Su nepasitikėjimu į JAV prezidentą Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai žvilgčioja jau nebe pirmus metus. Jis atsilygina tuo pačiu.

Vos 4 mėnesiams likus iki JAV prezidento rinkimų vis tirštesni debesys telkiasi virš dabartinio šalies vadovo galvos. Nepasitenkinimas jo veiksmais vis atviriau reiškiamas ne tik pačiose Jungtinėse Valstijose, bet ir Amerikos sąjungininkų sostinėse.

Prarado kantrybę

Neslepiamas Donaldo Trumpo noras trūks plyš laimėti lapkričio 3 d. vyksiančius prezidento rinkimus ir užsitikinti antrąją 4 metų kadenciją, kad toliau galėtų „daryti Ameriką didžia“, kelia rimtą nerimą, o gal ir pyktį, ne tik rytinėje Atlanto pusėje. Susitaikyti su dar 4 „trumpizmo“ metų perspektyva nelengva ir Europos šalių politikams: pasak Prancūzijos dienraščio „Le Figaro“, europiečiai prarado bet kokias iliuzijas D.Trumpo atžvilgiu. „Donaldas Trumpas sutrypė visos liberalios tarptautinės tvarkos pagrindus, jis paniekinamai elgėsi su tradiciniais sąjungininkais, ignoravo arba atakavo tarptautines organizacijas, stūmė savo merkantilišką saugumo koncepciją. Mažiau nei per 4 metus jis išstojo iš Paryžiaus sutarties dėl klimato kaitos, iš susitarimo dėl Irano branduolinės programos, iš Pasaulio sveikatos organizacijos, iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties. Jis sveikino „Brexit“ kaip „didžią pergalę“, privertė peržiūrėti NATO saugumo garantijas, neperspėjęs europiečių paskelbė apie JAV karių išvedimą iš Sirijos, norėjo sudaryti taikos susitarimą su talibais Afganistane… Koronaviruso krizės metu jis veikė be solidarumo su sąjungininkais, be išankstinio perspėjimo uždarė sienas ES piliečiams. G7 šalių susitikimo, kurio data dar nepatvirtinta, organizavimas Jungtinėse Valstijose – naujausias ginčytinas santykių su europiečiais klausimas“, – tvirtina „Le Figaro“. Dienraštis pacitavo vieno neįvardinto Prancūzijos diplomato neseniai išsakytą apgailestavimą: „D.Trumpas nori tarptautinę darbotvarkę pritaikyti savo vidaus politikos tikslams. Jis taip pat nori G7 šalių susitikimą nukreipti prieš Kiniją.“

Dienraščio teigimu, dėl susikaupusių JAV prezidento išpuolių Prancūzija ir Vokietija prarado kantrybę. Eliziejaus rūmai esą nė neslepia susierzinimo. „Už griaunančių D.Trumpo veiksmų nematyti jokios strategijos“, – stebėjosi vienas aukštas prancūzų diplomatas. Įširdę ne tik prancūzai – antai Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsisakė dalyvauti birželį planuotame G7 šalių vadovų susitikime Kemp Deivide, JAV prezidento rezidencijoje. Savo sprendimą ji elegantiškai bandė pridengti sudėtinga situacija Vokietijoje dėl antrosios koronaviruso bangos. Deja, tai nepavyko: įsižeidęs D.Trumpas po kelių dienų pranešė perpus mažinantis JAV pajėgų skaičių Vokietijoje – žinoma, iš anksto apie tai neperspėjęs nei Vokietijos valdžios, nei NATO, ir netgi savo paties generolų. JAV spaudoje pasirodė patvirtinimų, kad toks prezidento sprendimas Pentagono vadovybei buvo ne mažiau netikėtas, nei Vokietijos vadovams…

Neseniai pasirodžiusi J.Boltono knyga apie jo darbą Baltuosiuose rūmuose atskleidė stebėtiną D.Trumpo neišmanymą tarptautiniuose reikaluose.

Neseniai pasirodžiusi J.Boltono knyga apie jo darbą Baltuosiuose rūmuose atskleidė stebėtiną D.Trumpo neišmanymą tarptautiniuose reikaluose.

Perrinkimą laikytų košmaru

Nei Vokietija, nei Prancūzija nebesieja jokių lūkesčių su Donaldu Trumpu, teigia „Le Figaro“ apžvalgininkė Isabelle Lasserre. Jos teigimu, europiečiams nepatiko idėja „Amerika aukščiau visko“, ir, savaime suprantama, dar didesnį pasibjaurėjimą jiems kelia šios idėjos atmaina „Donaldas Trumpas aukščiau visko“. Apie tai prabilo buvęs D.Trumpo patarėjas Johnas Boltonas, kurio knyga „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ neseniai pasirodė knygynuose, nors Baltieji rūmai energingai stengėsi ją uždrausti dėl neva autoriaus prisiminimuose atskleidžiamų valstybės paslapčių. J.Boltonas savo knygoje ne tik pateikė naujų detalių apie tai, kaip D.Trumpas darė spaudimą Ukrainos valdžiai, siekdamas gauti savo konkurentą prezidento rinkimuose Joe Bideną kompromituojančios informacijos, bet ir pateikė aibę kitų stulbinančių dalykų, gerai apibūdinančių D.Trumpą kaip žmogų ir politiką. Pavyzdžiui, buvęs JAV prezidento patarėjas tvirtina, kad D.Trumpas prašė Kinijos lyderio Xi Jinpingo padėti jam laimėti prezidento rinkimus. Europiečiams lediniu dušu turėjo tapti žinia apie tai, kad, pasak J.Boltono, D.Trumpas 2018 m. prieš NATO šalių vadovų susitikimą labai rimtai svarstė galimybę Amerikai išstoti iš NATO. Ne mažiau turėtų stebinti ir tai, kad D.Trumpas net nežinojo, kad viena artimiausių JAV sąjungininkių Didžioji Britanija turi branduolinį ginklą. Jis esą savo patarėjų sykį teiravosi, ar Suomija iš tikrųjų priklauso Rusijai. Vis nauji dabartinio JAV lyderio politinės virtuvės paslapčių atskleidimai, pasak „Le Figaro“, gali dar labiau sugadinti ir šiaip gerokai pašlijusius transatlatinės partnerystės santykius bei parodyti tikrąjį D.Trumpo kaip valstybės vadovo kompetencijos lygį.

