Šiemet deklaruota per 700 ha moliūgų plotų – daugiau nei auginama morkų ar kopūstų.“

Pastaraisiais metais sparčiai didėjo auginamų daržovių deklaruoti plotai, tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacija nerimavo, jog dalis jų gali būti fiktyvūs, kai pasėliai deklaruojami tik siekiant gauti išmokas, nes prekinės produkcijos nepadaugėjo.Daugiausiai įtarimų kėlė moliūgų, valgomųjų ridikų ir krapų plotų augimas.

Perlenkta lazda

Atlikusi patikrinimus ir nustačiusi pažeidimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkus, siekiančius susietosios paramos už atvirame grunte auginamus moliūgus, valgomuosius ridikus, krapus, priskyrė rizikos grupei. Ūkininkai mano, jog buvo perlenkta lazda. Juos žeidžia, kad visi minėtų daržovių augintojai pateko į nepatikimųjų sąrašą ir į juos žiūrima kaip į nusikaltėlius, išmokų medžiotojus.

„NMA paskelbė nustatytų pažeidimų skaičius – jie gana dideli, bet ar nebuvo nubausti ūkininkai, kurie bandė užsiimti daržininkyste, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nespėjo laiku atlikti darbų? Būna atvejų, ypač kalbant apie ekologinius ūkius, kai orai neleidžia važiuoti į laukus, nes drėgnas dirvožemis, o per tą laiką užauga piktžolės, kurios nusmelkia daržoves ar kitus augalus. Atrodytų, kad tai lyg ir piktnaudžiavimas, bet gamyboje atsiranda įvairių situacijų. Suprantama, reikia atsižvelgti į tai, ar tokie atvejai ūkyje vienkartiniai, ar kartojasi metai iš metų. Todėl tą vadinamąjį piktnaudžiavimą reikėtų vertinti itin atsargiai, nes riba yra labai plona. Reikia žiūrėti kiekvieną atvejį individualiai ir jokiu būdu negalima visos grupės augintojų vadinti išmokų medžiotojais“, – VL tvirtino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.

NMA šiemet patikrino daugiau kaip 1tūkst. ha (86,4 proc. nuo viso bendro susietosios paramos už moliūgus, krapus, ridikus deklaruoto ploto) moliūgais, ridikais ir krapais apaugintų plotų, kuriuos deklaravo 483 pareiškėjai, siekiantys susietosios paramos už atvirame grunte deklaruotas daržoves. Kaip informavo NMA, nustatyta nemažai pažeidimų.

„Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – reikalavimų nesilaikymas. Neretas deklaruoja, kad augina daržoves, o iš tiesų tik imituoja: apsodina minimalų plotą arba jo visai neapsodina, leidžia apaugti piktžolėmis ir siekia užtai gauti susietosios paramos išmokas“,– teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.

NMA preliminariais paskaičiavimais, ūkininkai, kurių daržovių deklaruotuose laukuose nustatyta pažeidimų, neteks apie 177 tūkst. Eur susietosios paramos.

Neproporcingai didėję plotai

„Daugiau nei penkerius metus kalbėjome, jog kai kurių daržovių plotų padidėjimai kėlė abejonių – įtarėme, jog atsirado išmokų medžiotojų, kurie, siekdami gauti susietąsias išmokas, didesnę beakcizio kuro normą ar siekdami pasididinti ekonominį valdos dydį, deklaruoja neva auginantys daržoves“, –teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Zofija Cironkienė.

Z. Cironkienė

Z. Cironkienė

Pasak LDAA vadovės, šiemet deklaruota per 700 ha moliūgų plotų – daugiau nei auginama morkų ar kopūstų.

„Moliūgais turėjo būti užversta visa Lietuva, bet taip nėra. Realiai prekinė moliūgų produkcija gal ir auginama iki 100 ha plote. Palyginimui: lietuviškas morkas parduotuvių lentynose matome ištisus metus, nes prekiniai ūkiai, kurie jas augina, investuoja į tai, turi saugyklas, plovimo, rūšiavimo ir pakavimo įrangą. Didelė dalis moliūgų augintojų, deklaruodami keliasdešimties hektarų plotus, neturinet elementariausių saugyklų ar konteinerių jiems laikyti. Jiems to ir nereikia, nes siekia išmokų, o ne parduoti savo produkciją vartotojui“, – tvirtino Z.Cironkienė.

