Kaimiškose vietovėse kasmet šalyje uždaroma per 20 mokyklų, nes trūksta lėšų joms išlaikyti. Švietimo sistemoje pinigų stinga ir mokytojų algoms didinti, ir ugdymo programoms atnaujinti, ugdymo kokybei gerinti. Valstybinės mokyklos vos kvėpuoja, tačiau daug metų valstybės pinigai – vadinamosios mokinio krepšelio lėšos – byra į pelno siekiančių privačių mokyklų sąskaitas. Politikai užsimojo nutraukti valstybės finansavimą privačioms mokykloms, kurios yra pelno siekiančios įstaigos. Pastarosios tikina, jog atėmus finansavimą didėtų mokestis už mokslą.

Pinigai iš dviejų kišenių

Pastaruoju metu vis dažniau kritikuojama dabartinė švietimo sistemos tvarka, kai privačios mokyklos gauna pinigus iš mokinio krepšelio, tai yra iš valstybės, ir iš mokinių tėvų kaip mokestį už mokslą. Kritikai tvirtina, jog tokia sistema sudaro nevienodas galimybes skirtingas pajamas gaunančių šeimų vaikams.

„Valstybinės mokyklos merdi, o finansuojamos privačios mokyklos. Taip sudaromos nelygios galimybės, nes tie vaikai, kurių tėvai turtingi, turi galimybę gauti geresnį išsilavinimą. Nepasiturinčių, neturinčių didelių pajamų tėvų vaikai, mokydamiesi valstybinėse mokyklose, kurioms trūksta viešųjų finansų, norėdami pasiekti aukštesnę mokslo kokybę, turi samdyti korepetitorius. Tai reiškia, jog, trūkstant asignavimų valstybinėms mokykloms, tėvai dar moka iš savo kišenės korepetitoriams. Turtingų tėvų vaikai jau mokykloje gauna geresnę ugdymo kokybę, ir jiems nebereikia rūpintis, kaip pasamdyti korepetitorius, kad vaikai išlaikytų egzaminus taip, jog galėtų siekti aukštojo ar kokio kito mokslo. Tai yra neteisinga“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Politikų spaudimo neatlaikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – ji parengė Švietimo įstatymo projektą, pagal kurį nuo kitų mokslo metų pradžios mokymo lėšos formaliojo švietimo programoms finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų būtų skiriamos tik toms mokykloms, kurios yra pelno nesiekiantys viešieji juridiniai asmenys. Pelno siekiančios privačios mokyklos netektų valstybės finansavimo.

Lietuvoje veikia 68 privačios bendrojo lavinimo mokyklos, kurioms finansuoti išleidžiama apie 22 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Minėtos įstatymo pataisos paliestų 13 privačių mokyklų, siekiančių pelno. Joms finansuoti valstybė kasmet skiria apie 2,2 mln. eurų.

Parengtos įstatymo pataisos

Ministerija parengtą įstatymo projektą lapkričio 21 d. pateikė svarstyti ir derinti Vyriausybei, o po savaitės Seimo narys Remigijus Žemaitaitis Seime registravo analogišką įstatymo pataisą, kuria siekia nutraukti valstybės finansavimą privačioms mokykloms, jei jas valdo pelno siekiantys subjektai. Pagal parlamentaro siūlomas pataisas, valstybės finansavimą mokymo išlaidoms galėtų gauti tik viešosios įstaigos teisinę formą pasirinkusios privačios mokyklos.

Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme numatyta galimybė pelno siekiantiems privatiems juridiniams asmenims gauti valstybės finansavimą – vadinamosios mokinio krepšelio lėšos tenka visoms, tiek valstybės, tiek privačioms mokykloms, nepriklausomai nuo juridinės jų formos.

„Valstybės biudžeto skiriamos lėšos neturėtų tapti pelno siekiančių privačių juridinių subjektų pelno dalimi, – „Ūkininko patarėjui“ sakė R. Žemaitaitis. – Užregistravus įstatymo pataisą turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą klausiant, ar nemokamas mokslas pradinėje, pagrindinėje mokykloje, gimnazijoje garantuojamas visiems, ar gali būti mokamas mokslas. Šiandien tėvai sumoka už vaiko mokslus privačioje mokykloje, kad „uabas“ gautų pelną, nes pagal akcinių bendrovių įstatymą uždaroji akcinė bendrovė (UAB), kokios yra dalis privačių mokyklų, yra pelno siekianti organizacija.“

Pasak Seimo nario, priėmus tokią pataisą, bus sutaupyti 2,2 mln. eurų, paskui mokinius keliaujančių į privačias mokyklas.

