LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Grūdų augintojai skandalinga vadina situaciją, kad ne visos grūdų kokybę nustatančios laboratorijos atestuotos ir prižiūrimos Valstybinės augalininkystės tarnybos – esą tai neprivaloma. Dėl to žemdirbiai sako ne visada pasitikintys supirkėjais ir įmonėmis nustatančiomis kokybę, nes nuo to priklauso, kiek jie gaus pajamų.
Kaip ir kiekvieną javapjūtę, ir vėliau, parduodami grūdus eksportuotojams ar perdirbėjams, žemdirbiai sako ne visada yra tikri dėl nustatytos kokybės, nes ir šiek tiek suprastėjus rodikliui, patuštėja augintojo kišenė.
Šiaulių rajono ūkis kilus ginčui su pirkėju dėl parduotų dviejų tūkst. tonų kviečių kokybės, kreipėsi į akredituotą Augalininkystės tarnybos laboratoriją. Šiai nustačius, kad teisūs augintojai, atgavo 5 tūkst. eurų.
„Buvo vieni metai, kai mes Klaipėdoje apgyvendinome jauną darbuotoją, kuris sėdėjo, ėmė lygiagrečiai tuos pačius mėginius, siuntė į Vilnių, išleidom gal kelis šimtus eurų viešbučiui per tą savaitę, kol vežėm grūdus, bet sutaupėm gal 20 tūkst. eurų“, – pasakojo bendrovės „Klauso ūkis“ direktorius Kastytis Patiejūnas.
Paaiškėjo, kad kokybę klaidingai nustačiusios bendrovės prietaisas nėra įjungtas į Augalininkystės tarnybos prižiūrimą tinklą. Įmonės atstovas telefonu sakė, kad jai tokia paslauga neprivaloma. O klausimo dėl kokybės nustatymo kol kas negalintis komentuoti.
„Šią situaciją galime pavadinti ir šiek tiek skandalinga. Kada prekyba vyksta pagal Lietuvos standartą, o grūdų kokybės nustatymas, pagal kurį nustatoma ir kaina, vyksta pagal kitą standartą, tą situaciją vertiname neigiamai“, – kalbėjo Grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas.
Maždaug 20 superkamų grūdų kokybę tikrinančių įmonių prietaisai nėra prižiūrimi Augalininkystės tarnybos, ji kol kas netaiko ir sankcijų toms įmonėms.
„Jie patys administruoja, tų prietaisų darbo mes komentuoti negalime. Artimiausiu metu turėsime pasigilinti, kokios tai organizacijos, kokią įrangą jos turi ir kaip užtikrina tinkamą tyrimą. Svarstysim steigti laboratorijos padalinį uoste, kadangi uoste kraunami grūdai eksportui, ir laikas nuo laiko kylantys grūdų kokybės klausimai būtų sprendžiami greičiau“, – sakė Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas.
Pasak Augalininkystės tarnybos vadovo, kad į bendrą tinklą būtų privalomai įjungti visų įmonių, tikrinančių grūdų kokybę, prietaisai, reikia Žemės ūkio ministerijos sprendimo. Jos atstovai sako svarstantys, ar reikėtų įpareigoti minėtų prietaisų patikras atlikti Metrologijos tarnybą, ar pavesti Augalininkystės tarnybai.
Lietuvos žemdirbiai pastaruosius kelerius metus prikulia maždaug po 6 mln. tonų grūdų kasmet, daugiau nei du trečdaliai – eksportuojami.
Salomėja Pranaitienė, Loreta Mačiulienė
