Nuosekliai „Rinkos aikštės“ rubrikos „Gerumo pulsas“ rašinius sekantys skaitytojai prisimena beveik prieš metus laikraštyje spausdintą benamio Arūno istoriją. „Geriau tegul žmonės nežino, kaip gyvenau, – tada sakė vyriškis. – Tiesiog nėra ką prisiminti – nebuvo gyvenimo.“ Taip kėdainietis apibūdino laiką, kai likęs be namų glaudėsi miesto pakraštyje esančioje laukymėje, iš įvairių šiukšlių suręstoje pašiūrėje. Jau metai, kai labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektų vadovės ir visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ narės Vitalijos Surgautienės padedamas Arūnas stojasi ant kojų ir stengiasi kibtis į kitokį gyvenimą. O džiugių pokyčių išties yra. Vyras kuriasi savo namuose – savivaldybės paskirtame socialiniame būste.

Dovanojo baldų

Pirmuosius ir pačius sunkiausius žingsnius kitokio gyvenimo link Arūnui padėjusi žengti V. Surgautienė vyriškio likimo valiai nepalieka. Ji nuolat palaiko ryšį su Arūnu ir padeda jam susigaudyti visuomenės, kurios paribyje vyras praleido ne vienus sunkius metus, gyvenime.

Naujuose pašnekovo namuose svečiuojamės drauge su miesto seniūnijos darbininkais. Jie seniūnijos transportu atvežė, patys padėjo sunešti ir sumontuoti vienos kraštiečių šeimos labdaros ir paramos fondui „Viltis–Vikonda“ dovanotus, o tądien fondo Arūnui perduotus, baldus.

Į ateitį – su optimizmu

Kol darbininkai pluša montuodami sofą, pasiteirauju Arūno, kaipgi jam sekasi.

„Neseniai grįžau iš ligoninės ir iškart gavau socialinį būstą, tad nėriau į buities rūpesčius. Su Vitalijos pagalba tvarkausi dokumentus, pildausi buitį. Žinoma, dar toli gražu iki pabaigos, bet juk viskas eina į priekį ir turi būti gerai, – optimistiškai nusiteikęs Arūnas. – Aišku, tikiuosi pozityvių pokyčių iš gyvenimo. Jei būsiu blogai nusiteikęs, tai viskas automatiškai ir bus blogai. O dabar juk tokios pagalbos sulaukiu, tad tikiu, jog viskas bus gerai.“

Arūnas su geradarių pagalba po truputį tvarkosi buitį ir kuria sau naują gyvenimą. A. Kupčinskaitės nuotr.

Planuoja remontąArūnas džiaugiasi vaikščiodamas savuose namuose.

„Žinoma, kol viskas dar nesutvarkyta, tai nelabai jauku. Reikia remonto. Savivaldybė žadėjo pastatyti boilerį, pakeisti klozetą, kriauklę. Bet vis tiek gera turėti namus. Išeinu į balkoną, atsisėdu, vėjas nuo Nevėžio pučia – labai gerai. Duok Dieve bent taip visiems“, – panašaus likimo draugams linki per tikrą pragarą praeityje perėjęs vyras.

Arūnas tvarkosi dokumentus ir tikisi gauti aukštesnę neįgalumo grupę. Mat vienos kojos dalies vyriškis neturi – ją pakeitė protezas, o kitos kojos pėdos po paskutinės operacijos – taip pat tik dalis.

„Neseniai atliko kojos operaciją – patrumpino pėdą. Dabar turiu trečią neįgalumo grupę, bet pagal savo būklę turėčiau gauti antrą“, – pasidalijo pašnekovas.

Socializuoti sunku

Ne vienus metus gyvenus su benamio dalia, vėliau it pirštais spragtelėjus grįžti į visuomenę nepavyksta – reikia laiko. V. Surgautienė pastebi, kad buvusių benamių socializacija nėra lengvas procesas, nes tokie žmonės keičiasi labai pamažu ir tikisi visuomenės supratimo. Deja, visuomenė į tokius iš dugno pakilusius žmones vis dar žiūri ne visada palankiai.

„Tas augimas turėtų būti abipusis. Tik tada, kai bus tokia graži sanglauda ir visuomenė priims keistis bandančius, negalią turinčius ar kitaip gyvenančius žmones, tada ir pavyks išspręsti tokias problemas“, – tiki V. Surgautienė.

Moko savarankiškumo

Pašnekovė džiaugiasi, kad pradėtos spręsti krašto benamių problemos išlieka tiek labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“, tiek visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ dėmesio centre.

„Benamių problemos nelieka nuošalyje. Mes paskatinome Arūną eiti socializacijos keliu, jis sutiko, tad jį ir lydime, – apie bendradarbiavimą kalba V. Surgautienė. – Šį kartą Arūnas įgijo savarankiško darbo įgūdžių: pats tvarkosi savo sveikatos problemas, dokumentus, susijusius su jo būsimu neįgalumo peržiūrėjimu, pats rūpinosi dėl socialinio būsto, mes tik nukreipdavome, patardavome, kur eiti, kur ieškoti pagalbos. Arūnas jau yra atvėręs ir savivaldybės, ir socialinio centro duris. Jis pradėjo rūpintis savimi.“

Gyvenimo sąlygos pagerės

V. Surgautienė patikino, kad artimiausiu metu Arūno gyvenimo sąlygos socialiniame būste pagerės.

„Būstas paskirtas visiškai neseniai, tad teko telktis ir padėti jį įrengti. UAB „Kėdainių butai“ žadėjo artimiausiu metu pastatyti kriauklę, tualeto įrangą, boilerį, tad bute gyvenimo sąlygos pagerės.

Na, o ūkine kambario dalimi rūpinamės mes. Priėmėme kėdainiečių šeimos paramą baldais ir perdavėme juos Arūnui.

Labai dėmesingai į šią problemą pažiūrėjo Kėdainių miesto seniūnija. Ji skyrė ne tik transportą baldams atvežti, bet ir darbininkus, kurie sunešė bei sumontavo baldus, tad Arūnas jau tą pačią dieną galėjo jais naudotis, – pasidžiaugė V. Surgautienė. – Šis darbas yra projekto „Tieskime pagalbos ranką vieni kitiems“ dalis. Projektą remia Kėdainių krašto kredito unija. Esame dėkingi rėmėjui už supratimą, kad tokie projektai labai reikalingi žmonėms.“