Pasak LDAA vadovės, deklaruojami neproporcingai dideli krapų, valgomųjų ridikų plotai: pasėja aliejinius ridikus, o deklaruoja juos kaip valgomuosius ir už tai gauna išmokas.

„Tokių gudruolių atsiranda tarp augalininkyste užsiimančių ūkininkų – jie juos sėja dirvos gerinimui, o deklaruoja kaip juoduosius/baltuosius ridikus arba ridikėlius ir pretenduoja į išmokas, – sakė Z.Cironkienė. –Krapai lengvai pasisėja laukuose, kuriuose augo anksčiau. Metai iš metų krapai pasisėja, bet jų derliaus niekas nenuima, nes ne dėl derliaus jie ten augo. Lietuvoje jau yra kategorija „ūkininkų“, kurie yra įvairios, ne tik išmokų, paramos medžiotojai ir tik žiūri, kur galima „pralįsti“ siekiant naudos nevystant jokios gamybos.“

LDAA vadovė stebisi, kodėl gi tokie „ūkininkai“ nedidina plotų kitų daržovių, kurių sėkla yra brangi ir taip lengvai nesudygs, o ir nuotoliniu būdu bus matoma, ar pasėliai yra, ar ne.

Nuomonės skiriasi

LDDA vadovės įsitikinimu, jeigu nebūtų imtasi minėtų priemonių, toks staigus ir didelis daržovių plotų didėjimas galėjo tapti signalu Europos Komisijai, kad nacionalinis daržininkystės sektorius jau nebeturi problemų, todėl susietųjų išmokų galima nebemokėti. Tokiu atveju nukentėtų sąžiningi augintojai.

„Gaila, kad tiek metų į mūsų signalus apie galimai fiktyvius plotus mažai kas reagavo. Nesąžiningi deklaruotojai galbūt turėjo vadinamąjį stogą ir deklaruodami fiktyvius plotus galvojo, kad yra nebaudžiami,jų niekas netikrins. Maža tikimybė, kad į planinius, atsitiktine tvarka parinktus patikros plotus paklius ir fiktyvus šių daržovių plotas. Metai iš metų nebuvo politinės valios ką nors keisti iš esmės. Tai priklausė ir nuo NMA vadovų, ir nuo žemės ūkio ministrų. Jeigu jie girdi ir mato problemą, imasi veiksmų, yra ir rezultatai. Dabar manyčiau, kad situacija turėtų pagerėti, ir dėl to laimės iš tikrųjų auginantys prekinę daržovių produkciją“, – tvirtino Z.Cironkienė.

ŽŪR vicepirmininkas V.Buivydas nėra toks kategoriškas, jis mano, jog kartais perlenkiama lazda, todėl nesiimtų kaltinti visų, kuriuos NMA nubaudė.

„Piktnaudžiavimo atvejai menkina ūkininkų vardą, kenkia reputacijai, bet nemanau, kad fiktyvių plotų deklaravimas yra dažnas. Panašiau, kad tarp nubaustųjų yra nemažai ūkininkų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nespėjo laiku atlikti darbų. Reikia žiūrėti, ar ūkis dirba, dėl kokių priežasčių nepavyko gauti produkcijos. O išmokų medžiotojai būtų tie, kurie nieko nedaro, bet deklaruoja plotus ir bando gauti paramą. Bandau suprasti vadinamųjų išmokų medžiotojų naudą: norint deklaruoti pasėlius, reikia įdirbti žemę – suarti, sukultivuoti, pasodinti. Visi šie darbai turi savo kainą, kuri neatperka gaunamų išmokų, tad toks „biznis“ atrodo labai menkas. Tai kurgi ta išmokų medžiotojų nauda? Juk daug paprasčiau gauti pajamų išnuomojus žemę. Daugelis taip ir padaro“, – tvirtino V.Buivydas.

