Tobulėjant technologijoms, vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą kompiuteriu. Ilgalaikis sėdėjimas įtempus riešus ir apkraunant pirštus nėra naudingas sveikatai, todėl gydytojai sulaukia nemažai skundų dėl negalavimų, susijusių su profesine veikla. Ką turėtume žinoti.

Kenkia sveikatai

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja reumatologė Vilma Bilinskienė-Milkovičienė savo darbo praktikoje ne kartą girdėjo skundų, kuriuos išsakė kompiuteriu dirbantys žmonės. Ji teigia, kad darbas išmaniosiomis technologijomis kenkia ne vien akims: daugelis pacientų skundžiasi atramos ir judamojo aparato – nugaros, pečių, sprando – negalavimais, daugiau nei pusei jų nuolat skauda galvą, kenčia rankų sąnariai.

„Kompiuterių poveikis sveikatai pasireiškia regos sutrikimais, kaulų ir raumenų skausmais, padidėjusiu nervingumu, stuburo, ypač kaklinės dalies, pakenkimu bei skausmu“, – sako gydytoja.

Vilma Bilinskienė-Milkovičienė

Kodėl taip greit pavargstama?

„Žmogaus skeletą sudaro stuburas, krūtinės ląsta, kaukolė, rankos bei kojos kaulai. Kaulus tarpusavyje jungia tam tikros jungtys. Raumenys judina griaučius. Jie tvirtinasi prie kaulų sausgyslėmis. Dėl šios sudėtingos „konstrukcijos“ judame. Norint palaikyti normalią kūno sandarą, reikia judėti“, – aiškina V.Bilinskienė-Milkovičienė.

Būtina prisiminti judėjimo naudą, nes netaisyklingas ilgalaikis sėdėjimas sukelia nugaros raumenų pertempimą. Kai raumenys nuolat įtempti, į minkštuosius audinius patenka mažai deguonies prisotinto kraujo, todėl pavargstama greičiau nei dirbant aktyvų darbą. Dėl nepakankamo judėjimo raumenys prasčiau aprūpinami krauju, sulėtėja medžiagų apykaita, sukietėja raumenys, nyksta audiniai (atrofija), sutrinka motorinė raumenų funkcija – raumenys neužtikrina taisyklingos laikysenos, todėl atsiranda stuburo iškrypimai.

Stuburo iškrypimai pasireiškia dvejopai: lordozė – padidėjęs stuburo išlinkimas į priekį ties juosmeniu; skoliozė – šoninis stuburo iškrypimas, išlinkimas į šoną. Normaliai žmogaus stuburas turi keturis nežymius išlinkimus, padedančius išlaikyti galvą, sėdėti, vaikščioti.

„Jeigu kūno padėtis dirbant ilgą laiką nekinta, žmogus jaučiasi pavargęs ir nedarbingas. Norint sumažinti fizinį diskomfortą, reikia mankštintis. Pasitarkite su kineziterapeutu – jis pamokys tinkamų tempimo bei jėgos pratimų, parekomenduos sporto šaką. Išmokite atsipalaidavimo pratimų – jie padės sumažinti slegiančią įtampą, o kartu ir skausmus“, – pataria V.Bilinskienė-Milkovičienė.

Kodėl skauda kaklą?

Antras pagal dažnumą dirbančiųjų kompiuteriu negalavimas yra kaklo skausmas. Beje, ši problema pas gydytojus dažnai atveja ir siuvėjus. Anot gydytojos reumatologės, šiuos skausmus taip pat lemia netinkama ir statiška kūno padėtis. Kaklas – labai lanksti kūno dalis, bet ir viena pažeidžiamiausių.

„Kaklo skausmą ir sąstingį dažniausiai sukelia įtampa, kaklo raumenų spazmai arba kaklo sąnarių uždegimas. Jei sėdint galva palenkiama žemyn, įtempiami kaklo raumenys. Dėl šios įtampos skauda pakaušį“, – pasakoja gydytoja.

Kaklo skausmų galima išvengti darant dažnas pertraukėlės, taisyklingai sėdint, dažnai keičiant kūno padėtį, vengiant kūprinimosi ir galvos lenkimo į priekį. Taip pat svarbu reguliariai mankštintis, darbo metu pakilti nuo kėdės ir trumpam pasivaikščioti.

Tunelinis sindromas

Ilgai dirbant kompiuteriu atsiranda ne tik nugaros, bet ir kitų sąnarių problemų. Ypač dažnai pasitaiko smulkiųjų sąnarių – plaštakų, riešų – ir sausgyslių uždegimų. Gana dažnas riešo kanalo tunelinis sindromas.

„Riešo kanalu vadinamas siauras plyšys, kuriuo nervai ir sausgyslės jungiasi su pirštų raumenimis, ateinančiais iš dilbio. Riešo kanalo tunelinį sindromą sukelia nuolatinis rankų ir pirštų judėjimas spausdinant kompiuteriu, esant netinkamai riešų padėčiai. Spausdinant plaštaka nėra vienoje linijoje su ranka, todėl prasiplėtę raiščiai spaudžia medialinį nervą ir sukelia rankų tirpimą bei skausmą. Sindromas pasireiškia tada, kai sutrikdoma nervo kraujo apytaka ir sumažėja laidumas“, – aiškina V.Bilinskienė-Milkovičienė.

