Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Išlikimo garantas – kooperacija

Daugelis Lietuvos smulkiųjų ūkininkų į klausimą, kaip jiems įveikti stambių ūkių konkurenciją, neabejodami atsako: reikia bendradarbiauti, savo veiklą planuoti ir organizuoti drauge su kitais ūkininkais. Tačiau dar daug darbų teks nuveikti ir kliūčių įveikti, kol kooperacija įsitvirtins lietuvių sąmonėje kaip išlikimo garantas.

Reikia mažinti PVM

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų (LMGAG) asociacijos prezidentas Vygantas Šližys pripažino, kad mėsininkų bendradarbiavimas kol kas nedžiugina. Pieno sektoriuje kooperatyvams priklauso apie 35–40 proc. ūkių, o mėsos– vos 4 proc. „Žinoma, pieno sektorius turi gerokai senesnes kooperacijos tradicijas, – pripažino V.Šližys. – Mėsinių galvijų auginimo šaka yra pakankamai jauna, todėl ir kooperacija dar silpna.“

Pasak LMGAG prezidento, kooperaciją reikėtų skatinti, sudaryti sąlygas kooperatyvams kurtis:„Šiuo metu jos yra sunkesnės nei buvo prieš 2015 m., kai buvo priimtas įstatymas, sugriežtinantis kooperaciją. Dabar nariai turi 50 proc. prekybos operacijų atlikti per kooperatyvą. Norint gauti žemės ūkio kooperatyvo statusą, reikia pateikti praėjusių metų ataskaitą, iš kurios būtų matyti kooperatyvo narių daryta apyvarta. Taigi statusas suteikiamas tik po metų. Yra pakankamai svertų kooperacijai skatinti, tarkim, galima būtų kooperatyvui, parduodančiam savo produkciją, pakoreguoti pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje tam tikroms šakoms suteikiama mokesčio lengvata.“

LMGAG vadovo teigimu, apie kooperaciją mėsinių galvijų augintojai labai rimtai svarsto. „Pagrindinė kooperacijos nauda – didėjanti derybinė galia ir veiklos optimizacija. Susikooperavę ūkiai gali išeiti į užsienio rinkas, nes reikia turėti tam tikrą kiekį produkcijos, gerą kokybę, to kooperatyvai iš tiesų gali pasiekti. Akivaizdu, kam susikooperavę ūkininkai yra neparankūs – didiesiems perdirbėjams, stambiems supirkėjams ir stambiesiems ūkininkams“, – teigė V.Šližys.

Jo manymu, norint paskatinti kooperatyvų steigimąsi pirmiausia bent jau penkeriems metams reikėtų sumažinti jiems pridėtinės vertės mokestį. „Galutinei produkcijai galėtų būti taikomas ir nulinis procentas, tada rinkoje atsirastų konkurencija ir poreikis kooperatyvams steigtis, – įsitikinęs V.Šližys. – Dar galėtų būti taikomos lengvatos draudžiantis. Juk labai svarbu apsidrausti, juo labiau startuojant pradžioje. Ir dar viena sąlyga – kooperatyvui turėtų būti suteiktas statusas iš karto, o ne po metų. Jeigu jis nesilaikytų reikalavimų, jį būtų galima panaikinti.“

Privalumai ir trūkumai

„Jokios skatinimo priemonės nepadės, jei augintojai nejaus poreikio kooperuotis, – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė. – Jei poreikio nėra, tuomet atsiranda noras ieškoti ne privalumų, o trūkumų.“

Daug kooperacijos privalumų įžvelgianti asociacijos vadovė patikino, kad dėl įvairių priežasčių augintojai turėtų jungtis. „Jiems reikia didinti savo derybines galias, planuoti gamybą atsižvelgiant į turimą pardavimų rinką, mokytis vieniems iš kitų, juk kooperatyve yra bendri kokybės reikalavimai, žodžiu, privalumų yra daug. Labai svarbu ir kiekiai – kuo daugiau gali patiekti rinkai, tuo esi patrauklesnis prekybos tinklams ir eksportuotojams“, – teigė Z.Cironkienė.

