BTA duomenimis, net 1 iš 4 regreso atvejų, kai pačiam asmeniui tenka atlyginti dalį padarytos žalos, yra susijęs su neteisingai nurodytu automobilio vairuotojo amžiumi.

Vis dar gana paplitusi mada drausti automobilį ne jo tikrojo vairuotojo, bet vyresnių ir daugiau vairavimo patirties turinčių šeimos narių vardu. Perkant draudimo polisą ir nutylint, kad transporto priemonę vairuos nepatyręs vairuotojas, vėliau tai gali brangiai kainuoti, nes draudikai gali išsireikalauti padengti iki pusės avarijoje patirtos žalos.

„Gelbėja“ studentus

Į didžiuosius miestus suplūdę studentai netrukus apsipras su kasdieniais maršrutais ir, kaip kasmet, spalį jie įsidrąsins persėsti į savo automobilius. Pagal statistiką rugsėjį studentiško amžiaus vairuotojų avaringumas nėra didelis. O štai spalis jiems – pats avaringiausias mėnuo metuose.

„Tokių atvejų, kai draudėjas neatskleidžia duomenų apie visų galimų automobilio vairuotojų amžių, stažą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, pasitaiko maždaug kas ketvirtoje iš visų draudimo sutarčių pažeidimų atvejų. Ir daugelis nustemba sužinoję, kad tokiais atvejais draudimo bendrovė gali net pareikalauti sumokėtos išmokos dalies. Pavyzdžiui, jei neatitinka vairuotojo amžius, iš draudėjo galime pareikalauti padengti iki 50 proc. eismo įvykyje patirtos žalos sumos“, – teigia Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas.

Turint omenyje, kad eismo įvykių žala viršija ir 1 000 eurų, reikalavimas atlyginti pusę jos gali skaudžiai kirsti per asmeninį biudžetą.

Tačiau tai ne vienintelis nemalonumas. Mat drausmingumo istorija yra matoma tik pagal automobilio savininką, tad jaunas ir nepatyręs vairuotojas gali stipriai pabloginti tėvų ar kitų artimųjų, kurių vardu įregistruotas automobilis, drausmingumo istoriją.

Pervertina jėgas

BTA duomenimis, net 1 iš 4 regreso atvejų, kai pačiam asmeniui tenka atlyginti dalį padarytos žalos, yra susijęs su neteisingai nurodytu automobilio vairuotojo amžiumi. O kas 25-ame eismo įvykyje paaiškėja, kad pagal draudimo sutartį asmuo apskritai negalėjo vairuoti konkrečios transporto priemonės.

„Sunku pasakyti kiek, bet vis dar gana paplitusi mada drausti automobilį ne jo tikrojo vairuotojo vardu, bet atsakomybę prisiimant vyresniems ir daugiau vairavimo patirties turintiems šeimos nariams. Tikėtina, toks sprendimas priimamas dėl ekonominių motyvų arba per neatidumą, tačiau jis labiau panašus į pokerį – dėl gresiančio regreso vienu mostu galima smarkiai pralošti, be to sugadinti savo artimųjų drausmingumo istoriją“, – sako A.Žiukelis.

Patys jauniausi 18–19 metų vairuotojai yra drausmingesni už vidurkį, gali būti, čia veikia sugriežtinti įstatymai pradedantiems vairuotojams, kurių vairavimo stažas yra iki 2 metų. Taip pat jie būna dar nepamiršę vairavimo instruktorių duotų pamokų.

„Tuo tarpu amžiaus grupėje nuo 20 iki 21 metų amžiaus žmonių sukeltų eismo įvykių kreivė stipriai šoka į viršų – fiksuojama trečdaliu daugiau eismo įvykių nei bendras vidurkis“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Pasak jo, jaunimas savo kailiu patiria, ką reiškia vairuoti nepažįstamose gatvėse, naujais maršrutais, esant intensyviam eismui. Tokiomis aplinkybėmis mažiau įgūdžių turintys jauni žmonės dažniau klysta, pervertina savo jėgas.

Senjorai moka mažiau

Viešojoje erdvėje dažnai tenka išgirsti neigiamų pasisakymų apie vis dar vairuojančius senjorus. Tačiau draudikai, skaičiuodami riziką, nedaro prielaidos, kad vyresni vairuotojai daro daugiau avarijų. Jiems yra taikoma ta pati kainodara kaip ir jaunesniems žmonėms.

Atvirkščiai, kuo vyresnis vairuotojas, tuo jis yra atsargesnis, turi daugiau patirties, o dažnai ir geresnę draudimo istoriją, kas gali nulemti mažesnes draudimo įmokas klientui.

Statistiškai vyresni vairuotojai moka mažesnes įmokas, o jauni – didesnes, tačiau tai labiau susiję ne su amžiumi, bet su turima informacija apie šio vairuotojo draudimo istoriją.

Neretai vyresni žmonės nori, kad jų draudimas galiotų ne tik jiems, bet ir jų vaikams ar anūkams, kurie kartais vairuoja senelių, tėvų automobilius. Tokiu atveju kaina vyresniems žmonėms gali būti brangesnė, nes įmokos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į faktą, kad automobilį naudos ir nepatyrę vairuotojai.

Taip pat miestų gyventojams draudimas atsieina brangiau nei kaimo.

Miesto ir kaimo kainodaros skirtumas draudime egzistuoja, tačiau jis daug mažesnis, nei žmonės galvoja. Šio fakto sureikšminimas veikiausiai gimė dėl to, kad didesniuose miestuose dažniau draudžiami naujesni ir brangesni automobiliai. Naujesnių automobilių remontas kainuoja daug brangiau nei senų, be to – nauji automobiliai labiau masina vagis, todėl jų „Kasko“ draudimas yra brangesnis.