Svarbiausiuose Europos sostinių valdžios koridoriuose, pasak leidinio, formuojasi apibendrintas neišsilavinusio, vulgaraus, įtakingo ir vėjavaikiško Amerikos prezidento, kurį traukia autoritariniai lyderiai ir kuris savo asmeninius politinius interesus painioja su užsienio politika, portretas. Europos šalių lyderiai esą nebepalaiko nei jo tiesmukiško stiliaus, nei pažiūrų, ir jo perrinkimo Amerikos prezidentu galimybę laiko tiesiog „košmaru“.

Kai kurie iš jų jau dabar visas viltis sieja su Joe Bideno pergale rinkimuose, skelbia „Le Figaro“. Kad ketveri D.Trumpo metai Baltuosiuose rūmuose pakyrėjo nemažai daliai JAV rinkėjų, rodo ir naujausios visuomenės nuomonės apklausos, į kurias dėmesį atkreipia Europos šalių žiniasklaida: buvęs JAV viceprezidentas J.Bidenas jose gerokai lenkia D.Trumpą. Dauguma amerikiečių labai kritiškai vertina dabartinio šalies vadovo pastangas įveikti koronaviruso krizę bei gebėjimą tvarkytis su kitais svarbiausiais iššūkiais šalies gyvenime. „Dėl politinės krizės (apkaltos procedūra), sanitarinės krizės, ekonominės krizės ir socialinės krizės (juodaodžio George‘o Floydo nužudymas) D.Trumpo pirmavimas visuomenės apklausose išgaravo. Jau galima pradėti galvoti apie J.Bideno administraciją“, – pareiškė Tarptautinės krizių grupės prezidentas Robertas Malley. Eksperto teigimu, Joe Bideno atėjimas į Baltuosius rūmus taptų gera žinia transatlantinių santykių prasme. „Jis tiki tradiciniais aljansais ir multikultūralizmu, taip pat norės sutvirtinti ryšius su Europa, kad galėtų geriau priešintis Kinijai“, – sakė R.Malley „Le Figaro“ žurnalistei.

Prieštaravimai išliks

Vis dėlto būtų naivu manyti, kad JAV atitolimo nuo Europos politinis kursas, prasidėjęs dar prezidentaujant Barackui Obamai, būtų sustabdytas naujuoju Amerikos prezidentu išrinkus Joe Bideną, mano apžvalgininkai. Taip, jis yra NATO ir liberalių vertybių šalininkas, pažadėjęs grįžti prie Paryžiaus klimato kaitos sutarties ir netgi Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties įsipareigojimų. Nepaisant to, Amerikos nusišalinimas nuo svarbiausių pasaulio problemų sprendimo tęsis ir toliau, prieštaravimai, kylantys bendraujant su Europos Sąjunga, ypač dėl nepakankamo savo gynybos finansavimo, taip pat neišnyks, teigia „Le Figaro“. Be to, mažėjantis D.Trumpo populiarumas apklausose taip pat dar nereiškia, kad jo šansai prezidento rinkimuose nedideli: jis jau įrodė sugebantis išsisukti iš keblių situacijų, demagogiškai perkeldamas atsakomybę kitiems ir nuolat girdamas savo puikius sprendimus.

Kaip bebūtų, svarbiausias dabartinio JAV prezidento privalumas – tai, kad jis vykdo daugumą savo pažadų rinkėjams, kuriuos buvo davęs prieš prezidento rinkimus 2016 m. Žmonės tai vertina, net ir tie, kurie anaiptol nėra aktyvūs D.Trumpo rėmėjai. Be to, ne vienas iš Demokratų partijos stovyklos ir kai kurių Europos sostinių dabartiniam JAV lyderiui metamas priekaištas nėra visiškai pagrįstas, atskirų jo sprendimų vertinimas priklauso nuo požiūrio, išankstinių nuostatų, jų teisingumą patvirtins (arba ne) laikas. Tą galima pasakyti ir apie JAV pasitraukimą iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, kurią Rusija nebaudžiama įžūliai laužė bent keliolika metų, ir apie Vašingtono pasipiktinimą Berlynu, kuris neskuba didinti išlaidų gynybai ir dar labiau plečia dujų verslą su Kremliumi, ir apie Pasaulio sveikatos organizacijos, kurios vadovai Kinijoje kilus koronaviruso epidemijos protrūkiui faktiškai tapo Pekino advokatais, finansavimo nutraukimą. Ne viskas, dėl ko D.Trumpas kritikuojamas Jungtinėse Valstijose ir Europos sostinėse, iš tiesų yra blogai, jo sprendimų rezultatų dar reikia palaukti ir spręsti apie juos nešališkai. Šiandien aišku nebent tai, kad išrinkus D.Trumpą antrajai kadencijai dabartinė įtampa tarp Amerikos ir Europos tikrai nesusilpnės.