VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. V. Spruogis pabrėžė, kad augalai išsivystę tolygiai ir proporcingai, nes jiems pakako fosforo, kalio, azoto ir kitų mikroelementų.

Pastaraisiais metais vis daugiau chemizuotų augalininkystės ūkių šeimininkų, siekiančių dirbti pelningai, ūkiuose naudoja bioorganines nanotrąšas NAGRO. Šias trąšas, bendradarbiaudamas su mokslininkais bei tobulindamas javų auginimo technologijas, išbandė ir jaunas Ukmergės rajono ūkininkas Dainius Micius. Išbandė ir nenusivylė – jo pasėliai atrodo puikiai, nors ūkininkas mažiau naudojo mineralinių trąšų ir pesticidų.

Domėjosi bioorganinėmis trąšomis

Šiuo metu D.Micius prižiūri mišrų ūkį, bet ateityje planuoja užsiimti vien augalininkyste. Net 300 hektarų kvietrugiams, kviečiams ir miežiams paskyręs ūkininkas pasakojo, kad, siekdamas sumažinti cheminių trąšų kiekį, jis ryžosi išbandyti bioorganines NAGRO trąšas. Pasak pašnekovo, daugelis vyresnio amžiaus chemizuotų ūkių savininkų į jo pasirinkimą žiūrėjo skeptiškai, nes manė, kad bioorganinės trąšos – tik „vandenėlis“, neduodantis jokių rezultatų. „Nusprendęs išbandyti bioorganines trąšas, dirbau kryptingai: dalyvavau seminaruose, tariausi su mokslininkais, dirbančiais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, skaičiau mokslininkų tyrimų išvadas ir supratau, kad bioorganinės trąšos gali padėti pagerinti dirvožemio kokybę ir dar pinigų sutaupyti“, – teigė jaunas ūkininkas.

Laikėsi rekomendacijų

Ukmergės rajono ūkininkas laikėsi mokslininkų rekomendacijų, derino bioorganinių preparatų technologiją su ūkyje auginamų augalų agrotechnika ir gavo geriausią efektą. „Prieš sėdamas vasarinius kvietrugius sėklas apdorojau bioenergetiku NAGRO. Vienai tonai sėklų naudojau pusę litro preparato“, – pasakojo D.Micius. Ūkininkas bioorganinėmis trąšomis NAGRO purškė pasėlius dar tris kartus: krūmijimosi, bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais. Jis teigė, kad purškimus bioorganinėmis trąšomis NAGRO derino su kitomis augalų apsaugos priemonėmis, todėl nė karto neteko važiuoti papildomai į laukus. Ūkininkas tręšimą fosforo ir kalio trąšomis sumažino iki minimumo. D.Miciaus ūkyje besilankantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Vidmantas Spruogis, apžiūrėjęs laukus ir iškasęs augalus, įvertinęs jų šaknų sistemą, stiebus, lapus ir varpas, nustatė, kad augalai išsivystę tolygiai ir proporcingai, nes jiems pakako fosforo, kalio, azoto ir kitų mikroelementų.

D.Micius

D. Micius

Pasisavino maisto medžiagas

Paklaustas, kaip ūkininkui pavyko pasiekti tokių puikių augalų išsivystymo rezultatų, nors jiems nebuvo duota azoto ir kalio, docentas dr. V.Spruogis atsakė, kad jei dirva yra turtinga, augalas, gavęs ekologiškai saugų produktą, pagamintą iš organinio substrato su mikro-, makro-, mezoelementais ir bioaktyviosiomis medžiagomis, iš dirvožemio ir aplinkos pasiima visų jam reikalingų maisto medžiagų. Neatsitiktinai Kanadoje skystosiomis trąšomis tręšiama 70 proc. pasėlių. Šios trąšos populiarėja ir Europoje, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad jas naudojant augalai pasiima 80 proc. maisto medžiagų tiek iš dirvos, tiek iš aplinkos, o naudojant birias – tik 40 proc. „Jeigu dirvos yra normalaus derlingumo, duodant biologinių preparatų galima užtikrinti gausų derlių“, – sakė dr. V.Spruogis.

