Viktoro Oskirko namelio nuotr.

Pasaulyje pradedanti įsigalėti tendencija gyventi mažesniuose namuose Lietuvoje dar nėra populiari, tačiau vis daugėja norinčių didžiulius gyvenimo plotus iškeisti į mažesnius. Miniatiūriniai namai arba butai, kuriems pradžią davė Japonijos minimalistinis stilius, turi iš tiesų nemažai privalumų: nebrangu pastatyti, pakankamai pigu išlaikyti, laikomasi minimalizmo principų, be to, galima greitai pakeisti.

Trukdo stereotipai

„Valstiečių laikraščio“ pakalbintas joniškietis Jaunius pasakojo įsikūręs nedideliame rąstų namelyje, pastatytame sodo sklype. Namuko plotas siekia 38 m2. „Man tiek erdvės visiškai pakanka, nereikia sukti galvos dėl tvarkymosi“, – aiškino jis, viską apgalvojęs taip, kad kiekvienas dalykas namuose turėtų savo funkciją, nebūtų nereikalingų erdvių.

Šaltais žiemos mėnesiais jaukų būstą šildo granulėmis kūrenamas automatizuotas katilas. Tokie katilai automatizuoti, nuo jos lygio priklauso ir katilo veikimo trukmė, kuri gali siekti nuo kelių parų iki mėnesio. Taigi vienas iš privalumų – tokį namą galima ilgam palikti be priežiūros. Savo namelyje šeimininkas įrengė 12 voltų technologiją, todėl sunaudoja mažiau elektros. Beje, šalia namuko pasistatė ir elektra apšildomą pirtelės kabiną. Dabar Jaunius svarsto įsirengti saulės jėgainę ant stogo – vieną kartą susimokėtų už įrangą, o vėliau jau elektra apskritai nieko nebekainuotų. „Didžiausias mažų namų trūkumas yra nusistovėję stereotipai, o iš tiesų nereikia didelių erdvių, gyvenimas mažesnėse tik pliusas“, – aiškino jis.

Beje, lankydamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose jis susižavėjo ir mobiliaisiais mikronamais, angliškai vadinamais „tiny house“. „Galbūt mūsų sąlygomis toks variantas nebūtų labai patogus, nes tektų spręsti daug klausimų, susijusių su jo priežiūra žiemą, tačiau norintiems viskas įmanoma –jį galima išsinuomoti ir išbandyti“, – pripažino jis.

Tiesa, statybos specialistai pripažįsta, kad dabar mobilūs nameliai dažniausiai naudojami ten, kur reikia laikinai apgyvendinti žmones, tarkim, statybvietėse ar per didelius renginius. Paprastai tokie namukai nėra pritaikyti šaltam klimatui, nors juos įmanoma apšiltinti. Kiek patogu ir efektyvu tokiame name apsigyventi – klausimas, bet kai kuriuos žmones patraukia jų kaina. Įsigyti mobilų namelį yra pigiau nei pasistatyti įprastą namą, tačiau prieš priimant sprendimą vertėtų apsvarstyti ir jo eksploatacijos kainą. Kad ir koks mobilus būtų namas, jis turės rasti vietą ant žemės, kuri taip pat turi savo finansinę išraišką. Toje žemėje turės būti tokios pačios kaip ir įprastame name komunikacijos: vandentiekis, nuotekos, elektra. O ir mobilūs namai gaminami naudojant lengvesnes konstrukcijas bei medžiagas, bet jos nėra komfortiškos.

Jauniaus teigimu, tai nesudarytų problemų jeigu netoliese yra vandens ir elektros šaltinis, tuomet jis tiesiog pajungiamas prie namo. „Be abejo, yra visokių alternatyvų: saulės energija, vandens rezervuarai, kuriuose galima kaupti lietaus vandenį, – sakė jis. – Šildymo sprendimai gali būti panašūs į esančius kiekvienuose namuose: grindinis šildymas, radiatoriai, šiltą ar šaltą orą pučiantys kondicionieriai“.

