Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jei kelyje užklupo liūtis

Praėjusią savaitę staiga pasikeitę orai, prapliupęs lietus ir artimiausiomis dienomis prognozuojamos liūtys dažną vairuotoją vėl privers prisiminti saulėtą vasarą galbūt kiek primirštus dalykus: kaip elgtis kelyje, kai lietus pila kaip iš kibiro.

Būti matomam

Tikriausiai pirma į galvą atėjusi mintis, staiga prakiurus dangui, – sumažinti važiavimo greitį. Ir tai yra visai teisingai, tačiau ne visi mąsto vienodai, ir jeigu jūsų automobilis ims važiuoti lėčiau nei kiti, yra tikimybė, kad koks nors savo jėgomis labai pasitikintis „džigitas“ gali tiesiog įvažiuoti į jūsų mašinos galą. Todėl sumažinę greitį padarykite taip, kad iš paskos važiuojantys vairuotojai kuo geriau matytų jūsų automobilį.

Įjunkite rūko žibintus. Galinius rūko žibintus turi absoliuti dauguma automobilių, priekinius – toli gražu ne visi. O jeigu matomumas vis tiek itin prastas, važiuokite įjungtomis avarinėmis šviesomis, tai nebūtinai signalizuoja, kad su jūsų automobiliu atsitiko kas nors negero, tiesiog tai dar labiau padidina matomumą.

Žinoma, jeigu matote, kad važiuojate itin lėtai ir trukdote kitiems eismo dalyviams, geriau sustokite saugioje vietoje, pailsėkite, palaukite, kol lietus šiek tiek nurims ir tik tada tęskite kelionę. Sustoti reikia taip, kad visas automobilis atsidurtų pakraštyje. Sustoję nepamirškite įjungti gabaritų šviesų.

Kadangi liūčių metu būna stiprus vėjas, pasistenkite automobilį pastatyti kuo toliau nuo medžių ar kitų objektų, kurie gali nuo vėjo nuvirsti ir užkristi ant mašinos.

Ar spėsite sustoti?

Jeigu nusprendėte tęsti kelionę, važiuokite ne leistinu, bet tokiu greičiu, kokiu jaučiatės patogiai ir neabejojate, kad galėtumėte suvaldyti automobilį nutikus vienai ar kitai situacijai.

Kaip teigia Efektyvaus vairavimo akademijos vadovas ir saugaus vairavimo specialistas Darius Grinbergas, visada reikia savęs paklausti: „Ar spėsiu sustoti, jeigu priekyje važiuojantis automobilis ims staigiai stabdyti?“

Taigi, valytuvus nustatykite maksimaliu režimu ir pasistenkite važiuoti kuo lėčiau bei laikytis kuo didesnio atstumo iki kitų automobilių.

Specialistai teigia, kad geriausias atstumas yra pusė automobilio greičio, išreikšto metrais, t. y. jeigu važiuojate 80 km/val. greičiu, atstumas iki priekyje važiuojančios mašinos turėtų būti 40 metrų.

Šis atstumas turėtų būti gerokai didesnis, kai važiuojama smarkiai lyjant – juk niekas nesupyks, jeigu laikysitės kelis kartus didesnio atstumo, negu rekomenduojamas geru oru.

Pavojingas reiškinys

Kai ant kelio yra labai daug vandens ir padangų protektorius nebespėja jo išstumti iš po rato, tuomet automobilis ima tiesiog skrieti vandens paviršiumi, nesiliesdamas su kelio danga – toks reiškinys vadinamas akvaplanavimu. Jis yra labai pavojingas, nes mašina slysta lyg ledu.

Akvaplanavimas dažniausiai susidaro keliuose su provėžomis. Tad jeigu važiuojate tokiu keliu (apie tai gali informuoti ir specialus kelio ženklas), stenkitės važiuoti ne jomis, o šalia jų.

Kaip teigia draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, akvaplanavimas gali netikėtai užklupti ir itin patyrusius vairuotojus.

Vengti staigių judesių

„Iš esmės slydimą šlapia danga lemia trys veiksniai – automobilio greitis, padangų būklė ir vandens kiekis ant kelio. Du pirmuosius elementus vairuotojas gali kontroliuoti, todėl drįsčiau teigti, kad nemaža dalimi būtent nuo jo priklauso, ar pavyks išvengti nepageidaujamo efekto vairuojant“, – pabrėžia pašnekovas.