R. Žemaitaitis pateikė Švedijos pavyzdį, kur ir valstybinės, ir privačios mokyklos gauna vienodą finansavimą iš valstybės, bet negali iš mokinių tėvų imti nė vieno euro už mokslą.

Atskirtis programuojama nuo vaikystės

„Klaida buvo padaryta jau tada, kai buvo pradėtos finansuoti pelno siekiančios privačios mokyklos. Jokioje kitoje srityje valstybė nefinansuoja pelno siekiančių įmonių. Juk nėra duonos kepyklų, kurias finansuotų valstybė, tai kodėl turėtų finansuoti pelno siekiančias mokyklas. Tai yra tiesiog pokomunistinės sistemos bandymas pasinaudoti ja ir gauti iš valstybės pinigų. Anksčiau buvo privatizavimo laikai – perimti iš valstybės turtą kuo pigiau už čekius, o dabar – iš valstybės biudžeto gauti pinigų ir pasidaryti sau pelno. Šią klaidą reikia kuo greičiau taisyti“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino ekonomistas, socialinių mokslų daktaras prof. Romas Lazutka.

Tokius „pokomunistinius iškrypimus“, pasak ekonomisto, sukūrė 2009 metų švietimo reforma, kada buvo suformuoti mokinių krepšeliai.

„Jie buvo suformuoti tam, kad kažkas iš valstybės per mokinio krepšelį pasiimtų pinigus, – mano R. Lazutka. – Kitose šalyse, jeigu valstybė finansuoja privačias mokyklas, jos būna pelno nesiekiančios, dažniausiai religinės mokyklos ir neturi teisės rinkti pinigų iš tėvų todėl, kad valstybė jas finansuodama nuperka vaikų mokymo paslaugą. O Lietuvoje privačios mokyklos pinigus paima du kartus – ir iš valstybės, ir iš tėvų. Tai yra absurdas. Kelios kadencijos praėjo, ir niekam nekliuvo buvusio švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus daryta reforma. Labai gaila, jog reikia beveik trisdešimt metų, kad situacijoje susigaudytų švietimo ministras. Dabar, kai atsirado spaudimas, dabartinis švietimo ministras sujudo.“

Ekonomistas apgailestauja, kad Lietuvoje yra daug neteisingų dalykų, į ką žmonės nekreipia dėmesio arba laiko norma, nors taip nėra.

„Mokyklos konkuruoja, daro atranką, gimnazijos pasirenka gabiausius vaikus. Tai vėlgi yra grynas iškrypimas. Vakarų šalyse to daryti neleidžiama. Mūsų emigrantai Anglijoje žino, kad vaiką leisti turi į tą mokyklą, kurios rajone gyvena. Kai kas bando gudrauti ir perka ar nuomojasi nekilnojamą turtą tame rajone, į kurios mokyklą norėtų leisti vaiką. Savo ruožtu Anglijoje mokykloms neleidžiama atsirinkti tik geriausių vaikų – jos turi priimti visus iš eilės, gyvenančius tame rajone, kuriame yra mokykla. Iš kitų rajonų gali priimti tik tuomet, jeigu lieka vietos, ir tuos, kurie pirmiausia kreipėsi.“

Pasak R. Lazutkos, pas mus kuriamos dvi Lietuvos – atskirtis programuojama nuo pačios vaikystės. Vaikai nepasirenka kokioje šeimoje gimti, tačiau tokios sistemoje nepasiturinčių šeimų vaikai nustumiami į pašalį.

„Tai vėlgi pokomunistinis sindromas. Nors žmonės kritikuoja komunizmą, Rusiją, bet būtent buvusioje sovietų sąjungoje šie dalykai ir likę. Vakarų šalims tai nepriimta“, – tvirtino ekonomistas.

Seimo narė R. Budbergytė taip pat tvirtina, jog būtina pertvarkyti švietimo sistemą.

„Kurkime sistemą, kuri būtų geresnė, tobulesnė, negu šiandien yra, nes dabar ji yra neteisinga. Viena įstatymo pataisa neišspręs šios problemos masto. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi imtis lyderystės ir pateikti aiškią koncepciją, kaip viskas turi būti sutvarkyta, kad lygių galimybių Lietuvoje būtų daugiau“, – teigia R. Budbergytė.

Padidės mokestis už mokslą

Privačių mokyklų šalininkai tvirtina, kad mokinio krepšelio lėšos turi tekti visiems vaikams, nesvarbu kokiose mokyklose – valstybinėse ar privačiose – jie besimokytų, nes tėvai moka mokesčius ir dalis jų turi sugrįžti per paslaugas.

Metinis mokestis už mokslą privačiose mokyklose kainuoja nuo keturių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Be to, dar kelis šimtus eurų gali kainuoti stojimo mokestis, gali tekti susimokėti ir už ugdymo priemones.

Privačios mokyklos iš valstybės gauna mokinio krepšelio lėšas, o ūkį išlaiko pačios. Jei bus priimtos įstatymo pataisos, pelno siekiančios mokyklos kas mėnesį netektų maždaug po 150 eurų kiekvienam mokiniui.

„Siekiant nutraukti finansavimą privačioms mokykloms neva vykdomas socialinis teisingumas, bet taip nėra. Jeigu mokyklos neteks moksleivio krepšelio lėšų kas mėnesį po 150 eurų mokiniui, šią sumą iš karto perdės ant tėvų pečių. Vieni tėvai susispaus, nepirks kokio „Mersedeso“ ir toliau leis savo vaikus į privačią mokyklą, o tie mokiniai, kuriuos į privačią mokyklą leidžia tėvai, kartu susidėję su seneliais, išeis. Privati mokykla bus neprieinama vidutines pajamas turintiems žmonėms“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacijos prezidentė, „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.

Pasak asociacijos prezidentės, privačių mokyklų poreikis yra didelis, jos nepajėgia priimti visų norinčių jose mokytis vaikų.

„Iš politikų girdime: atimsime iš privačių mokyklų finansavimą ir pakelsime valstybinių mokyklų mokytojams algas. Esu prieš valstybinių ir privačių mokyklų supriešinimą. Pati keturiolika metų dirbau valstybinėje mokykloje, gerai žinau padėtį. Valstybinių mokyklų mokytojai nė kiek ne kvailesni, jie tiesiog nebeturi sąlygų dirbti. Juos priveikė įstatymai, vaikų teisės, duomenų apsaugos įstatymai, integracija mokinių su specialiaisiais poreikiais, kada jie nevaldomi, o mokykla visada kalta. Vaikui reikia medicininės pagalbos, o vis tiek kalta mokykla. Kada vaikas vienas siautėja klasėje, kada visi kiti jaučiasi nesaugūs ir gali būti sužaloti, bet kalta mokykla, todėl valstybinių mokyklų mokytojai nebeturi jėgų, kantrybės. Jie visi numojo ranka ir tegul bus, kaip bus. Man jų labai gaila, nes dirbti sąlygos jiems kuo toliau, tuo labiau darosi sudėtingesnės“, – sakė I. Baranauskienė.

Privačios mokyklos, anot pašnekovės, turi normalias, ramias bendruomenes, suinteresuotus tėvus, pakankamai motyvuotus vaikus, kuriuos šeimos prižiūri, turi savo tikslus, jų siekia ir kartu su mokytojais bendrai dirba.

„Kada yra darbinė atmosfera, motyvacija, geras emocinis klimatas, tada yra ir rezultatai. Tarpusavio santykiai yra vieni iš pagrindinių dalykų. Valstybinėje mokykloje neretai tėvai duris į direktoriaus kabinetą kojomis atidarinėja. Privačioje mokykloje niekas koja durų neatsidarinėja, nešokdina ir negąsdina nei direktoriaus, nei mokytojų. Kad ir kaip būtų keista, tokie dalykai vyksta valstybinėje mokykloje, o dėl to kalti tikrai ne mokytojai ir direktoriai“, – kalbėjo privačios mokyklos vadovė.

Violeta GUSTAITYTĖ