Roberto Patronaičio nuotr.

Manoma, kad iš visų Lietuvos ūkininkų sunaudojamų augalų apsaugos produktų maždaug ketvirtadalis yra nelegaliai įvežti arba falsifikuoti. Tai ne tik mūsų šalies problema. Tokių produktų patekimo į žemės ūkio rinką jau daug metų neįstengia užkardyti daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių. Neseniai Inter­polas paskelbė, jog akcijos „Sidabrinis kirvis“ metu prie išorinių ES sienų per kelias dienas buvo sulaikyta net 1 346 tonos nelegalių augalų apsaugos produktų. Tai beveik 2,5 karto daugiau nei per tokią pat akciją pernai. Falsifikuotų pesticidų įvežimas, naudojimas niekam nekelia abejonių, jog tai nusikalstama veikla, tačiau lyg kokiais nusikaltėliais tampa ir ūkininkai, nusipirkę savo reikmėms Lenkijoje ar kitose ES šalyse registruotų augalų apsaugos produktų, kurių nėra galimybių įsigyti mūsų šalyje.

Ūkininkai įsprausti į kampą

„Falsifikuotos, nežinia kur pogrindyje pagamintos augalų apsaugos priemonės, kuriose gali būti nežinia kokių cheminių medžiagų, negali būti naudojamos. Jeigu kas nors naudoja tokius pesticidus ir rizikuoja maisto kokybe, galimu šalutiniu poveikiu, turbūt sveiku protu girtis negalėtų. Tai bėda, kurią reikia spręsti, tačiau ūkininkai tampa „nusikaltėliais“ ir tuomet, kai savo reikmėms nusiperka Lenkijoje ar kitose ES šalyse sertifikuotų, registruotų augalų apsaugos produktų, kurių nėra Lietuvoje. Tenka girdėti iš ūkininkų, kurie sako, kad jeigu juos Lietuvoje sustabdytų ir rastų mažą kiekį parsivežamų iš kaimyninės šalies (taip pat ES narės) augalų apsaugos produktų, tai laikytų juos nelegaliais. Tačiau ką jam daryti, jei tokio produkto Lietuvoje apskritai nėra?“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.

Dabar pagal galiojančius teisės aktus, jei produktas Lenkijoje registruotas, o Lietuvoje ne, tai mūsų šalies ūkininkai jo naudoti negali, nes mūsų šalys priskirtos skirtingoms zonoms: Lenkija – pietinei, Lietuva – šiaurinei. Nors labai dažnai to produkto neregistruoja todėl, kad registravimas yra labai brangus, o mūsų rinka maža. Ūkininkai mano: jei Lenkijoje, kitoje ES šalyje augalų apsaugos produktas yra legalus, registruotas, jis turėtų būti legalus ir Lietuvoje.

„Didžiulė problema, kad nuo Lietuvos prasideda šiaurinė Europa, kurioje ne visi augalų apsaugos produktai leidžiami naudoti, nors jie leidžiami naudoti, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje arba Olandijoje. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje ūkininkams kartais tenka naudoti tam tikras augalų apsaugos priemones, kurių Lietuvoje nėra, bet tos priemonės yra leidžiamos kitose ES valstybėse. Iš dalies galima pateisinti ūkininkus, kurie bando įsigyti tokios produkcijos tam, kad galėtų kovoti su tam tikromis augalų ligomis. Dažniausiai tai būna daržininkystės, šiltnamių ūkiai, braškių augintojai, kuriems reikalingi nedideli kiekiai tam tikrų augalų apsaugos priemonių, bet jų Lietuvoje nesertifikuoja, nes nėra rinkos“, – teigė V. Buivydas.

Važiuoja pirkti į Lenkiją

Pasak ŽŪR vicepirmininko V. Buivydo, jei neturime kai kurių augalų apsaugos priemonių, kurias galėtume naudoti užpuolus ligoms arba vabalams, kitiems kenkėjams, tai neužauginsime tinkamos kokybės derliaus, nebūsime konkurencingi.

Ūkininkai labai vargsta, kai užpuola grambuoliai – nuo jų tinkamų augalų apsaugos priemonių Lietuvoje nėra, tad ir važiuoja jų įsigyti į Lenkiją, nes jei nebus sunaikinti grambuoliai, tai jie sunaikins ūkį.

Žemdirbius tokia situacija piktina. Juo labiau kad Lenkijoje pirkti ir vežtis į Lietuvą mūsų šalies gyventojai gali visus maisto produktus – mėsą, agurkus, braškes ir kt., kurie buvo užauginti naudojant tas augalų apsaugos priemones, kurių negalima naudoti Lietuvoje.

„Ne kartą kreipėmės pagalbos į Seimo narius, europarlamentarus, Žemės ūkio ministeriją, tačiau per metų metus niekas šios problemos nesprendžia. Su giliu liūdesiu tenka pripažinti, kad kartais ūkininkus pastato į tokią situaciją, kai jie lyg ir kokiais nusikaltėliai patampa. O ką jiems daryti? Jei augalus užpuolė ligos, kenkėjai, o legaliai augalų apsaugos produktų Lietuvoje nusipirkti negali? Jei būtų galimybė Lietuvoje įsigyti analogų, kad ir už didesnę kainą, ūkininkai juos pirktų ir naudotų, tačiau bėda ta, kad yra tokių augalų apsaugos priemonių, kurių analogų Lietuvoje legaliai negali nusipirkti, nes jų paprasčiausiai nėra“, – tvirtino V. Buivydas. Pasak ŽŪR vicepirmininko, iniciatyvos šiai problemai spręsti turėtų imtis ministerija, europarlamentarai, Seimo nariai.