Norėdamas tai įrodyti, vyras nusipirko nediduką namą ant ratų ir ruošiasi vasario mėnesį pakeliauti po Lietuvą.

Padėjo sutaupyti

Kaimyninėje Baltarusijoje, ypač aplink Minską, jau prieš kurį laiką prasidėjo privačių namų statybos. Sodų sklypuose, priemiesčiuose kuriasi žmonės, praradę viltį sulaukti savo gyvenamojo būsto. Priminsime, kad kaimyninėje šalyje dar egzistuoja sovietmečiu gyvavusi, o pas mus seniai pamiršta praktika – skirstyti butus šeimoms. Kai ateina eilė gauti būstą, gali būti, kad jau ne taip toli iki pensijos, todėl dauguma baltarusių bando rasti išeitį, kurdamiesi šalia sostinės esančiuose sodo sklypuose ar kaimuose.

Viktoro Oskirko namelio nuotr.

Viktoro Oskirko namelio nuotr.

Režisierius ir operatorius Viktoras Oskirko su šeima jau seniai svajojo apie nuosavą būstą. Žinoma, geriausias būtų namas su kiemu – ši svajonė neatrodė tokia jau nepasiekiama, todėl šeima Ostrošicko rajone įsigijo sklypą ir pradėjo statyti namą. Tačiau greitai paaiškėjo, kad statyba reikalauja pernelyg daug ir materialinių, ir moralinių resursų. Tuomet Viktorui šovė mintis sklype pasistatyti mažą namuką, o sutaupytus pinigus panaudoti namo statybai. Jis paskaičiavo, kad buto nuoma Minske šeimai atsieina apie 300 eurų – apie 120 eurų tenka pakloti kurui važinėjant į statybvietę.

Viktoras pripažino, kad šis sprendimas jam padėjo sutaupyti. Dėl darbo specifikos Minske jam tekdavo būti tik 3–4 kartus per mėnesį, todėl jis galėjo visą savo laiką skirti statyboms. Taip jis sutaupė nuomos ir komunalinių mokesčių.

Paskaičiavęs, kad pasistatęs namuką šalia statomo namo jis sutaupys apie 450 eurų per mėnesį, pradėjo darbus. 16 m2 namukas buvo pastatytas per tris savaites. Viktoras neturėjo net projekto, viską darė ir erdves formavo galvoje. Konstrukcijos idėją jis pasiskolino iš internete rasto vokiečių statybininko, daug ką supaprastino.

Viktoro Oskirko namelio nuotr.

Viktoro Oskirko namelio nuotr.

Keturi lygiai

Padedant broliui Viktoras surentė 4×4 m karkasinį namelį, sienas apšiltino 200 mm mineralinės vatos sluoksniu, grindis – 300 mm, o į lubas įdėjo 450 mm. „Tai nebuvo paprasta – mineralinės vatos lapus reikia dėti lygiai, jeigu atsiranda koks plyšelis, reikia jį užkišti, kitaip šiluma išeis, reikia dirbti su respiratoriais, nes plaušeliai lenda į nosį, –statybos vargus prisiminė Viktoras. – Jei man būtų leidę finansai ir nebūčiau turėjęs atliekamų vatos lakštų, sienas būčiau daręs iš specialių putų – taip ir ekologiškiau, ir jokių plėvelių nereikia“. Ant stogo statybininkas uždėjo specialią hidroizoliacinę dangą, naudojamą baseinams, kuri nebijo nei ultravioletinių spindulių, nei temperatūros šokinėjimų. Namuko aukštis, siekiantis keturis metrus, leido suformuoti keturis lygius. Apatiniame lygmenyje įrengta svetainė, sandėliukas ir skalbykla, truputį aukščiau – prieangis ir dušas su tualetu. Aukštesniame lygyje įrengta virtuvė, o pačiame viršutiniame – dvigulė lova. Viktoras siekė išnaudoti kiekvieną centimetrą, pavyzdžiui, dušo patalpos stogas tapo puikiu stalu kompiuteriui viršutiniame aukšte. Į namuką atvesta elektra ir vanduo, vietinė kanalizacija. Beje, patalpas šildė kondicionierius, kuris vasarą maloniai vėsino namelį. Taigi 2017 m. rugpjūtį Viktoras kartu su žmona Tatjana, sūnumi Zacharu ir šunimi įsikėlė 16 m2 namą ir čia pragyveno daugiau kaip dvejus metus.

