Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dzūkai jau priaugino svogūnų laiškų, bet pirkėjų – mažai

Šalies ūkininkai, auginantys ankstyvąsias daržoves, sunerimo, ar turės kur dėti savo išaugintą produkciją, nes karantino sąlygomis kinta pirkėjų srautai – daugiau žmonių apsipirkinėja prekybos centruose, perka didesniais kiekiais, o į turgavietes, kur ūkininkai parduoda nemenką dalį savo ankstyvosios produkcijos, žmonių užsuka kur kas mažiau.

Tiesiai iš ūkio

Miroslavo ir Zizėnų kaimuose (Alytaus r.) ūkininkaujantis 29 metų Eimantas Bakšys šį pavasarį dviem savaitėmis anksčiau pradėjo skinti svogūnų laiškų derlių. Ūkininkas džiaugiasi pirmaisiais išaugintais žalumynais, gera jų kokybe, bet baiminasi, ar karantino sąlygomis pavyks viską parduoti.

Alytaus centriniame „Jotvingių“ turguje porinėmis savaitės dienomis per karantiną prekiaujantis E.Bakšys savo ūkyje išaugintus svogūnų laiškus pirkėjams siūlo nuo kovo 24 dienos. Ankstyvųjų žalumyninių daržovių augintojas VL pasakojo, kad šiemet jam pasisekė įsigyti labai geros kokybės laiškinių svogūnėlių ropučių. Jas vyras susodino į dėžes ir laikė šildomoje patalpoje. Čia svogūnams sąlygos tiko idealiai – ūkininkas stebėjosi, kaip sparčiai jie šiemet stiebėsi, ir pjauti derlių galėjo daug anksčiau nei pernai.

Laiškams užaugti svarbu tinkama žemė-gruntas, vanduo, šiluma, šviesa ir priežiūra. Tada jie užauga greitai“, – patarimais dalijosi E.Bakšys.

[caption id="attachment_103997" align="alignnone" width="300"]E.Bakšys į turgų atsiveža ir daugiau produkcijos iš šeimos ūkio – nuo bulvių iki sūrių. E.Bakšys į turgų atsiveža ir daugiau produkcijos iš šeimos ūkio – nuo bulvių iki sūrių.[/caption]

Tuo tarpu ūkio šiltnamyje, kur pakankamai vėsoka, pasodinti svogūnai dar turi paauginti laiškus. Nešildomame šiltnamyje laiškus ūkininkas planuoja skinti tik balandžio mėnesį. Ten kitoks klimatas, todėl šie auga lėčiau, nes svogūnai – šilumos mėgėjai. Bet jų augimo jis ir nespartina, nes nori, kad svogūnų laiškų turėtų dar ir kitą mėnesį.

E.Bakšys prognozuoja – jeigu nebus šalnų ir naktys atšils, kaip praneša sinoptikai, šiltnamyje svogūnai laiškus augins spėriai. Tada juos turės pjauti ir parduoti, nes tai nėra ilgai laikoma produkcija.

Laiškams išauginti ūkininkas racionaliai panaudojo ir savo ūkyje pernai išaugintus svogūnų gumbus, kuriuos pavasarį perrinko ir jie netiko prekybai. Tokius, anot jo, nerūšinius svogūnus paruošęs irgi sukišo į žemę, kad duotų derlių. E.Bakšio teigimu, jo lūkesčius labai pateisino violetiniai arba mėlynieji svogūnai, kurių svogūnų laiškai ir gero skonio, ir ryškiai žali bei gražūs.

Nors prekyba turguje svogūnų laiškais dar tik įsivažiuoja, žmonės žalumynus pastebi ir perka, nes ir kaina šiemet palanki – už 100 gramų svogūnų laiškų ūkininkas Eimantas prašo 0,7 euro. Kas prie lašinių, kas silkei pagardinti. O kai kurios Dzūkijos „gaspadinės“ sakė jau pradėsiančios šaltibarščių gamybos sezoną, nes laiko per karantiną daugiau, tad kodėl nepalepinti šeimos. Tačiau ūkininkas minėjo, kad bėda ta, jog pirkėjų turguje apsilanko mažiau nei prieš karantiną, nes žmonės bijo eiti į turgų, kad neužsikrėstų.

Yra visokių – vieni daugiau bijo, kiti mažiau. Bet vis tiek žmogui valgyti reikia“, – pastebi turguje prekiaujantis ūkininkas. Jis sakė, kad ir jie patys labai saugosi viruso – dėvi veido kaukes, vežasi dezinfekcinio skysčio rankoms, naudoja vienkartines pirštines ir jas dažnai keičia. Stovėdami už prekystalio laikosi atstumo tarp savęs ir pirkėjų. „Anksčiau klientai ateidavo kaip draugai, ranką paspaudi, pasišneki, o dabar nesisveikiname, laikomės tokio supratimo ir atstumo. Saugomės ir patys, kiek įmanoma“, – sakė jis.

Nuveža net į namus

Be šiemečių svogūnų laiškų, E.Bakšys į turgų atsiveža ir daugiau produkcijos iš šeimos ūkio – maišuose sufasuotų bulvių, „macnių“ krienų, naminės aviečių uogienės, margaspalvių pupelių, raugintų kopūstų bei burokėlių, česnakų, porų, šakninių petražolių, pastarnokų, obuolių, svogūnų, kitų kaimiškų skanėstų. Siūlo ančių bei vištų kiaušinių, paukštienos. Ūkininkas dar atsiveža ir karvių bei ožkų pieno sūrių. Tad jo prekystalis dar net neprasidėjus uogų sezonui jau gausus.

