Rubrika

Karantino pavojai akims

Nuotolinis darbas, mokslas, pramogos prie kompiuterio, apsipirkimai internetu, ilgas sėdėjimas uždarose patalpose– šie karantino „malonumai“ ypač vargina akis. O dar pridėkime šaltą žiemos orą, vėją ir ultravioletinius saulės spindulius, kurių poveikį sustiprina visą šalį užklojęs sniegas... Tačiau specialistai sako, jog padėti nuvargusioms akims galima visai nesudėtingomis priemonėmis.

Netrinkime akių

„Akys yra svarbus jutimo organas, kurio veiklai sutrikus gali smarkiai nukentėti gyvenimo kokybė. Todėl svarbu jomis tinkamai rūpintis nuolat, o pajutus pirmuosius diskomforto signalus – pavyzdžiui, sausėjančias ar ašarojančias akis, iškart imtis veiksmų. Koronaviruso pandemija turbūt labiau nei bet kas kitas išmokė neliesti veido, netrinti akių – ypač nešvariomis rankomis. Mat virusai ir bakterijos gali patekti ant akies junginės, o vėliau ir į bendrą organizmo sistemą. Jei kas nors įkrito į akį ar atsirado stiprus poreikis jas paliesti, prieš tai kruopščiai nuplaukite rankas vandeniu ir muilu“, – pataria vaistininkas Marius Lukštaraupis.

Jei akys sausėja

Sausų akių pojūtį gali sukelti daug veiksnių:sausas, kondicionuojamas patalpų oras, ventiliatorių ar šilumos radiatorių veikimas aplinkoje, tam tikrų vaistų – nuo aukšto kraujospūdžio, širdies ligų; diuretikų, nervų sistemą raminančių, antidepresantų, priešalerginių preparatų, antibiotikų, kontraceptikų ir kt. –vartojimas bei pačios akių ligos.

„Siekiant išvengti akių bėdų, būtina reguliariai drėkinti ir vėdinti patalpas. Tačiau dabartinė situacija, kai dirbdami per nuotolį žmonės daug laiko praleidžia prie ekranų, dar labiau apsunkina padėtį, mat mirksėjimas dirbant kompiuteriu tampa net 6 kartus retesnis nei įprasta, o skaitant – 4 kartus retesnis. Todėl gaminama mažiau ašarų, akis neefektyviai drėkinama ar sutepama natūraliu riebaliniu sluoksniu, – dėsto vaistininkas ir pažymi, kad normaliai žmogus mirksi apie 13–15 kartų per minutę. – Kontaktinius lęšius nešiojančius žmones akių sausumas vargina dar dažniau, nes ašarų turi pakakti ir lęšiui sudrėkinti. Patariu dirbant namuose kiek įmanoma dažniau nešioti akinius.“

Profilaktiškai ar atsiradus pirmiesiems akių sausumo požymiams, galima naudoti akių lašus arba dirbtines ašaras. Tačiau vaistininkas įspėja, kad būklei negerėjant kelias dienas, reikia kreiptis į gydytoją.

„Ašaros plėvelę sudaro trys sluoksniai – riebalinis, vandeninis ir gleivių. Bet kurio iš jų pakitimai sukels akių sausumo požymius. Akių lašai ramina,gaivina ir drėkina akis, taip pat mažina uždegimą.Pagal savo sudėtį ir veikliąsias medžiagas yra išties skirtingų akių lašų: karmeliozės natrio druskos turintys akių lašai padeda virš ragenos ir junginės sudaryti laikiną apsauginę plėvelę, taip užtikrinant drėkinantį poveikį, natrio hialuronatas stabilizuoja ašarų plėvelę,dekspantenolis– maitina ir ramina.

Taip pat lašai gali būti praturtinti įvairiais vitaminais ir mikroelementais: provitaminu B₅, kuris dėl drėgmę sulaikančių savybių papildomai drėkina ir saugo akis, vitaminas A palaiko vidinį ašarų plėvelės sluoksnį, o drauge su vitaminu E gerina ragenos ir junginės mitybą. Reikia nepamiršti ir natūralių augalų ekstraktų: ramunėlių, padedančių kovoti su uždegimo simptomais ir suteikiančių greitą bei ilgalaikį palengvėjimą, antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių ciberžolių, kurios padeda sumažinti akių uždegimo ir sudirgimo simptomus“, – sako vaistininkas M.Lukštaraupis ir kaip dar vieną priemonę siūlo dirbtines ašaras, kurios taip pat mažina akių nuovargį.

