Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gėdingiausios žemdirbių derybos su politikais geriau už kilniausią karą

Žaliųjų kryžių ir traktorių maršų akcija baigėsi prieš dvi savaites. Žemdirbiai garsiai tebesidžiaugia pergale: nepalankų kaimui Žemės mokesčio pataisos projektą Seimas visai atšaukė, o žemės ūkio degalų akcizą turėtų padidinti tik simboliškai, nors Prezidentūra tebesiūlo pabranginti žaliąjį dyzeliną 2,6 karto. O kaip ūkininkų protestai atrodo viešųjų ryšių technologijų požiūriu? Ar protestuotojų pasirinktas būdas pranešti (teisingiau, piktai išrėkti) valdžiai ir visuomenei apie savo sunkią padėtį buvo geriausias?Prezidentas tikriausiai atsitrauks

Kokias nuolaidas ūkinininkams pavyko išplėšti iš valdžios paaiškės gruodžio 17 d., kai Seimas galutinai balsuos dėl valstybės 2020 m. biudžeto. Mūšį ūkininkai laimėjo, bet karo – ne. Prezidentas G. Nausėda tikriausiai nesiryš vetuoti 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, nors parlamentarai atmetė beveik visus Prezidentūros siūlymus, kaip surankioti lėšų įsivaizduojamai gerovės valstybei kurti. Bet jau po metų nauja, Prezidentui draugiškesnė Vyriausybė gali pabranginti žemės ūkiui skirtus degalus iki 146 Eur už 1 tūkst. litrų. Miestiečiai ir visi kiti neūkininkai, į savo automobilių degalų bakus nuo sausio pilsiantys 372 Eur už 1 tūkst. litrų kainuojantį dyzeliną (žemdirbiams jis pabrangs tik iki 60 eurų už 1 tūkst. litrų), nepatenkinti, kad Seimas nusileido ūkininkams.

Visiškai nepalankios aplinkybės

2003 m. norėdama nutraukti greitkelių blokadas, Vyriausybė pažadėjo skirti 56 mln. litų prie bankrotų slenksčio atsidūrusiems, iš nevilties svarbiausias Lietuvos magistrales traktoriais užtvėrusiems pieno gamintojams, o iš tiesų pasodino protesto akcijos organizatorius į teisiamųjų suolą.

„Atvirai pasakysiu – abejojau, ar šį kartą protestai duos vaisių. Labai nepalankiomis aplinkybėmis jie vyko. Tuo pat metu dėl savo teisių kovojo profesoriai, mokytojai, vežėjai, ugniagesiai. Mūsų žalieji kryžiai galėjo vieniši rymoti pakelėse. Aišku, galingų traktorių kolonos sunkiau nepastebėti. Vis dėlto šis galbūt masiškiausias ūkininkų sujudimas per ketvirtį amžiaus padėjo mūsų rūpesčiams patekti į pirmuosius laikraščių puslapius, TV kanalų naujausių žinių pradžią ir TV pokalbių laidų anonsus. Seimas, balsuodamas dėl naujų mokesčių ir akcizų dydžių, negalėjo ir, tikėkimės, neišdrįs į tai neatsižvelgti“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Utenos r. ūkininkas Arūnas Kudrevičius.

Tituluoti ūkininkų įžeidinėtojai

Žemdirbių protesto sukelti ratilai plačiai pasklido socialiniuose tinkluose. Lietuvos Banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis įžeidė žemdirbius, sąmoningai iškraipęs alegorinės satyrinės apysakos „Gyvulių ūkis“ pagrindinę mintį.  Bet dar labiau žibalo į ugnį šliūkštelėjo „Swedbank“ Lietuvos padalinio vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis apsimestinai užjautė nuosavų automobilių neturinčius, lengvatinių degalų negalinčius pirkti, europinės paramos negaunančius, viešuoju transportu važinėjančius mokytojus, gydytojus ir ugniagesius, priverstus  pusvalandį vėluoti į darbą, nes esą protestuojantys traktorininkai, miestų gatvėmis važinėję agitaciniais plakatais aplipdytais iš ES paramos lėšų pigiau įsigytais    traktoriais, kurių bakuose neva teliuskavo lengvatiniu akcizu apmokestinti degalai, sukėlė eismo spūstis.

Labiausiai nuvylė Prezidentas

„Suprantu, kad žemdirbių akcijomis buvo nepatenkinti biudžetiniai darbuotojai, kuriems jos galbūt sukėlė nepatogumų (bet ne tiek, kiek prifantazavo N. Mačiulis).

Paprasti miestiečiai, prislėgti savo rūpesčių, nelabai domisi ir beveik nežino, kaip gyvena kaimas, kiek daug sunkių sąlygų nustatyta ES struktūrinės paramos prašytojams, kokios gyvybiškai svarbios ūkininkams europinės tiesioginės išmokos. Jeigu jų nebūtų, duona, sviestas ant jūsų lėkštučių 30–40 proc. pabrangtų. Tačiau labiausiai nuvylė Prezidentas G. Nausėda. Jis turėjo sukviesti visų socialinių sluoksnių atstovus (nepamiršdamas ūkininkų) ir išklausyti jų lūkesčius dėl naujojo valstybės biudžeto“, – teigė Utenos r. pieno gamintojas A. Kudrevičius.

Bolševikų metodas

Anot A. Kudrevičiaus, žemdirbiai būtų paaiškinę valstybės vadovui ir pedagogams, gaisrininkams, tolimųjų reisų vairuotojams, kad „didžiuliai“ europiniai pinigai, vos patekę į ūkininkų sąskaitas, vienu kompiuterio klavišo spustelėjimu netrukus nukeliauja miestų įmonėms.

