Pastarosiomis dienomis vyraujantis alinantis karštis kiekvieną veikia kitaip, tačiau policijos pareigūnai pastebi, kad vairuotojai tampa dirglesni, nekantrūs, padaugėja smulkių techninių avarijų – ypač manevruojant stovėjimo aikštelėse. Tuo metu draudikai teigia, kad po smulkaus eismo įvykio vairuotojai ne visuomet elgiasi teisingai ir tinkamai įvertina padarytą žalą. Ką daryti, kad maža avarija nevirstų didelėmis išlaidomis?

Kritinės klaidos

Dėl eismo įvykio kylanti įtampa kartais iš vėžių išmuša ir patį ramiausią žmogų. Nemaloniose situacijose pasitaiko netgi tokių atvejų, kai dėl streso nukentėjusieji prisiima kaltę ar padaro neapgalvotų veiksmų, kurie apsunkina aplinkybių aiškinimąsi.

„Jei jau taip nutiko, kad patekote į eismo įvykį, toliau svarbu nedaryti šiukščių klaidų. Net jei sutariama dėl aplinkybių, svarbu neskubėti ir kuo tiksliau aprašyti avarinę situaciją, nubrėžti schemą, į atitinkamas grafas įrašyti, kuris yra kaltininkas, o kuris – nukentėjusysis, pasirašyti ir t. t. Atminkite, kad deklaraciją užpildysite tinkamai tik tada, kai aiškiai ir tiksliai suvoksite jos taisykles“, – aiškina Gytis Matiukas, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius.

Kaip vieną dažnų klaidų draudikų atstovas įvardija skubėjimą susidūrusias transporto priemones patraukti į šalikelę, taip iš dalies sunaikinant avarijos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus.

Pasak G.Matiuko, patraukti automobilius į šoną po incidento derėtų tik tuomet, kai sutariama dėl aplinkybių arba kai tai būtina dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Be to, primygtinai rekomenduojama pasidaryti eismo įvykio nuotraukų, kad turėtumėte įrodymų, jei vėliau kiltų neaiškumų.

Skaičiuojama, kad net apie ketvirtadalį visų pateikiamų eismo įvykio deklaracijų vairuotojai užpildo netinkamai arba su klaidomis.

Kada kviesti policiją?

„Kartais nutinka ir taip, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių pasiduoda kito vairuotojo spaudimui arba emocijoms taip iš nukentėjusiojo tapdamas kaltininku ir atvirkščiai. Taip pat bandoma tartis „gražiuoju“ nepildant dokumentų arba apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešama per vėlai. Tokios klaidos gali lemti, kad liksite ne tik su apgadintu automobiliu, bet ir be draudimo išmokos, jei jums tokia numatyta“, – teigia pašnekovas.

Dažniausiai avarijos dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir patys užpildo eismo įvykio deklaraciją. Tačiau jei vienas iš dalyvių nesutinka, tokiu atveju, anot draudikų atstovo, būtina kviesti policiją.

„Pareigūnus būtina kviesti, kai sužalojami žmonės arba nesutariama dėl aplinkybių. Tuomet į eismo įvykio vietą atvykusi policija užpildo specialų aktą ir išduoda pažymas avarijos dalyviams. Jei incidento aplinkybės nėra aiškios, policija turi teisę pradėti tyrimą kaltininkui nustatyti ir vėliau informuoti apie gautas išvadas“, – aiškina G.Matiukas.

Nuodugniai apžiūrėti

„Po avarijos reikia atidžiai apžiūrėti nukentėjusį automobilį ir preliminariai įvertinti pažeidimus. Gali būti, kad susidūrimo metu buvo pažeista ar atsikabino kokia detalė, kuri toliau važiuojant bus visiškai sugadinta ar nukris bei sukels pavojų kitiems eismo dalyviams. Mes rekomenduojame net ir po nedidelio stuktelėjimo apžiūrėti automobilį, įvertinti, ar nėra atsikabinusių detalių“, – pataria Ernestas Jankovičius, pagalbos po avarijos paslaugas teikiančios tarnybos „Autoįvykis.lt“ vadovas.

Silpniausios vietos yra variklio karterio apsauga, posparniai bei kitos ne varžtais, o plastikinėmis detalėmis pritvirtintos dalys. Po silpno stuktelėjimo dalis plastikinių fiksatorių gali ištrūkti, o likusios didelės apsauginės detalės neišlaikyti ir nukristi važiuojant gatvėje. Neretai nukenčia buferiuose sumontuoti automobilio statymo jutikliai.

