Po žiemos Lietuvos laukuose kol kas ramu, bet ta ramybė truks neilgai – dar viena kita saulėta pavasario diena, ir laukuose suburgs žemės ūkio technika. Pabrangus kviečių, miežių, avižų bei kitų vasarinių kultūrų sėklai, ne kiekvienas ūkininkas šiemet sės vasarojų. Tokios nuotaikos sklando pirmiausia pavasario darbus pradedančioje Dzūkijoje.

Paliks pūdymauti

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stasio Supranavičiaus teigimu, trūkstant kokybiškos sėklos, dalis rajono ūkininkų laukų, ko gero, liks pūdymuoti. Jis tokį pasirinkimą vertina kaip teisingą žingsnį.

„Šį pavasarį ūkininkų nuotaikos gana liūdnos. Pernai derlius nelepino, todėl su javų sėkla daugumai striuka, o perkant ji gana brangiai kainuoja. Taip, kad gali būti, jog dalį laukų žemdirbiai paliks dirvonuoti. Manau, geriau palikti pūdymuoti, negu blogą sėklą pasėti ir negauti derliaus“, – tikino S.Supranavičius.

Paprastai Dzūkijoje, kur žemės lengvesnės, išsimėtę „pieskų“ kalneliai, saulei pašvietus dirvos greičiau išdžiūsta, ir ūkininkai gali anksčiau pradėti pavasario darbymetį. Tačiau šiemet ir dzūkai dar negali įvažiuoti į laukus. Anot S.Supranavičiaus, kovo viduryje juose dar buvo labai šlapia. Jam pačiam teko tuo įsitikinti, kai kovo 12 dieną ties Venciūnais (Alovės sen., Alytaus r.) nuvyko suskaičiuoti danielių ir stirnų kviečių pasėliams padarytos žalos. Paklampojęs po ūkininkų laukus, vos galėjo panešti batus.

Finansiniai rūpesčiai

Važinėjant po Alytaus rajoną, S.Supranavičiui kovo viduryje neteko matyti, kad laukuose kas nors krutėtų. Dauguma ūkininkų akmenis skubėjo susirinkti per žiemą. „Jeigu orai leis, gal kovo pabaigoje smėlėtose vietose žemdirbiai pradės sėją. Paprastai, kai būna ankstyvos Velykos, beveik visi pradeda anksčiau judėti, o šiemet Velykos vėlyvos“, – aiškino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

S.Supranavičius atkreipė dėmesį, kad, be pavasario darbymečio reikalų, ūkininkų pečius slegia ir finansiniai rūpesčiai. Jo duomenimis, šį pavasarį žemdirbiai pernelyg išlaidauti nelinkę, nes praėjusieji metai buvo ne itin sėkmingi, neturi tam pinigų.

„Nemažai ūkių turi netesybų, nes pernai metais neįvykdė pasirašytų sutarčių įsipareigojimų – nebuvo laukto derliaus. Tai šiemet reikės ir užauginti, ir dar parduoti javus pernykščių sąskaita. O jeigu vėl neužaugtų, kaip ir pernai, būtų labai negerai. Jau porą metų Lietuvoje ūkininkai skaičiuoja nuostolius. Dzūkeliams užpernykščiai lietūs mažiau pakenkė, daugiau žalos padarė pernykštė sausra – ant kalnelių viskas išdegė“, – pasakojo alytiškis Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Sėklos nedaug ir brangi

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos Alytaus skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ vadovo Mariaus Gudaičio, laisvų, neapsėtų žemės plotų ne tiek jau daug ir belikę, nes Dzūkijos ūkininkai ilgą ir gražų rudenį pasėjo labai daug žieminių rapsų ir kviečių. Žiemkenčių plotus didino dar ir dėl to, kad vasarinės kultūros dažniausiai neduoda tokio derliaus kaip žieminės. Jo duomenimis, miežiai Alytaus krašte iš viso nėra populiarūs.

Be to, šiemet itin brangi ir vasarinių javų sėkla. Pigiausiai buvo galima rasti po 10 eurų už centnerį. Ir tai tik perkant iš pirmų rankų – iš ūkininkų. „Turguje prekybininkai prašė dar brangiau – po 12, sertifikuota sėkla dar brangesnė“, – atkreipė dėmesį M.Gudaitis ir pridūrė, kad sėklos trūksta todėl, kad pernai buvo menkas vasarinių kultūrų derlingumas. Kadangi mažai prikūlė, pavasarį maža sėklos pasiūla. Didelio kiekio sėklos beveik niekas negalėjo pasiūlyti, atsivežė į turgų tik tiek, kiek jos liko.

Lenkai greitesni

„Mūsų žemdirbiai be jokių raginimų pavasario darbus planuoja. Išėjimo į laukus laiką, manyčiau, pasirinks atsižvelgdami į oro sąlygas. Kol kas galima nebent kokius akmenis parinkti, nes dar šalta“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas Kęstutis Sujeta.

Anot jo, ši žiema Dzūkijoje žiemkenčiams žalos nepadarė. Jeigu nebus kokių gamtos anomalijų, šiemet žieminiai javai atšilus turėtų puikiai augti. Žemdirbių teigimu, jie neblogai atrodo, atsėti nereikės.

Tačiau kaimynų lenkų lietuviai vis tiek neaplenks. „Vis tiek mes savo kaimynų Lenkijoje neaplenksime, jie greičiau išvažiuoja. Pas juos ten, tame Lenkijos lietuvių kampe, laukuose darbai anksčiau pradedami“, – tvirtino Lazdijų rajono ūkininkų vadovas.

Tai, kad Lenkijos lietuviai baigia pasiruošti sėjai, pastebėjo ir Kalvarijos turguje miežiais bei kviečiais prekiaujantys Lietuvos ūkininkai. Tautiečiai iš kaimyninės šalies, pritrūkę sėklos, dairėsi Kalvarijos turguje, klausinėjo, kur būtų galima nusipirkti pigiau. Mat centneris miežių čia kainavo 12 eurų, o Marijampolės savivaldybės Meškučių kaimo ūkininkas Dalmantas Šmulkštys už miežius prašė po 10 eurų, tik reikėjo patiems atvažiuoti pasiimti į jo ūkį.

Mokėti išlaukti

Romas Pukinskas, Lietuvos agronomų sąjungos Šakių agronomų asociacijos pirmininkas

Šiemet bus ankstyva sėja. Žinoma, kol kas žemė dar šalta, todėl reikia mokėti išlaukti, nepradėti dirbti nesubrendusios dirvos, nepaguldyti augalų į per šaltą žemę.

Gera naujiena yra ta, kad žieminės kultūros gerai išgyveno žiemą, nereikia pavasarį perplanuoti pasėlių struktūros. Vasarines kultūras pasėti nebus labai didelių problemų.

Prognozuoti, kokie bus orai, – labai sudėtinga, nes, pavyzdžiui, 2016 metais kai kurie ūkininkai išbėrė beprotiškai dideles azoto trąšų normas, paskui mėnesį laiko nieko negalėjo daryti – buvo lietinga, vėsu. Tręšimo darbai prasidėjo kovo pirmą dešimtadienį. Mano manymu, kol augalai nepradėjo vegetacijos, juos maitinti azoto trąšomis yra beprasmiška, nebent norima atsikratyti trąšų ir visai negalvojama apie ekologiją.