Tose vietose, kur vykdoma intensyvi ūkinė veikla, mikroorganizmų kiekis ir įvairovė būna pakitusi.

Žemės ūkiui vienas iš svarbiausių išteklių – dirvožemis, nes ūkininkų siekiamus rezultatus didele dalimi lemia jo sandara, fizinės ir cheminės savybės, humuso kiekis. Pastarasis priklauso nuo dirvožemio tipo, užmirkimo, sukultūrinimo laipsnio ir granuliometrinės sudėties bei susidaro dėl gyvūnų liekanų biocheminio kitimo.

Kadangi visą dirvos gyvybės mechanizmą užtikrina joje esantys mikroorganizmai, bakterijos, svarbu suvokti jų funkcijas ir į tai atsižvelgti planuojant ūkinę veiklą.
Ką reikia žinoti pasakoja Andrius Lukoševičius, bendrovės „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas.
Iš milijardų viename grame esančių bakterijų – daugiausiai jų aptinkama viršutiniame dirvos sluoksnyje, kur yra didžiausia augalų šaknų koncentracija, didesnis deguonies ir anglies (organinių medžiagų) kiekis.
Kuo daugiau dirvožemyje drėgmės, organikos – bakterijoms gyvuoti ir atlikti visas funkcijas palankios terpės – tuo jų randama daugiau ir įvairesnių rūšių. Tai reiškia, kad esant palankioms sąlygoms, jos galės atlikti dar daugiau skirtingų funkcijų, padėti augalams sėkmingai augti ir vystytis, rašoma pranešime.
Dėl bakterijų veiklos vyksta organinių medžiagų mineralizacija, humuso formavimasis, įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, fermentų, hormonų, stimuliatorių gamyba. Taip pat antibiotikų ir kitų fermentų, slopinančių patogenų veiklą, išskyrimas. Tose vietose, kur vykdoma intensyvi ūkinė veikla, mikroorganizmų kiekis ir įvairovė būna pakitusi. Kaip ir bet kuriame gyvame organizme, pasikeitus bakterinei pusiausvyrai, „sušlubuoja“ jo gyvybingumas, kartu sumažėja ir funkcionalumas – duoti ūkinės veiklos derlių.
Andrius Lukoševičius

Andrius Lukoševičius

Tokiais atvejais pasitelkiamos bakterijos – dirbtiniai jų preparatai, adaptuoti būtent Lietuvos klimatui ir dirvožemiui. Jais galima apvelti sėklas prieš sėją arba įterpti į dirvą. Taip atstačius dirvožemio derlingumą – bakterijų pusiausvyrą, pagerėja maisto medžiagų prieinamumas augalams, ateityje naudojamos organinės ir mineralinės trąšos bus efektyvesnė. Rūgštinguose dirvožemiuose – mažesnis gyvybingumas Lietuvoje turime didelius žemės plotus, kur dirvožemio rūgštingumas yra žemas.
Dirvose, kuriose pH nuo neutralaus sumažėja, tarkime, 2 balais – bakterijų gyvybingumas sumažėja apie 40-45 procentus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tokie laukai sudaro beveik milijoną hektarų iš 2,9 mln. hektarų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotų.
Rūgštingumas – ne vienintelis bakterijų priešas. Jei intensyviai dirbsime žemę, auginsime tik kelias pelningiausias augalų rūšis, jas atsėliuosime, paliksime juodąjį pūdymą, dirvožemį stipriai nualinsime. Nualintuose ar rūgštinguose laukuose sumažėjus mikroorganizmų kiekiui, sumažėja ir kertinių makroelementų – azoto, fosforo, kalio, bei įvairių mikroelementų atpalaidavimas iš dirvožemio ir prieinamumas augalams, blogėja drėgmės režimas.
Tai lemia prastesnį lauko derlingumą. Norint išvengti augimo sąlygų apsunkinimo, galima pasitelkti mikrobiologinius produktus. Pastarieji stiprina augalų imunitetą, didina šaknų masę, leidžia geriau pasisavinti maisto medžiagas ir suaktyvina fotosintezę.
Kaip palaikyti mikroorganizmų pusiausvyrą?
Pirmiausia ūkiams rekomenduojama įnešti kuo daugiau organikos, įterpiant ją į žemę: tręšti mėšlu, užsėti tarpiniais augalais, sėjomainoje auginti įvairesnius augalus, kuo trumpiau laikyti dirvožemį be augalų. Taip nebus skatinama erozija. Renkantis papildomus preparatus, svarbu atsižvelgti į skirtingų rūšių bakterijų atliekamas funkcijas.
Su sporinės kilmės mikroorganizmais apvėlus sėklas ar purškiant sudygusius pasėlius, galima pasiekti efektyvesnį trąšų pasisavinimą, didesnį derlių. Taip pat – augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, pavyzdžiui, sausroms, liūtims, šalčiui ir atstatyti natūralias dirvožemio savybes. Laukų ir pasėlių purškimams, kuomet augalai yra sudygę, galima pasitelkti gyvų mikroorganizmų preparatus. Jie didina maisto medžiagų prieinamumą, greitina dirvožemyje esančios organikos skaidymą bei humuso susidarymą.
Tai pagalba, gerinant azoto paėmimą iš aplinkos, fosforo atpalaidavimą, skatinant kalcio, cinko ir geležies pasisavinimą. Gyvi mikroorganizmai sukuria palankesnes augimo sąlygas ir leidžia augalams užauginti didesnę masę, suformuoti daugiau ir stambesnius grūdus – didina ne tik jų derlingumą, bet ir baltymų koncentraciją grūdų derliuje.
Dirvose, kurios savyje jau turi daugiau organikos, papildomai naudojamos bakterijos gali sukurti dar palankesnes augimo sąlygas bei pasiekti aukštesnius derliaus rezultatus.
Atlikti bandymai rodo, kad bakterijomis apdorotoje dirvoje augintų žemės ūkio augalų derliaus priedas akivaizdus (javai +350 kg/ha, ankštiniai +1000 kg/ha). Todėl labai svarbu tikslingai planuoti ūkininkavimo veiklą, kad dirvožemyje išsilaikytų tinkama bakterijų pusiausvyra, o kartu su ja – aukštas derlingumo lygis.