Kai kurie pažeidimai gali būti esminiai, dėl kurių dalis automobilio funkcijų taptų neprieinamos, pavyzdžiui, daugelio modernių modelių priekinėje dalyje, ant radiatoriaus grotelių, sumontuoti jutikliai, užtikrinantys autonominio stabdymo, adaptyvios kruizo kontrolės ir kitų sistemų veikimą.

Radiatoriaus pažeidimai taip pat gali būti sunkiau pastebimi, tačiau toliau važiuojant gali nepataisomai sugesti variklis – išbėgus aušinimo skysčiui, jis perkaistų. Dėl šių priežasčių specialistai pataria atidžiai apžiūrėti automobilį po kiekvieno eismo įvykio ir variklį užvesti tik įsitikinus, kad tolesnis važiavimas yra saugus.

Būdai nustatyti žalą

Dar viena svarbi dalis po avarijos yra žalos nustatymas. Tą iš dalies gali padėti atlikti ir policijos pareigūnai, jei jie buvo iškviesti į įvykio vietą. Tačiau vėliau bet kokiu atveju dėl žalos masto nustatymo dar tenka kreiptis į draudimo bendrovę, servisą ar samdytis nepriklausomus ekspertus.

„Tradiciniais žalos nustatymo metodais vairuotojai naudojasi jau daug metų. Vis dėlto minėtą procesą apsunkina tai, kad pas specialistus tenka gabenti apgadintą transporto priemonę, o tam kartais prisireikia nuomotis tralą. Tad visas procesas gali užtrukti ilgiau, nei norėtumėte“, – teigia G.Matiukas.

Jis tikina, kad įprastiems žalos nustatymo metodams sukurta alternatyva – pasinaudojus išmaniajam telefonui skirta sistema „ERGO Smart“ galima užfiksuoti eismo įvykyje patirtus apgadinimus maždaug 10 minučių.

„Tuomet nebereikės vykti pas ekspertus, rodyti savo apgadintos transporto priemonės ir taip sugaišti daug brangaus laiko“, – sprendimą giria G Matiukas.

Anot jo, po avarijos klientui pakanka paskambinti į draudimo bendrovės skambučių centrą ir pranešti apie eismo įvykį. Netrukus į išmanųjį telefoną atsiunčiama speciali nuoroda, kurią spustelėjus ekrane pasirodo konkrečios instrukcijos, kaip pateikti prašymą gauti išmoką už patirtą žalą. Procedūroms atlikti nereikalingos jokios papildomos programėlės ar įrenginio nustatymai.

Smulkių įvykių daugėja

Lietuvos eismo įvykių statistika pastaraisiais metais yra prieštaringa. Nors pagrindinis ir skaudžiausias skaičius – žuvusiųjų – mažėja, pačių avarijų daugėja. Kaip ir jose sužeistų žmonių.

Tokią tendenciją, įvairių specialistų teigimu, lemia modernus automobilių parkas ir draudimas. Dėl vis tvirčiau sukonstruotų ir daugiau saugumo įrangos turinčių automobilių žuvusiųjų skaičius avarijose mažėja, tačiau žmonės vis dažniau naudojasi sveikatos bei kitokio tipo draudimu, tad kreipiasi į gydymo įstaigas net ir dėl menkiausių sužeidimų.

Ši tendencija išryškėjo pastaraisiais metais, išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams – dėl jų naudojimo padaugėjo būtent nedidelių avarijų. Jų metu žmonės arba išvengia sužeidimų, arba jie būna minimalūs, tačiau automobiliai sava eiga važiuoti neretai nebegali.

„Vairuotojai nenori gaišti laiko ir rūpintis automobilio gabenimu į servisą, lyginti remonto įkainius bei sukti galvą, ką daryti likus be asmeninio transporto, tad pastebime populiarėjančią kompleksinę greitąją pagalbą po avarijos“, – sako E.Jankovičius.

Avaringumą puikiai įrodo statistika. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. Lietuvos keliuose įvyko 3 059 įskaitiniai eismo įvykiai, o pernai – jau 3 211.

Žuvusiųjų skaičius sumažėjo (nuo 191 iki 170), tačiau sužeistųjų išaugo – nuo 3 566 iki 3 783. Šių metų pirmus keturis mėnesius statistika yra beveik tokia pat: eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius, palyginti su pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais, didėjo apie 20 proc., o žuvusiųjų – mažėjo apie 10 proc.