„Už ką tik mes nemokame: trąšas, veterinarines paslaugas, vaistus gyvuliams, atsargines žemės ūkio technikos dalis. Iš tų pačių ES lėšų atiduodame skolas   bankams. Aš asmeniškai norėčiau gauti gerą kainą už savo pagamintą pieną, o ne Briuselio išmokas. Bet tokie yra ES reglamentai, jų nepakeisime. Gaila, kad šito nesupranta Prezidentas. Patyręs, Vakaruose tobulinęsis ekonomistas, o siūlo bolševikų metodą: iš vienų atimti, kitiems primesti“, – stebėjosi A. Kudrevičius.

Paskatins diskusijas?

Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis tikisi, kad ūkininkų protestai paskatins diskusijas, kokio žemės ūkio Lietuvai reikia. „Kiek ūkių turėtų būti mūsų šalyje, kokio dydžio, ką jie turėtų auginti, kad būtų rentabilūs, ūkininkai privalėtų dalyti labdarą kitoms socialinėms grupėms ar valstybė visuomet jaustų pareigą remti žemdirbius? Bet tokios diskusijos turėtų prasmę tik tada, jeigu visi jų dalyviai gerai išmanytų apie ES bendrąją žemės ūkio politiką, du jos stulpus: tiesiogines išmokas, kaimo plėtros programas, seniai domėtųsi ūkininkų pajamų šaltiniais, neišvengiamomis ūkininkavimo išlaidomis. Dabar viešojoje erdvėje girdime priekaištus, kodėl ūkininkai išdrįso ginti jiems valstybės suteiktas lengvatas, kurių norėtų ir kiti verslininkai“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino psichologas G. Navaitis.

Kai kurie nuosaikesni ūkininkai, taip pat ir Žemės ūkio rūmų tarybos narys Adolfas Jasinevičius, galvoja, kad traktorių vilkstinės Vilniaus pakraščiuose ir Lietuvos rajonų centruose buvo tik organizatorių, Žemės ūkio tarybos vadovų, savireklama.

Politikai pasinaudojo protestais

„Šiuo atveju labai tiktų šiek tiek pakeistas olandų filosofo Erazmo Roterdamiečio pamokymas: „Gėdingiausios derybos yra geriau už kilniausią karą“. Ar pravažiuojančių traktorių aptaškyti purvinu balų vandeniu miestiečiai praeiviai kažką naujo sužinojo apie mūsų vargus? Pastarosiomis savaitėmis TV kanalai į savo studijas mielai kvietė ūkininkų, žemės ūkio bendrovių vadus. Buvo puiki proga  ramiai iš televizijos ekranų paaiškinti, kad daugiausia žemės ūkio bėdų susikaupė kai kuriose maisto tiekimo grandinės dalyse. Maisto gamintojai ūkininkai iš tos grandinės gauna mažiausiai naudos. Daugiausia pelno susišluoja prekybininkai. Jie net leidžia sau įžūliai apgaudinėti pirkėjus. Girdėjote anekdotą apie prekybininkų antkainius ir kalėdines akcijas? Prekybos centrai prieš didžiąsias šventes pabrangina kulinarijos, konditerijos gaminius 120 proc., o paskui suteikia „nuolaidą“ ištikimybės tam prekybos tinklui korteles turintiems pirkėjams – sumažina kainas 20 proc. Nemanau, kad Vyriausybė išsigando žaliųjų kryžių. Tiesiog valdantieji politikai pasinaudojo protestais priminti per daug savarankiškam Prezidentui, kad Lietuva yra parlamentinė respublika. Tik su kai kuriais pusiau prezidentinio valdymo požymiais“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas A. Jasinevičius.

Didesnės antireklamos nesugalvosi

Arijus KATAUSKAS

Ryšių su visuomene kompanijos UAB „Nova media LT“ vyresnysis partneris  

Kiekvienos protesto akcijos esmė – aiškiai išsakytas jos tikslas: prieš ką protestuojama ir kiek visuomenės narių pritaria protestuotojams. Organizatoriai siekė paveikti politikus, bet nepaisė, ką apie jų akciją galvoja garsūs žmonės, kurių  nuomonė svarbi Lietuvos gyventojams, nesistengė įtikinti kitų socialinių grupių, kad  ir joms artimos ūkininkų problemos.

Kryžių statytojai ir traktorių vairuotojai iš socialinių tinklų atsiliepimų nesunkiai galėjo suprasti, kad visuomenė nesuvokia protestuotojų siekių.

Žemdirbiai gyvena tarsi burbule, bet nenori to pripažinti. Ūkininkų organizacijos nepadarė namų darbų – nederino savo protestų su mokytojų, ugniagesių pilietinio  nepaklusnumo akcijomis.

Įdomiausia, kad protestuojantiems ūkininkams labiausiai priekaištavo žurnalistų atsitiktinai pakalbinti vadinamieji „žmonės iš gatvės“. Šalies valdžia tarsi nusiplovė rankas, nesikišo. Politikams patogu – tegul pykstasi miestas su kaimu, stambūs ūkininkai su neturtingais vienos karvės ar kelių vištų augintojais. Mažiau visuomenės pylos gaus ministrai, Seimo nariai.

Nežinia, koks galėjo būti geras protesto akcijos scenarijus. Bet ji baigėsi tikrai ne taip, kaip planuota. Turtingi ūkininkai viešojoje erdvėje marširuojantys prabangiais traktoriais. Didesnės antireklamos nesugalvosi.

Protestuotojų vadai, patys to nesuprasdami, opozicinėms parlamentinėms partijoms įdavė į rankas būsimų Seimo rinkimų šūkį: „Apginsime pensininkus, kurie skursta, nes dabartinė Vyriausybė pataikauja žemgrobiams“.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Rekomenduojami video