Nors karantinas ūkininko prekybos įpročius pakoregavo nežymiai, jis sako, kad karantino sąlygomis išgyventi bus sudėtingiau. „Prekiaudavau nuo 7 iki 14 val., bet jau nuo kovo 26 dienos nusprendėme trumpinti prekybos laiką 2 valandomis. Pastebėjau, kad žmonės į turgų gausiausiai ateina nuo 9 iki 11.30 val., o paskui jau beveik viskas baigiasi. Anksčiau ateidavo ir per pietus, o dabar jau labai mažai. Visi bijo. Mano klientai pasiskambina, pasiklausia, ar būsiu, pasako, ko jiems reikia, tada suruošiu jiems produktų krepšelį, kad atėjus nereikėtų laukti. Vos atėjus – paduodu. Jau reikia persiorientuoti į kitokią prekybą“, – pasakojo Alytaus rajono ūkininkas.

Kovo 24 dieną jis stebėjo žmonių srautus Alytaus turguje ir įsitikino, kad pavieniai pirkėjai užsuka negausiai – dažniausiai tie, kurie iš anksto telefonu užsisakė norimų produktų krepšelį. Todėl, jo teigimu, prekyba centriniame „Jotvingių“ turguje stipriai sumažėjusi. Turgelyje sumažėjo ir prekiautojų gretos, nes nebeprekiauja vyresnio amžiaus žmonės, tad darbo dieną turgus atrodo apytuštis.

Dėl to truputį liūdna. Ypač, kai mano ūkyje dabar jau užaugę svogūnų laiškai. Vis tiek juos vežu, po truputį išsiparduodu“, – nesielvartavo Eimantas, vis pagalvodamas apie naujus bendravimo su pirkėjais ir valgytojais būdus.

Jis viliasi, kad galbūt prekyba atsigaus artėjant Velykoms, kai žmonės pradės planuoti pirkinius šventiniam stalui. E.Bakšys teigė manąs, kad labai daug priklausys nuo viruso ir to, kaip žmonės tada elgsis.

Jei ir toliau bus tokių rimtų problemų su virusu, dar neaišku, ką jie darys. Jau dabar daug kas prašo, kad prekes atvežčiau į namus. Dėžutėje palieka pinigus, padedu krepšelį, o žmogus pasiima, kai išvažiuoju. Neaišku, kaip bus prieš šventes – ar dar norės, kad rinkinuką atvežčiau į namus?“ – svarstė ūkininkas.

[caption id="attachment_103995" align="alignnone" width="300"]Anksčiau restorane dirbęs E.Bakšys dabar ūkininkauja ir siūlo ekologiškas daržoves, vaisius, uogas. Anksčiau restorane dirbęs E.Bakšys dabar ūkininkauja ir siūlo ekologiškas daržoves, vaisius, uogas.[/caption]

Pasak jo, toks darbo krūvis reikalaus daugiau laiko, o darbymetis kaime „ant nosies“. Bakšių ūkyje jau pradėti pavasariniai darbai – sodinimui ruošiamos ankstyvosios bulvės, artėja metas tvarkyti braškynus. „Nežinau, ar man užteks laiko ir sveikatos kiekvienam po krepšelį daržovių nuvežti“, – sakė Eimantas.

Dar prieš karantino pradžią, pasak E.Bakšio, jautėsi stiprus prekybos pakilimas. Žmonės pas jį ir pas kitus prekiautojus dideliais kiekiais pirko tradicines daržoves. Norėjo užsipirkti atsargų, pasiruošti karantino laikotarpiui. Tada labiausiai ėmė bulves, svogūnus, morkas, burokėlius. Pirko ne tik sau, bet ir giminaičiams. Būtent tada ir pasijuto prekybos pagyvėjimas. „Taip įdomiai elgėsi žmonės. Sakyčiau, dzūkai tvarkėsi gerai“, – pastebi daržovių augintojas.

Sujaukė planus

Bakšių šeimos ūkis, Eimanto mamos iniciatyva, susikūrė prieš beveik 10 metų – šešerius pastaruosius metus jie ūkininkauja intensyviai. Dabar sūnus turi atskirą ūkį. Eimantas pasakojo, kad jau trečius metus jis pats niekur kitur nedirba ir gyvena tik iš ūkio. Pagal profesiją jis yra virėjas-konditeris, anksčiau dirbo restorane Druskininkuose. Karantino sąlygomis savo ūkio produkcija prekiaujantis jaunas vyras vis dažniau pagalvoja, kaip jam pačiam reikės toliau išgyventi tik iš ūkio? Jis jaučia tam tikrą sąmyšį, nežino, ar užsodinus didesnius plotus bus kam pirkti, ar bus kam valgyti.

Dabar toks pasimetimas. Stipriai sujaukė planus. Kaip tyčia esame suplanavę didinti apimtis. Ruošiamės sodinti daugiau bulvių. Gegužės mėnesį plėsime uogynus. Dar didiname plotus, bet rudenį pamatysime, koks bus rezultatas“, – mąstė Eimantas.

Šiemet jis specialiai nespartina braškių žydėjimo ir derliaus. Mat pernai daug uogynų nušaldė pavasarinės gegužės mėnesio šalnos ir dėl to ūkininkas patyrė didelių nuostolių. Šiemet neskuba ir agroplėvele uždengti braškių plantacijos. Tą darys, kai atšils orai. Lygina, kad ankstesniais metais braškes dengdavo apie kovo vidurį.

Šiemet neskubame. Neaišku, kiek laiko dar tęsis karantinas, kaip „įsivažiuos“ pavasarinė prekyba.

Gal geriau užauginti vėliau, nes dabar nebus kam pirkti arba nušals“, – planais dalijosi ūkininkas.

Rekomenduojami video