Tačiau, augintojų nuomone, yra ir minusų – nors susikooperavus derybinės galios išauga, augintojai praranda teisę derėtis, nes produkcija kooperatyve turi būti parduodama „pro vienus vartus“. Tai daroma tam, kad kooperatyvas pasiektų savo tikslų ir kad jo nariai nebūtų vieni kitiems konkurentai. Ne paslaptis, kad kai kurie augintojai mano, jog jų išauginama produkcija yra pati geriausia, ir jie daugiau uždirbtų patys ją parduodami. Be to, augintojai linkę nepasitikėti vienas kitu (ar dar blogiau –pasinaudoti kitais). Be to, mokesčių politikaiki šiol buvo palankesnė ūkininkams, o ne kooperatyvams.

Aišku, augintojams steigiant kooperatyvus reikia pagalbos, nes jie iš karto pajunta finansinę naštą – reikia išlaikyti personalą ir pan. „Todėl pirmaisiais metais būtina įsikūrimo parama. Diferencijuojama parama kolektyvinėms ir ne kolektyvinėms investicijoms taip pat prisideda prie paskatų“,– sakė Z.Cironkienė.

Z.Cironkienė

Parama kooperacijai

„Iš tiesų kooperacijos plėtros bėdos prasideda nuo to, kad kaimo vietovėse trūksta iniciatyvių žmonių, kurie labai reikalingi kuriant kooperatyvus“, – pritarė Alfredas Gustas, Žemės ūkio ministerijosTeisės departamento Teisės taikymo ir kooperacijos skyriaus Kooperacijos poskyrio vedėjas.

Jo manymu, turtingesni kaime gyvenantys verslininkai nori įdėję investicijas gauti didesnį ir greitesnį pelną, bet ne per kooperaciją, kur naudą pajunta tik nariai, ir ne taip greitai.„Pakanka ir psichologinių problemų, trūksta profesionalių konsultantų kooperacijos klausimais, – pripažino jis. –Tačiau be kooperacijos ateities nėra, nes tai – vienas iš konkurencingo, modernaus ūkio kūrimo svertų. Kooperacijos tradicijos ES šalyse senbuvėse siekia daugiau kaip 100 metų, ten ūkininkai savo veiklos be jos neįsivaizduoja.“ Jo manymu, panašų raidos kelią turės nueiti ir mūsų šalies kooperatyvai.

Nuo žemės ūkio produktų gamintojų dalyvavimo kooperacijos procese daug priklauso kaimo žmonių, taip pat ir visos valstybės, socialinė gerovė. Tuo pat metu kooperacija yra svarbi ir patiems ūkininkams norint išlikti ir plėsti veiklą. Dabar į kooperatyvus įsilieja ne tik smulkieji, bet ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. „Šis procesas stiprina kooperatyvus, jų narius, ūkininkų ūkius, – sakė A.Gustas. – Tarkim, pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje, apie penktadalį – grūdų. Aktyvėja kooperacijos procesai ekologiškų produktų, daržininkystės ir kituose sektoriuose.“

Žemės ūkio ministerijos taikomos priemonės kooperatyvų veiklai skatinti yra pakeitusios nemažos dalies ūkininkų požiūrį į kooperaciją: pastaruoju metu šalyje sėkmingai veiklą vykdo dešimtys ūkininkų įkurtų kooperatyvų. Per pastaruosius metus suformuota ir įteisinta įvairiapusė paramos teikimo kooperacijai plėtoti sistema. Ji apima finansinę paramą kooperatyvams per Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemones. Kooperatyvai turi galimybę kreiptis paramos pagal programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Netiesiogiai kooperacija skatinama teikiant paramą pagal programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Programos priemonė „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ yra tiesiogiai skirta žemdirbių kooperacijai skatinti. Žemės ūkio veiklos subjektai, įkūrę gamintojų grupes, galėtų lengviau įveikti sunkumus, susijusius su didėjančia konkurencija ir vartotojų rinkų konsolidavimu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3D-168 buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos srities „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ įgyvendinimo taisyklės. „Ministerija, siekdama skatinti kooperacijos procesą, tobulina teisinę aplinką, rengia paramos priemones, konsultuoja, supažindina su gerosios kooperacijos patirtimi“, – kooperuotis kvietė A.Gustas.

 

LOGOspalv

 

 

Rekomenduojami video