Šiam sindromui būdingi simptomai: įtampa, nepatogumas, skausmingas deginimo jausmas rankoje, rieše, pirštuose, dilbiuose ar alkūnėje, dilgčiojimas, rankos tirpimas, jėgos netekimas, rankų pirštų sustingimas.

Sindromo padėtų išvengti tinkama teksto rinkimo metodika ir kūno laikysena, geri darbo įpročiai. Dirbant kompiuteriu, – pataria reumatologė, – riešas neturėtų būti palinkęs aukštyn, žemyn ar į šoną. Nustojus dirbti, rankoms reikia leisti pailsėti ant kelių, o ne ant klaviatūros.

„Kad išvengtų šio sindromo, dirbantieji kompiuteriu turėtų dažnai daryti pertraukėles, atlikti tempiamuosius pratimus, dėvėti įtvarus, padedančius išlaikyti tiesų riešą, taip pat taisyklingai sėdėti ir laikyti riešus. Laiku pastebėjus simptomus neretai padeda rankos įtvėrimas, medikamentai nuo uždegimo. Ligai progresuojant ir reabilitacinėms priemonėms nepadedant, reikia operacijos – atlaisvinti spaudžiamą nervą“, – perspėja V.Bilinskienė-Milkovičienė.

Nukenčia ir pirštų sąnariai

Spaudžiant kompiuterio klavišus ar pelę, neretai didesnis krūvis tenka vienam pirštui. Gydytoja žino atvejį, kai moteriai, apie 30 metų dirbusiai kompiuteriu, iškrypo, deformavosi dešiniosios rankos smiliaus sąnarys. Ar reikia baimintis, kad degeneracija išplis?

„Tokie piršto sąnario pakitimai yra degeneracinio pobūdžio, nes spaudinėjant klavišus apkraunamas piršto sąnariukas ir raiščiai, pažeidžiamas audinys, išsivysto pradiniai artroziniai pakitimai. Jei nedarome mankštų, pertraukų darbe, pirštas nuo apkrovos deformuojasi. Jei apkrova grynai nuo kompiuterinio darbo, kentės daugiausia dalyvaujantis pirštelis, bet grėsmės, kad artrozė išplis į visus sąnarius, nėra. O jei prasideda visų sąnarių artrozė, tai nėra susiję su darbu kompiuteriu“, – paaiškina gydytoja reumatologė.

Kad pirštų sąnariai nenukentėtų, ji pataria mankštelėmis dažniau juos atpalaiduoti. Bet jeigu jau taip atsitiko, norint pagerinti kraujotaką patartina namuose pirštus pamirkyti parafino vonelėje arba šiltame vandenyje su jūros druska ar lašeliu eterinio aliejaus.

Taip pat ortopedijos parduotuvėse galima nusipirkti specialių ortopedinių kamuoliukų, kurių spaudymas atpalaiduos tiek pirštų, tiek riešo sąnarius.

Įtampai sumažinti naudotini ir specialūs įtvarai, skirti pirštams ir riešui. Įtvaras padeda ir po operacijų, nes palaiko riešą taisyklingoje padėtyje ir apriboja judesius.

Kaip padėti sau dirbant kompiuteriu

Kaklo pratimai

Galvą lėtai pasukite į vieną pusę, keletą sekundžių palaikykite. Tada pasukite į kitą pusę. Pratimą kartokite 10 kartų.

Lėtai pakelkite pečius. Keletą sekundžių palaikykite ir grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą kartokite 10 kartų.

Lėtai palenkite galvą atgal. Palaikykite keletą sekundžių ir lėtai grįžkite į pradinę padėtį. Pakartokite 5–10 kartų.

Galvą lėtai lenkite į šoną, kol ausimi paliesite petį. Truputį palaikykite palenktą. Tada taip pat palenkite į kitą pusę. Kartokite 5–10 kartų.

Rankų pratimai

Ištieskite rankas priešais save. Lėtai sugniaužkite kumščius ir vėl lėtai ištieskite pirštus. Pakartokite 10–20 kartų.

Pirštus išskėskite tarsi norėdami juos pailginti. Keletą sekundžių palaikykite ir atpalaiduokite. Pakartokite keletą kartų.

Sėdėdami rankas nuleiskite prie šonų. Skaičiuodami iki penkių švelniai purtykite rankas ir plaštakas. Kartokite 3 kartus.

Sėdėkite tiesia nugara, rankas nuleiskite prie šonų. Pečiais darykite sukamuosius judesius atgal – bent 10 „ratelių“. Galite pakartoti į priekį.

Nugaros pratimai

Stovėdami rankas uždėkite ant liemens ir lėtai lenkitės atgal, kol pajusite tempimą liemenyje. Jis neturi sukelti skausmo. Pasilenkę pabūkite 3 sekundes. Kartokite 10 kartų.

Uždėję rankas ant pakaušio atsiloškite taip, kad stuburas būtų prispaustas prie viršutinės kėdės atkaltės dalies. Atsiloškite ir pasilenkite į priekį 3–4 kartus.

Atsistokite, rankas pakelkite virš galvos, šiek tiek praskėskite kojas. Atsargiai pasilenkite į vieną pusę, paskui į kitą. Kartokite 5 kartus.