„Augalų apsaugos produktų reglamentavimas yra griežtas, Lietuva yra priskirta šiaurinei Europos zonai, o mes siūlėme, kad Lietuva būtų kaip pereinamoji zona, kurioje bent jau iš dalies galėtų būti naudojamos augalų apsaugos priemonės, registruotos kaimyninėse ES šalyse, kad ir nuo tų pačių grambuolių. Labai greitai galima ūkininką nusikaltėliu paversti, bet reikia pasižiūrėti, kokios priežastys verčia jį taip elgtis. Šalies valdžia turi būti suinteresuota išspręsti šią problemą, kad Lietuvos žemės ūkis būtų konkurencingas“, – teigė V. Buivydas.

Mažesnė nei rinkos kaina kelia įtarimų

Didžiausia bėda – falsifikuoti ar kontrabanda įvežti augalų apsaugos produktai, nes juose gali būti nežinia kokių cheminių medžiagų, kurios gali daryti žalą žemės ūkiui, aplinkai. Falsifikuotų produktų poveikis yra keleriopas – tai ir šešėlinis verslas, ir nemokami mokesčiai, ir iškreipiama konkurencija rinkoje.

Kokią rinkos dalį sudaro falsifikuoti produktai, nustatyti beveik neįmanoma. Niekas neprisipažįsta, kad susigundo mažesnėmis kainomis ir naudoja nelegalius, falsifikuotus augalų apsaugos produktus, todėl šešėlinį rinkos dydį mėginama apskaičiuoti netiesioginiais vertinimais.

Prieš beveik dvejus metus Muitinės kriminalinė tarnyba sulaikė daugiau kaip keturias tonas nelegalių pesticidų. Nelegalų beveik 100 tūkst. eurų vertės krovinį Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių patrulis sulaikė Šiaulių apylinkėse.

„Per pastaruosius pusantrų metų nebuvo nė vieno didelių kiekių nelegalių augalų apsaugos produktų sulaikymo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas. – Mes esame vieningoje rinkoje, galiu tik spėti, jog į Lietuvą nelegalius pesticidus galbūt mėginama įvežti ten, kur nėra sienų kontrolės – iš kitų ES šalių, kaip būna su cigaretėmis, – neretai jas įveža iš Latvijos ar Lenkijos teritorijos.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius mano, jog vienas iš nelegalių pesticidų patekimo kelių į Lietuvą – iš Kinijos, kitų Azijos bei Rytų šalių.

„Dažniausiai falsifikuoti pesticidai būna pagaminti Kinijoje. Ši šalis neturi ES standartų, todėl ten klastojama tara – padaroma klastotė su garsių firmų etiketėmis ir vartotojui siūlomas falsifikatas kaip garsaus ženklo prekė. Jei Lietuvos ūkininkui siūloma pirkti augalų apsaugos produktų šiek tiek pigiau iš naujai atsiradusių tiekėjų, yra didžiulė rizika, kad tai gali būti falsifikatas. Ūkininkas iš tiekėjo turėtų sužinoti, kokiais keliais į Lietuvą atkeliavo jam siūlomi pesticidai, arba kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT), kad būtų identifikuota, ar tas produktas iš tikrųjų yra tas, kas rašoma jo etiketėje“, – aiškino K. Starkevičius.

Pasak parlamentaro, ūkininkai žino, kokia yra pesticidų rinkos kaina, ir jeigu jam siūlo pirkti pigiau, tai tas produktas yra arba falsifikatas, arba vogtas. „Naudojant tokius produktus padaroma didžiulė žala ir gamtai, ir ekonomikai, nes nemokami mokesčiai“, – teigė parlamentaras.

VAT informuoja, jog naudoti leidžiama tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurie yra paženklinti originaliomis etiketėmis lietuvių kalba. Prieš registruojant augalų apsaugos produktą visada įvertinamas poveikis žmogui, aplinkai, veikliųjų medžiagų likučių susidarymas augaluose, produkto efektyvumas. Todėl registruoti produktai yra veiksmingi ir saugūs. O štai neregistruotų ar falsifikuotų produktų poveikis nėra įvertintas ir jų naudojimas gali pakenkti ne tik apdorojamiems augalams, bet ir aplinkai (ypač vandens organizmams) bei žmonių sveikatai.

VAT ragina ūkininkus nepirkti augalų apsaugos produktų iš ūkio subjektų, neturinčių platinimo leidimo, ypač iš asmenų turguje ar internetu, kurie prekiauja neregistruotais produktais.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, šešėlinis augalų apsaugos produktų falsifikatų verslas turi palankias sąlygas – už falsifikatų tiekimą rinkai sankcijų nėra. Baudžiamas tik ūkininkas, kuris įsigijo ir naudojo falsifikatą. Žemės ūkio ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad dėl Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos produktų, augalų apsaugos produktų, netapačių Lietuvoje registruotiems augalų apsaugos produktams, falsifikuotų augalų apsaugos produktų įvežimo į Lietuvą, tiekimo rinkai, jeigu produktų bendra vertė viršijo 100 MGL dydžio sumą, būtų baudžiama bauda, viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Violeta GUSTAITYTĖ