Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės paskelbta išvada, kad dėl vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų yra diskriminuojami žmonės, turintys klausos negalią, sukėlė sumaištį tarp medikų. Jų įsitikinimu, keleivius autobusais ir sunkius krovinius sunkvežimiais vežantys vairuotojai dirba didesnės rizikos sąlygomis, todėl turi būti nepriekaištingos sveikatos – tai niekaip nesusiję su lygių galimybių pažeidimais.

Rėmėsi skundais

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo du skundus, kuriais prašyta įvertinti, ar dėl esamų vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo nuostatų nėra diskriminuojami klausos negalią turintys žmonės.

Apraše įtvirtinta, kad turintieji klausos negalią negali vairuoti C, D ir T kategorijų automobilių (sunkvežimių, autobusų, traktorių, greitosios pagalbos automobilių, troleibusų). Tačiau apraše yra pateikta pastaba, kad vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas arba atnaujinamas atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas, pateiktas įvertinus asmens kurtumo laipsnį.

Tačiau ši specialisto konsultacija nėra privaloma – gydytojas, atliekantis sveikatos patikrą, nėra įpareigotas ja pasinaudoti. Būtent šią aplinkybę ir skundė pareiškėjai – jie teigė, kad šeimos gydytojai net nepasikonsultavo su specialistais ir neatnaujino šių asmenų jau turimų vairuotojo pažymėjimų.

„Šeimos gydytojas visiems vairuotojams taiko identišką sveikatos patikrinimo procedūrą, taigi visiems sąlygos yra vienodos. Tačiau žmonės, turintys klausos sutrikimų ir siekiantys gauti arba atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, patenka į nepalankesnę padėtį, nes sprendimas gali būti priimamas išsamiai neištyrus jų sveikatos būklės, remiantis tik anksčiau nustatyta diagnoze“, – sako skundą tyręs teisininkas Karolis Čepas.

Kontrolierės manymu, minėtos aprašo nuostatos prieštarauja Lygių galimybių įstatymui, kuris numato, kad valstybės institucijos privalo užtikrinti, jog visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir lygios galimybės, nepaisant negalios, bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai, įtvirtinančiai teisę užsiimti darbu, atitinkančiu žmogaus norus ir gebėjimus.

Kontrolierė siūlo keisti besąlyginį draudimą klausos sutrikimų turintiems asmenims vairuoti minėtų kategorijų transporto priemones ir numatyti, kad medicininį tikrinimą atliekantis šeimos gydytojas privalėtų konsultuotis su ausų ligų bei klausos sutrikimų specialistais.

Balerina su antsvoriu

Sostinės Centro poliklinikos, kurioje per metus apsilanko apie 4,3 tūkst. norinčiųjų vairuoti, vedėja Aldona Jankavičienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad sveikatos reikalavimai niekaip nesusiję su lygiomis galimybėmis.

„Yra daugybė lėtinių ligų, dėl kurių jomis sergantys asmenys negali užsiimti viena ar kita veikla. Tai tikrai ne diskriminacija, tiesiog blaivaus proto reikalavimai. Jeigu aš sverčiau 200 kilogramų ir labai norėčiau tapti balerina, žinoma, negalėčiau. Ar tai irgi būtų diskriminavimas ir lygių galimybių pažeidimas?“ – klausia ji.

Jos įsitikinimu, vairuoti autobusą ir sunkvežimį yra didesnės rizikos veikla, tiesiogiai susijusi su kitų žmonių saugumu, todėl išimtys vairuotojų sveikatai neturėtų būti daromos.

Be to, nuolatinė vibracija ir triukšmas, kurie neišvengiami dirbant autobuso ar sukvežimio vairuotoju, dar labiau kenkia klausai. „Taip pat mūsų praktika rodo, kad kurtumą dažniausiai lydi ir kiti negalavimai – pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai“, – kalba pašnekovė.

Negirdėtų keleivių 

Vidmantas Buržinskas, specializuotos profilaktinio sveikatos patikrinimo klinikos „Alvimeda“ vedėjas, mano, kad turintieji klausos negalią kelia didesnį pavojų dalyvaudami eisme – jie negirdi kitų dalyvių, policijos ar greitosios pagalbos garso signalų.

„Normalu, kad jiems neleidžiama vežioti žmonių ir krovinių. Įsivaizduokime, jeigu autobuso keleiviui pasidarytų bloga, jis šauktųsi pagalbos, o vairuotojas nieko negirdėtų? Visų atvejų gyvenime nenumatysi, jų gali būti įvairių, todėl esu įsitikinęs, kad draudimas kurtiesiems vairuoti tokias transporto priemones yra visiškai logiškas ir pateisinamas“, – kalba jis.

V.Buržinsko įsitikinimu, klausos negalią turintis asmuo vairuodamas lengvąjį automobilį nekelia didelio potencialaus pavojaus kitiems, todėl jam ir nėra apribojimų vairuoti B kategorijos automobilį.

„Tačiau autobusų ir sunkvežimių vairuotojams reikalavimai daug griežtesni, juos draudžiama vairuoti asmenims, patyrusiems insultą, infarktą bei persirgusiems daugeliu kitų ligų. Todėl visiškai nesuprantu, kodėl kažkam turėtų būti daromos išimtys“, – stebisi pašnekovas.

Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas sako negalintis vienareikšmiškai vertinti klausos negalią turinčių asmenų galimybės vairuoti didelių gabaritų transporto priemones: „Didesnės transporto priemonės yra pavojingesnės dėl gabaritų, svorio. Reikėtų remtis ES direktyva dėl vairuotojų pažymėjimų.“

Europos parlamento ir tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų nurodo, kad vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei (C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir D1E kategorijų transporto priemonių vairuotojai) atsižvelgiant į kompetentingų medicinos institucijų išvadas; medicininės patikros metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį.