Scanpix nuotr.

Neseniai trijų Baltijos šalių keliais vykusias ekonomiško važiavimo varžybas laimėję Artūras Žukas ir Dalius Truska „Peugeot 208“ automobiliu su 1,6 litro darbinio tūrio dyzeliniu varikliu važiavo naudodami tik 3,58 litro degalų šimtui kilometrų kelio. Ką reikėtų žinoti norint važinėti taupiai ir mažiau teršti aplinką?

Sutaupo tūkstantį

A.Žukas įsitikinęs, kad šie tikslai nesunkiai pasiekiami – reikia tik techniškai tvarkingo automobilio, tinkamo padangų slėgio ir, žinoma, įgūdžių. Kolegų ekonomiško vairavimo virtuozu vadinamas Artūras kasdien vairuoja universalą „Škoda Superb Greenline“ ir kasmet nuvažiuoja maždaug 25 tūkst. kilometrų. Ralio nugalėtojas teigia, kad vairuodamas ekonomiškai jis per metus sutaupo maždaug tūkstantį eurų ir visur suspėja.

Ekonomiško vairavimo varžybose ne kartą prizines vietas skynęs portalo 15min.lt žurnalistas Tomas Markelevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad norintiesiems važinėti itin ekonomiškai neverta rinktis didesnio  skersmens ratų.

„Pavyzdžiui, važiuojant ne su 17, bet su 15 colių ratais nuo sąnaudų vidurkio tikrai įmanoma nupjauti bent trečdalį litro“, – teigė jis.

Tad jeigu nesivaikote madų (niekas nesiginčys, kad mašinos su dideliais ratais atrodo įspūdingiau), nesirinkite didesnio skersmens ratų, nei galimi mažiausi pagal automobilio techninius duomenis. Tuomet sutaupysite dvigubai. Netgi sutaupysite įsigydami ir montuodami padangas, nes, tarkime, keturios 195/65 R15 padangos kainuoja apie 200 eurų, o keturios 225/50 R17 – jau apie 360 eurų.

Be to, kasdien taupysite sudegindami mažiau degalų. Juk fizikos dėsnio nepaneigsi – varikliui reikia gerokai daugiau jėgos didesniems ir sunkesniems ratams sukti. Tai tiesiogiai atsiliepia degalų sąnaudoms.

T.Markelevičius: „Važiuojant ne su 17, bet su 15 colių skermens ratais nuo sąnaudų vidurkio įmanoma „nupjauti“ bent trečdalį litro.“

T.Markelevičius: „Važiuojant ne su 17, bet su 15 colių skermens ratais nuo sąnaudų vidurkio įmanoma „nupjauti“ bent trečdalį litro.“

Kaip keisti įpročius

Vis dėlto automobilio sunaudojamų degalų kiekį labiausiai lemia ne ratų dydis, bet vairavimo stilius ir vairuotojo įpročiai. Pakeitus kasdienius savo vairavimo įpročius, galima nesunkiai sutaupyti iki 30 proc. degalų, o kelionė netaps ilgesnė. Patyręs keliautojas automobiliais Vitoldas Milius pateikia keletą ekonomiško vairavimo patarimų.

„Norėdami važiuoti taupiai, pirmiausia turėtume paisyti pagrindinės taisyklės – važiuoti kaip įmanoma tolygiau. Daugeliui vairuotojų būdinga staigiai didinti greitį ir staigiai stabdyti – to reikėtų vengti, – sako V.Milius ir priduria, kad norint važiuoti tolygiai svarbu prognozuoti situaciją kelyje ar gatvės sraute ir žiūrėti ne tik sau prieš nosį, bet ir kelis šimtus metrų toliau. – Jeigu artėdami prie sankryžos pastebite, kad netrukus įsijungs žalias šviesoforo signalas pėstiesiems, patartina anksčiau atleisti akceleratorių, negu staigiai stabdyti paskutinę akimirką ar, dar blogiau, padidinti greitį ir bandyti perlėkti sankryžą.“