Radviliškio rajone Valdo Burnio ekologiniame ūkyje be kitų daržovių auginami ir moliūgai.Deklaruojamas jų plotas – 30 arų.

V.Burnys svarsto, arverta auginti daržovę, dėl kurios esi laikomas po didinamuoju stiklu ir į tave žiūrima kaip į nusikaltėlį.

V.Burnys svarsto, arverta auginti daržovę, dėl kurios esi laikomas po didinamuoju stiklu ir į tave žiūrima kaip į nusikaltėlį.

„Dėl moliūgų šiemet sukeltas kažkoks nesveikas ažiotažas. Mus žeidžia, jog visi moliūgų augintojai laikomi apgavikais, išmokų medžiotojais ir yra įtraukti į rizikos grupę. Matyt, todėl mūsų ūkio moliūgų plotus šiemet net du kartus tikrino, nors moliūgus auginame jau ketvirtus metus ir visada jų plotas išliko panašus. Už 30 arų moliūgų plotą gauname 40 Eur išmoką. Moliūgai mūsų ūkyje, palyginti su kitomis mūsų auginamomis daržovėmis, užima patį mažiausią plotą. Ar tikrai reikia tikrintojams iš Kauno važiuoti 400 km (tiek susidaro du kartus įveikiant atstumą nuo Kauno iki Radviliškio rajono), kad patikrintų, ar pelnytai gauname 40 Eur išmoką? Juolab kad laukus gali įvertinti nuotoliniu būdu. Manau, kad tikrai persistengta. Tai valstybės pinigų švaistymas“, – sakė V.Burnys.

Ūkininko nuomone, įtarimų gali sukelti ir tikriausiai reikėtų tikrinti, jeigu žmogus tik pradėjo ūkininkauti ir pasisodino 10 ha moliūgų arba kai moliūgų plotai staiga padidėja kelis kartus, auga geometrine progresija. Jei ūkininkas visą laiką augina vieną hektarą moliūgų ar apskritai juokingą plotą, ta kontrolės akcija, kai tikrina visus, atrodo keistokai.

„Suprantu, kad gali būti deklaruojama ir fiktyvių plotų, bet po kontrolės „šienavimu“ nepelnytai pateko visi moliūgų augintojai. Bus gėda žmonėms pasakyti, kad augini moliūgus, nes visiems augintojams uždėtas apgavikų antspaudas. Tada galvoji, ar verta auginti daržovę, dėl kurios tave laiko po didinamuoju stiklu ir žiūri kaip į nusikaltėlį“, – sakėV.Burnys.

Reikia aukso vidurio

 Gapsys-3-300x212

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas, tyrėjas

Moliūgų, krapų, ridikų paklausos niekas nėra ištyręs, todėl kiek reikėtų šios produkcijos, sunku pasakyti. Už moliūgų deklaruotus plotus, kaip ir už kitas daržoves, ūkininkams priklauso išmokos. Piktnaudžiavimo atvejų yra, bet, kita vertus, pas mus dar daug kas įpratęs pirmiau išauginti kultūrą, o po to galvoti, kur ir kaip ją realizuos. Matyt,dėl tokių aplinkybių dalis moliūgų derliaus lieka laukuose. Ankstesniame laikotarpyje panašiai būdavo ir su bulvėmis. Jeigu žmonės neranda, kur realizuoti derliaus, tai lyg ir pateisinama priežastis, kad viskas lieka laukuose, o jiems vis tiek priklauso išmokos.Priimti protingą sprendimą dėl tokių situacijų yra gana sunku, reikia rasti aukso vidurį – pažeidėjus reikia bausti, bet taip, kad nenukentėtų tikrai daržoves auginantys ir realizuojantys ūkininkai.

Būna ir taip, kad, pavyzdžiui, moliūgų derlius dvigubai ar trigubai didesnis nei ankstesniais metais. Tokiu atveju susidaro nemažas produkcijos perteklius ir nėra kur jos dėti. Lygiai tas pats ir su grūdais. Jų užauginame 2–3 kartus daugiau negu mums patiems reikia, bet negalime sakyti, jog užauginote perteklių, tai išmokų neduosime.