Jei jau nutiko taip, kad automobilis ėmė slysti šlapia kelio danga, anot R. Bieliausko, svarbiausia nepanikuoti ir nedaryti neapgalvotų veiksmų.

„Esminis patarimas automobiliui pradėjus slysti vandeniu – mažinti greitį. Tai būtina daryti palaipsniui, lėtai ir tolygiai atleidžiant akceleratoriaus pedalą. Jeigu matote, kad be stabdžių neišsiversite, tai taip pat darykite itin švelniai, pulsuojančiais judesiais“, – pataria ekspertas.

Važiuojant šlapiu keliu derėtų vairą visada tvirtai laikyti abiem rankomis, o automobiliui praradus sukibimą su kelio paviršiumi – vengti staigių manevrų.

„Būkite budrūs ir atsargūs, numatykite galimus veiksmus. Jei yra tikimybė susidaryti vandens pleištui, mažinkite greitį, išlaikykite maksimalią koncentraciją ir laikykitės saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai suteiks jums erdvės, jei reikės sukontroliuoti automobilį“, – apibendrina R.Bieliauskas.

Kad nerasotų langai

Važiuojant per lietų, gali staiga pradėti rasoti langai. Todėl nedelskite ir įsijunkite oro kondicionavimo sistemą ir nukreipkite oro srautą į automobilio langus. Prireikus vieną iš jų galite kiek atidaryti. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad vanduo nevarvėtų į automobilio vidų.

Svarbu, kad būtų nustatytas oro tiekimo iš išorės režimas, o ne cirkuliuotų automobilio viduje (tam yra specialus perjungiklis prie oro srauto reguliatorių).

Pastovaus greičio palaikymo sistema automatiškai kontroliuoja transporto priemonės greitį. Naudodami šią sistemą lietaus metu, galite prarasti automobilio valdymą. Pastovaus greičio palaikymo sistema veikia taip, kad išlaikytų pastovų greitį, todėl labai didėja vandens pleišto tikimybė.

Lyjant nerekomenduojama važiuoti prie pat dešiniojo kelkraščio. Paprastai būtent ten kaupiasi daugiausia vandens ir susidaro balos. Jose gali slypėti nemažų duobių, į kurias įvažiavus galima pažeisti automobilio pakabą. Važiuodami kelkraščiu, galite aptaškyti ir šaligatviu arba kelkraščiu einančius pėsčiuosius.

Pervažiavę per didelę ir gilią balą, keletą kartų trumpam spustelėkite stabdžius, kad greičiau pradžiūtų stabdžių trinkelės.

Kelio ženklai

Kokį saugų greitį pasirinkti esant šlapiai kelio dangai, vairuotojai Lietuvoje sprendžia savo nuožiūra, tuo metu užsienyje įprasta praktika, kad didžiausią maksimalų leistiną greitį nurodo kelio ženklai. Greitį ribojantys kelio ženklai, atsižvelgiant į oro sąlygas, įprasti tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Šveicarija ar net Rumunija.

Pavyzdžiui, Vokietijoje tokių ženklų galima rasti labai daug. Autostradose stovi įprasti kelio ženklai, nurodantys maksimalų leistiną greitį, o po jais kabo lentelė, nurodanti, koks maksimalus leidžiamas greitis lyjant lietui – greitis gali būti sumažinamas net iki 80 km/val.

Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad, esant šlapiai kelio dangai, sustoti reikia kur kas ilgesnės kelio atkarpos, nei esant sausai kelio dangai. Tinkamai neįvertinę eismo sąlygų, net ir su geriausiomis padangomis negalite būti ramus, kad pavyks išvengti akvaplanavimo.

Ne paslaptis, kad mūsų šalies net ir pagrindiniai keliai, tokie kaip magistralė Vilnius – Klaipėda, nėra idealios būklės, o vairuotojai kartais net vengia važiuoti pirmąja eismo juosta, kuri turi gana gilias provėžas, o tai toli gražu neprisideda prie saugaus eismo, ypač kai provėžose kaupiasi vanduo.

Rekomenduojami video