Pašnekovas rekomenduoja prognozuoti kitų eismo dalyvių elgesį ir laikytis riboto pasitikėjimo principo – tai padės išvengti nervingo stabdymo ir greičio didinimo. Dėl staigių manevrų degalų sąnaudos auga smarkiausiai. Taip pat, pasak V.Miliaus, reikėtų stengtis jungti aukštesnę pavarą anksčiau, nei variklis pajus perkrovas, jo „negręžti“ maksimaliais sūkiais – daugelyje dyzelinių automobilių tai reikia daryti variklio apsukoms pasiekus 1 500 – 2 000 aps./min., o benzininių – 2 000 – 2 500 aps./min. ribą. Ši taisyklė labai svarbi norint pasiekti optimalias degalų sąnaudas.

„Kai kada pajuokaujame, kad taupaus važiavimo reikėtų pasimokyti iš taksistų. Pažiūrėkite, kada jie jungia aukštesnę pavarą, – beveik niekada nepamatysite daugiau nei 2 000 aps./min.“, – šypsosi V.Milius.

Daugelio naujesnių automobilių prietaisų skydeliuose jau yra pavarų perjungimo indikatorius – kompiuteris nurodo vairuotojui, kada keisti pavarą.

Nešaldykite be reikalo

Karštą vasaros dieną oro kondicionierius vairuotojui – tikras išsigelbėjimas. Deja, šis malonumas gerokai didina degalų sąnaudas, taigi geriau juo naudotis saikingai. Tarkime, jeigu važiuojate gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kur leistinas greitis yra 50 km/val., geriau atsidaryti langą – ir sveikatai geriau, ir taupiau. Tačiau važiuojant užmiestyje, kai automobilio greitis yra didesnis, pravertas langas ekonomiškumo požiūriu yra blogiau už įjungtą kondicionierių. Tuomet geriau nedideliu galingumu įjungti kondicionierių.

Nenaudokite visų elektros įrenginių automobilyje vienu metu, jeigu tai nėra būtina. Kiekvienas įjungtas elektrinis ar mechaninis prietaisas (sėdynių ar galinio lango šildymas, kondicionierius, oro pūtiklis, šildomi veidrodėliai, radijas ar CD/MP3 grotuvas ir t.t.) didina degalų sąnaudas, tad visus nenaudojamus įrenginius išjunkite, kai jų nebereikia.

Stebėkite rodmenis

„Jeigu jūsų automobilyje yra borto kompiuteris, įpraskite naudotis jo teikiama informacija – juo galima matyti, kaip, pasinaudojus ekonomiško vairavimo patarimais, sekasi pagerinti degalų sunaudojimo rodiklius“, – sako V. Milius.

Kompiuteryje rodomos momentinės ir vidutinės degalų sąnaudos. Siekiant geriausio rezultato, reikėtų atkreipti dėmesį į momentines sąnaudas – kaip ir kur važiuojant naudojama mažiausiai. Žinoma, nereikėtų tuo pernelyg „užsižaisti“, kad žvilgsnis ir dėmesys pernelyg dažnai nebūtų nukreipiamas nuo kelio į kompiuterį. Kompiuteryje galima ištrinti anksčiau užfiksuotus duomenis ir kiekvienos kelionės duomenis skaičiuoti atskirai.

Jei sustojote prie geležinkelio pervažos ar patekote į spūstį ir matote, kad teks stovėti ilgiau nei 3 min., patartina išjungti variklį –išvengsite nereikalingo degalų eikvojimo. Daugelis automobilių gamintojų jau gamina automobilius su „Start&Stop“ sistema, kuri trumpam sustojus laikinai išjungia variklį, tačiau vos tik nuspaudus akceleratorių (automobiliuose su automatine pavarų dėže) ar sankabą (automobiliuose su mechanine pavarų dėže) variklis ima dirbti toliau.

„Ką daryti, jeigu jūsų automobilyje nėra „Start&Stop“ sistemos? Netingėkite to padaryti patys – savo dešine ranka ir dešine koja“, – šypsosi V.Milius.