių vištų oda ir kaulai taip pat tamsios violetinės spalvos. O štai išvaizda iš tiesų verta dėmesio – įvairiausių spalvų pūkuoti sparnuočiai pavergtų kiekvieno širdį.
Gaidžiai atsakingi už tai, kad jų vištos gerai gyventų ir maitintųsi.
Dekoratyvinių veislių istorija
Kažkokių ypatingų sąlygų dekoratyviniams paukščiams nereikia. Pašnekovo teigimu, dekoratyviniai paukščiai niekuo nesiskiria nuo paprastų vištų. Žiemą sparnuočiai gyvena tvarte, kuriame įrengti atskiri gardeliai kiekvienai veislei. „Paukščiams labai patinka gyventi ten, kur sausa ir yra užuovėja. Tvartas nešildomas, todėl naudojame apšvietimą, – pasakojo R.Pauža. – Visi sparnuočiai lesinami kombinuotaisiais pašarais, papildomai gauna kviečių grūdų. Visus paukščius būtinai skiepiju.“
Savo elgesiu puošnieji sparnuočiai nuo paprastų vištų ir gaidžių niekuo nesiskiria. Kaip visi gyvūnai, šie sparnuočiai turi griežtas savo gyvenimo taisykles. Gaidžiai yra atsakingi už tai, kad gerai gyventų ir maitintųsi jo vištos.
Manoma, kad naminės vištos kilo iš laukinių vištinių paukščių, gyvenusių Pietų Azijoje. Yra išlikę žinių, kad namines vištas dar 3200 m. prieš Kristų laikė Indijos gyventojai. Egipte ir Kinijoje namuose jos buvo auginamos 1400 m. prieš Kristų. Europoje vištos kaip naminiai paukščiai pradėti auginti 700 m. prieš Kristų. Tačiau šie paukščiai buvo vertinami ne dėl mėsos ar kiaušinių, bet dėl tais laikais populiarių gaidžių kautynių. Pradėta išvedinėti ir įvairias jų veisles.
Dekoratyvines vištas ir gaidžius XVIII amžiuje savo dvarų ar pilių soduose pradėjo laikyti turtingi žmonės. Dabar pasaulyje yra per 200 dekoratyvinių vištų veislių. Beveik visas jų turi ir lietuviai.
Kinijos šilkaplunksnės atrodo lyg ne iš šio pasaulio. Asmeninio archyvo nuotr.
Perina inkubatoriuje
Lietuvoje dekoratyvinės vištos išpopuliarėjo tarpukariu, kai dvaruose buvo madinga laikyti povus, gulbes. Norėdami paįvairinti dekoratyvinių paukščių būrius, dvarininkai pradėjo auginti ir dekoratyvines vištas bei gaidžius. Tačiau mūsų paukštininkai iki šiol dar nėra išvedę lietuviškos dekoratyvinių vištų veislės, o augina iš kitų šalių kilusius plunksnuočius.
Štai tokias plunksnuotes geriausia perinti iš kiaušinių. Asmeninio archyvo nuotr.
Paprastai žmonės veislinių vištų kiaušinius parsisiunčia iš kitų šalių. Beje, ir pats R.Pauža norintiems auginti egzotinių veislinių paukščius rekomenduoja pirkti ne pačius paukščius, o kiaušinius. Mat sparnuočiai pripranta prie vietos ir perkelti kitur patiria nemažą stresą, gali net žūti. Todėl verčiau juos išperinti būsimoje gyvenamojoje aplinkoje. Pašnekovas kiaušinius perina inkubatoriuje, paukščių kiaušinius perka Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, kitose šalyse. „Vienas vištos kiaušinis, įskaitant atsiuntimo mokestį, kainuoja apie 4–5 eurus, o kartais ir daugiau, – pasakojo jis. – Kiekvieną kartą pirkdamas supranti, kad rizikuoji, nes ne kartą buvo, kad visi buvo „tušti“. Tad jeigu atsisiunti, tarkime, dešimt kiaušinių, iš jų išsiris du trys viščiukai, bet, būna, kad ir nė vienas. O kadangi tai tikrai nėra pigu, rekomenduoju geriau patiems vykti ir parsivežti ar bendradarbiauti su bendraminčiais“.
R.Pauža ūkyje turi nediduką inkubatorių. Pasak ūkininko, didžiųjų veislių vištų, tokių kaip Bramos vištos, kochinchinai, orpingtonai, palikuonis reikia išperinti kuo anksčiau, kad iki šalčių jie suspėtų užaugti. Mat šie viščiukai auga apie 11 mėnesių, kol subręsta.
Vienos geriausių naminių paukščių parodų Europoje vyksta Vengrijoje. Čia R.Pauža dažnokai apsilanko, taip pat aplanko kaimyninės Lenkijos veislinių paukščių turgus. Kiaušinių perinimui atsisiunčia iš Vokietijos, bet dažniausiai atsiveža pats arba atveža draugai ir pažįstami.
Kinijos šilkaplunksnės atrodo lyg ne iš šio pasaulio. Asmeninio archyvo nuotr.
Brangūs egzemplioriai
Veisliniai paukščiai ir jų kaušiniai kainuoja labai įvairiai, nelygu veislė. Tačiau už ypatingą egzempliorių gali tekti pakloti net keletą šimtų eurų. Brangiausiai šiuo metu vertinama Vietname išveista vištų veislė. Ji ypatinga tuo, kad vištų ir gaidžių kojos labai storos – kaip žmogaus riešas. Toks egzempliorius gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.O štai japonai – viena seniausiai tokius paukščius auginanti ir veisles išvedanti tauta. Tarkim, jų išvesta veislė šabo yra ypatinga tuo, kad gaidžiai užsiaugina 1–3 metrų ilgio uodegas. Paukštis auginamas ant stovo. Ilgainiui stovas keliamas vis aukščiau, kad auganti uodega nenulūžtų. Tokius gaidžius japonai prisiriša kaspinais ir vedžiojasi kaip šuniukus, rodo jų grožį.
Iš šio hobio nepraturtėsi – pripažino ūkininkas: „Praktiškai iš veiklos – gaidžio ašaros, vos pašarai atsiperka, tačiau didelis malonumas stebėti visą jų augimo ir gyvenimo procesą.“
Asmeninio archyvo nuotr.
Spalvoti kiaušiniai
Labai mažai vištų deda spalvotus kiaušinius. Tačiau, pavyzdžiui, neišvaizdžios araukanos deda žalius kiaušinius. Yra ir kitokių spalvų kiaušinių – melsvų, samaninių, tamsiai rudų kaip kaštonai, juodų – šios spalvos iš tiesų gali daugelį nustebinti.
Beje, vištų dėslumas įvairus – vienos deda daug, kitos mažai, tačiau prieš šv. Velykas ūkininkui nereikia sukti galvos, kaip išmarginti margučius. „Visos kovinių veislių vištos deda nedaug, tačiau mano šeimyna suvalgo daug iškirtinės spalvos kiaušinių, nes perinimui tiek nereikia“, – pripažino ūkininkas.
Kaip bebūtų, tai iš tiesų pačiu ekologiškiausiu būdu dažyti kiaušiniai.
