Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jūsų javus siaubia kaimyno politiko avys – ką daryti?

 „Prienų rajono tarybos nario, garsaus Lietuvos pienininkų aktyvisto ir kovotojo už teisybę Jono Vilionio avys ganosi mano javuose“ – tokią žinią Rasa Kliučinskienė paskelbė socialiniame tinkle Facebook ir pasidalijo ja grupėje „Mano ūkis – mano tvirtovė“, kuri vienija 46 tūkst. narių.

SOS

Į moters skundą socialinio tinklo bendruomenė sureagavo aktyviai – komentarų ir patarimų buvo virš pusantro šimto. Pateikiame paredaguotą R.Kliučinskienės viešą kaltinimą, iliustruotą nuotraukomis.

„SOS! PADĖKITE! Gal kas susidūrėte su tokia situacija, norime konsultacijos. Dvi dienas ūkininkas gano savo avis mano žieminiuose javuose. Vakar net nesiteikė pakelti ragelio, pakėlė tik savo darbininkui ir pareiškė: kelios avutės, tegul ganosi (prisegu nuotrauką, tikrai ne kelios). Šiandien ryte išvertus iš lovos išsivarė, tik kažin ar ilgai, nes avys užtvertos elektriniu piemeniu šalia mūsų javų. Kai bandėme paklausti, kaip ruošiasi atlyginti nuostolius, pareiškė, kad čia nieko tokio – kelios avytės. Gal kas esate susidūręs su tokia situacija? Čia nepaprastas, o stambus Prienų rajono ūkininkas PONAS VILIONIS, Prienų rajono savivaldybės narys, Valstiečių partijos narys ir pieno asociacijos direktorius. Šis ponas rajone tikras PONAS. Nežinom, kur kreiptis, nes jis visur PONAS. PRAŠOM uždėkite „like“ ar „share“, tegul žino visi Lietuvos žmonės, kokie žmonės kalba per radiją ir spaudą, į valdžią skverbiasi…“

Nieko nežino

Pats J.Vilionis teigia nieko tikro nežinąs, su moterimi nekalbėjęs ir viską mėgina nuleisti juokais. Anksčiau „Valstiečių laikraščio“ ne kartą kritikuotas politikas šmaikštauja, kad ši žiniasklaidos priemonė yra jo „geriausias draugas“.

„Na, tai ką dabar daryti? Avis, manau, reikia pjauti. Va, kaip vienai kaimynei vilkai išpjovė. <...> Aš nežinau – su ja nekalbėjau. Ji išvykusi į Ameriką ir ten gyvena. Ką aš dabar žinau – gal jos ir perėjo. Jos šiaip yra aptvertos. O dabar tebėra tas jos parašymas? Na, parašyti dabar gali kiekvienas“, – atvirai šaiposi ne kartą rajono žmonių etikos sargams ir net teismams skųstas visuomenininkas ir politikas.

Įvairūs patarimai

Socialiniame tinkle komentuojantys žmonės nešykštėjo kur kas piktesnių ir net žiaurokų patarimų viešai pasiskundusiai moteriai, su kuria susiekti redakcijai nepavyko.

„Aš tai susivaryčiau (avis) sau, o tada tiesiog pareikščiau – jei jos mano laukais bastosi, vadinasi, niekieno“, „Siųskite foto į žiniasklaidą. Turėtų padėt. Jis ponas tik avytėm“, „Nuvažiuoji, susitinki, duodi į gaublį ir, manau, suprastų“, „Žmogau, ar neturi šautuvo, problemos dings“, „Visas avytes suvaryk i furgoną ir išvežk į skerdyklą“.

Išties straipsnio autoriui senelis yra pasakojęs, kad, neapsikentęs kaimynų vištų, atakuojančių jo lysves, kelioms nukirtęs galvas ir įsimetęs puodan. Kaimynai papyko, bet susitvarkė. Tarpukario Lietuvoje, kaip pasakojama, būdavo atvejų, kai, aptikęs savo laukuose svetimus gyvulius, ūkininkas juos suvarydavo į savo tvartą ir keldavo padarytos žalos atlyginimo sąlygą, kitaip negrąžindavo jų šeimininkui.

Žinoma, neraginame niekam „duoti į gaublį“ ar ginti tas avis skerdyklon. Mat savivaliavimas irgi gali turėti teisinių padarinių, nors tokia metodika tarp „internautų“ ir labai aktyviai rekomenduojama.

Į ką kreiptis?

Ir iš tiesų – į ką gi kreiptis tokiu atveju, kai kaimynas, kuris žinomas kaip įtakingas asmuo, elgiasi įžūliai?

Kaip „Valstiečių laikraščio“ redakcijai sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, pirmiausia vis dėlto reikėtų mėginti tartis gražiuoju. „Man irgi yra taip buvę, kaimyno avys kartais atsidurdavo mano lauke. Tada nueidavau ir žmoniškai paprašydavau. O jeigu žmogus nesupranta, tada reikėtų oficialiai kreiptis į seniūniją, kuri šiuo atveju yra artimiausia instancija. Savivaldybėje yra Žemės ūkio skyrius“, – nurodė jis.

Kelias atrodytų logiškas, tačiau atvirai besišaipantis rajono tarybos narys jaučiasi dideliu viršininku ir turbūt nelabai bijo seniūno ar savivaldybės klerkų.

Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų direktoriaus Sigito Dimaičio, jis eitų ne į seniūniją, o tiesiai į policiją. „Manau, moteris turėtų policijai parašyti pareiškimą. Juk tai labai panašu tiesiog į svetimo turto užvaldymą. Ką jūs darytumėte, jei į jūsų namus kas nors įsibrautų ir imtų šeimininkauti? O dar jeigu jo pečiai dvigubai platesni negu jūsų? Policija čia vienintelis tiesus ir aiškus sprendimas, o seniūnas mažai kuo padės. <...> Mes, aišku, nesame ta institucija, kuri nagrinėtų ir registruotų tokius konfliktus tarp kaimynų. Tiesiog reikia, jei nepavyksta geranoriškai susišnekėti, tiesiai šviesiai eiti pas teisėsaugą“, – tvirtino Žemės ūkio rūmų direktorius „Valstiečių laikraščiui“.

Advokatas: policija nepadės

Advokatų kontoros „ECOVIS ProventusLaw“ advokatas Kęstutis Kvainauskas sako, kad ginčai dėl naminių gyvūnų padarytos žalos sprendžiami civiline tvarka tarpusavio derybomis arba teisme. Policija ir seniūnas čia nepadės.

Atsakomybę už gyvūnų padarytą žalą reglamentuoja LR civilinio kodekso 6.267 straipsnis, kuris sako, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens kaltės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Seniūnas gali, pasak K. Kvainausko, būti naudingas nebent kaip oficialus liudinininkas fiksuojant įvykį. Dar teismui galima pateikti teismo antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet už tokią paslaugą reikia mokėti.

Advokato manymu, pirmiausia reikėtų kaimynui garsiai perskaityti anksčiau paminėtą Civilinio kodekso straipsnį, nurodyti galimos žalos dydį ir pasakyti, kad jeigu jis nesusirinks savo gyvūnų, atsidurs teisme, kur iš jo, tikėtina, bus priteista gyvūnų padaryta žala bei teismo išlaidos. Anot advokato K.Kvainausko, absoliučioje daugumoje atvejų to turėtų pakakti, kad gyvūnai būtų parginti namo.

 

Rekomenduojami video