Viktoro Oskirko namelio nuotr.

Viktoro Oskirko namelio nuotr.

Namelyje gali miegoti keturi žmonės: du pačiame viršuje miegamojo zonoje, du – ant sofos svetainėje. Virtuvės komplektą ir šaldytuvą šeima pervežė iš seno buto. Beje, buvo šiek tiek keista praustis duše sėdint ant unitazo, tačiau visi greitai priprato. „Iš esmės plotas ne toks jau mažas, kai kuriose „chruščiovkose“ tualetai dar mažesni“, – juokavo šeimininkas. Vienintelis nepatogumas tas, kad po dušo tekdavo sausai iššluostyti patalpas.

Statytojas džiaugėsi, kad namelis jam atsiėjo nebrangiai – apie 4 tūkst. eurų, mat nuo pagrindinio namo statybų atliko daug medžiagų: lentos, mineralinė vata, faneruotė. „Langus pasigaminau pats, nusipirkau stiklo paketų, todėl kainavo iš tiesų pigiai, – pasakojo jis. – Pastebėjau, kad internete gali labai pigiai nusipirkti nestandartinių išmatavimų langus ir duris, jie kainuoja 60–70 proc. pigiau nei įprasti. Gaila, kad jau buvau pasigaminęs pats, bet iš tiesų kiekvienam siūlyčiau pasinaudoti šiuo variantu, juk langai – namo akys, jei jie gražūs, tai ir namas bus gražus.“

Šviesos pojūtis

Beje, nors mažame namuke langų nėra daug, bet daug šviesos, nes ją praleidžia didelės stiklinės durys. Erdvės prideda ir veranda. Viktoras pastatė labai paprastas sienas – karkasas iš lentų, mineralinė vata, plėvelė ir mediena. Namui prireikė apie 6 m3 miško, buvo perkamos nedžiovintos, natūralios drėgmės lentos. Tai Viktoras vadina galimybe sutaupyti. „Žinoma, drėgna lenta džiūdama gali pradėti išsivažinėti. Norint to išvengti, karkasą reikia sukti iš karto, nelaukti kol lenta pradės džiūti,– patarė jis. – Paskaičiuokime – už džiovintą medieną tektų mokėti tris kartus brangiau nei paprastą.“

Viktoro Oskirko namelio nuotr.

Viktoro Oskirko namelio nuotr.

Įrengdamas vidų, Viktoras naudojo fanerą. Iš keturių jos lapų suformavo ir vidinę apdailą, spinteles. Dušo kabina, laiptai buvo sukalti iš lentų, kurias pirko tiesiai iš lentpjūvės. „Kanalizacija su vamzdynu man atsiėjo apie 350 eurų. Taip pat pigiai pirkau vokišką laminatą, kuris kainavo apie 150 dolerių – jį dėjau ant sienų ir lubų, kurios atrodo labai gražiai, kaip idealiai nušlifuota siena. Statantiems namelį siūlyčiau sienas ir lubas dažyti šviesiai – taip praplėsite erdvę“, – patirtimi pasidalijo V.Oskirko.

Po kurio laiko Viktoras pabaigė ir savo didįjį namą. „Išlaidos pasiteisino – atvyko svečiai ar tėvai, prašau – jauskitės kaip namuose, nori pabūti vienumoje – tam sudarytos visos sąlygos, niekam netrukdai ir tau niekas nervų negadina“, – namelio, kuriame nebegyvena, privalumus pripažino šeimininkas. Jo teigimu, dabar šeima žvelgia pro didžiulį langą į mažąjį namelį ir su nostalgija prisimena ten praleistas dienas.