Bus geras derlius

Žvelgdamas į iškastus augalus, išaugintus D.Miciaus ūkyje, mokslininkas pabrėžė, kad javų šaknų sistema pakankamai stipri, o tai sudarė sąlygas augalams suformuoti gerą stiebų sistemą. „Stiebai – neištįsę, augalų aukštis tipinis, ant lapų nedaug ligų požymių. Esant vidutinėms daugiametėms klimato sąlygoms, derlius turėtų būti geras. Ūkininkas vasarinių kvietrugių turėtų kulti apie 5 tonas iš hektaro. Tai labai puikus rezultatas ūkyje, kuriame taikomas minimalus tręšimas chemikalais“, – teigė docentas dr. V.Spruogis. Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad D.Miciaus, ūkininkaujančio Ukmergės rajone, laukai nėra lygūs, jiems būdingas banguotumas, todėl sausringą vasarą javai būna nevienodos spalvos: ant kalvelės – geltoni, slėnyje – žali. „Šiuo atveju labai padėjo bioorganinės trąšos NAGRO – pasėlis visur vienodos spalvos, tolygus ir neišgulęs. Šios trąšos sustiprino augalų imuninę sistemą, todėl jie buvo atsparesni meteorologinėms sąlygoms“, – pridūrė V.Spruogis.

Lūkesčiai pasiteisino

Aplankėme ir kitus D.Miciaus laukus, kuriuose auginami žieminiai kviečiai Skagen. Ūkininkas sėklų neapdorojo bioenergetiku NAGRO, tik nupurškė pasėlį tris kartus. Mokslininkas V.Spruogis apžiūrėjęs pasėlį įvertino, kad jis nepiktžolėtas, nenukentėjęs nuo kenkėjų, tolygus, tinkamai susiformavęs, neišgulęs, žieminių kviečių varpos didelės, stambios. „Žieminiai kviečiai jau gelsta, po 3–4 savaičių juos bus galima pradėti kulti. Derlingumas turėtų siekti 5–7 tonas. Nuėmus derlių, bus tiriamas dirvožemis. Tikiu, kad rezultatai bus geri “, – pastebėjimus išsakė docentas dr. V.Spruogis.

Ukmergės rajono ūkininkas itin džiaugėsi, kad bioorganinės trąšos NAGRO padėjo atgaivinti žieminių kvietrugių lauką, kurį jis ketino užarti. „Šį lauką pavasarį norėjau atsėti, nes pasėlis buvo labai išretėjęs. Nors nepuoselėjau vilčių, kad bioorganinės trąšos NAGRO jam padės, nusprendžiau nupurkšti jomis pasėlį. Po antro purškimo kvietrugiai atsigavo. Nors varpos šiame lauke yra mažesnės ir derlius bus menkesnis, tačiau nuostolių nepatirsiu, naudotos priemonės atsipirks. Sąnaudos – minimalios, o rezultatai – maksimalūs“, – džiaugėsi D.Micius.

Vykdė tyrimus

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docento dr. V. Spruogio, jis drauge su kitais mokslininkais atliko nemažai tyrimų su bioorganinėmis trąšomis NAGRO, sėklų daigumo bei dygimo energijos bioenergetiku NAGRO bei organinių likučių skaidytoju ir negavo nė vieno neigiamo atsiliepimo apie minėtus produktus. Šiuos preparatus naudoja tiek chemizuotų, tiek ekologinių ūkių šeimininkai. Produktams NAGRO BIOENERGETIKAS IR NAGRO UNIVERSALAS Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra išdavusi sertifikatus naudoti juos ekologinėje gamyboje. Ūkiuose yra itin pamėgtas NAGRO organinių likučių skaidytojas. Pasak mokslininko, jis visiškai suardo grūdinių varpinių kultūrų šiaudus, ražienų ir šiaudų struktūrą. Visa tai leidžia užtikrinti sėklų įterpimo vienodumą sėjant, mažina dirvos suspaudimą. „Po ražienų auginamų kultūrų derlingumas padidėja 10–30 proc., taip pat užkertamas kelias dirvos erozijai, drėgmės netekimui, sulaikomas piktžolių augimas. Bendras augalų sergamumo fonas sumažėja perpus. Nuosekliai ir pastoviai naudojant bioorganines trąšas NAGRO, suaktyvėja dirvožemio mikroorganizmai, per trejus metus dirvoje atsikuria humusas“, – teigė mokslininkas, nuolat bendraujantis su ūkininkais dėl bioorganinių trąšų panaudojimo.