Dirbtinės ašaros – tai papildoma drėgmė akims, kuri padeda išplauti kenksmingas medžiagas, aprūpinti rageną deguonimi ir nesuardyti ašarų plėvelės. Vaistininkas pataria lašus turėti šalia ekrano, ir įtemptai dirbant nepamiršti jų įsilašinti profilaktiškai – nereikia laukti nemalonaus akių sausumo jausmo.

Pamankštinkime akis

Dirbant nuotoliniu būdu labai svarbu ne tik nuolat vėdinti patalpas, bet ir susikurti ergonomišką darbo aplinką: pasirūpinkite tinkamu atstumu iki kompiuterio bei apšvietimu – šviesa neturėtų sklisti tiesiai į ekraną.

„Specialistai rekomenduoja kas valandą daryti 5–10 min. pertraukas ir pasimankštinti ar pasivaikščioti – labai svarbu pailsinti kūną, keisti padėtį, suaktyvinti kraujotaką. Žmogaus kūnas sukurtas judėti, todėl duokime pratimų ir akims: kas 20 min. darykite trumpas 10–20 sekundžių pertraukėles ir pažiūrėkite į skirtingu atstumu esančius objektus, pavyzdžiui, į lango stiklą, už lango esantį medį, paskui dar toliau – į horizontą. Mat pakeitus nuotolį, akys atsipalaiduos“, – sako vaistininkas.

Eikime įlauką

Karantino metu dirbant ir mokantis iš namų pusiausvyra tarp poilsio ir darbo režimo tapo labai trapi, tačiau vaistininkas skatina rasti balansą ir kiek galima daugiau laiko leisti gryname ore, rūpintis miego higiena, neišbalansuoti dienos ritmo.

„Tačiau einant į lauką net ir žiemą reikia nepamiršti akinių nuo saulės, ypač saulėtą dieną baltam sniegui papildomai atspindint ultravioletinius spindulius. Taip pat lauke dėl vėjo ar šalto oro gali išsausėti akys, tačiau tuomet jos ima refleksiškai ašaroti – tai normali organizmo reakcija ir reikia stengtis akių netrinti šiurkščiomis pirštinėmis ar nešvariomis rankomis“, – pataria vaistininkas.

Subalansuota mityba

Yra posakis, kad valgome akimis. Iš tiesų svarbu, kaip atrodo patiekalas, bet šįkart, anot M.Lukštaraupio, svarbiau, kokių elementų gausi mityba padeda vargstančioms akims.

„Pirmiausia, norint saugoti savo akis, labai svarbu gerti pakankamai vandens –skysčių balansas palaiko tinkamą drėgmę akies paviršiuje ir yra būtinas optimaliems fiziologiniams procesams akies viduje. Valgyti patartina kuo natūralesnį, mažai apdorotą maistą, kad jame liktų kuo daugiau vitaminų ir mikroelementų. Jeigu, atsižvelgiant į sezoną, jūsų racione trūksta tam tikrų maisto produktų, gausių vitaminų A, C, E, omega-3, beta karoteno, liuteino, cinko – pasirūpinkite maisto papildais“, – vardija M.Lukštaraupis.

Į kasdienę mitybą verta įtraukti morkas, saldžiąsias bulves, lapinius kopūstus, kuriuose esantis vitaminas A veikia kaip antioksidantas ir saugo akis nuo kenksmingų laisvųjų radikalų, taip pat nuo vištakumo bei sausų akių sindromo.

Tokie žalėsiai kaip špinatai, kukurūzai, brokoliai, lapiniai bei Briuselio kopūstai, salotos, šparagai, žali žirneliai, taip pat kiaušiniai, mangai papildys racioną dar dviem antioksidantais – liuteinu ir zeaksantinu. Šie vitaminai padeda apsaugoti mūsų akių tinklainės centrinę dalį nuo smarkių šviesos spindulių.

Cinkas ne tik vaidina labai svarbų vaidmenį tinkamame ląstelių dalijimesi ir jų gamyboje, bet ir drauge su vitaminaisA,B₂ padeda išsaugoti normalų regėjimą. Cinko yra žuvyje, mėsoje (jautienoje, kalakutienoje), riešutuose.

Pratimai akims

Mirksėjimas: stipriai keletą kartų sumirksėkite arba tiesiog įpraskite pamirksėti kas kelias minutes. Šis pratimas padeda atpalaiduoti akis, skatina ašarų gamybą bei šalina žvilgsnio sustingimą.

Akių joga: patogiai atsisėskite, galvą laikykite tiesiai, žiūrėkite į priekį. Judinkite tik akis, ne galvą. Pažvelkite aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę, įstriža linija aukštyn kairėn, įstriža linija žemyn dešinėn. Tada akių obuolius pasukite į kairę, po to į dešinę. Tuos pačius judesius pakartokite užsimerkę. Atsipalaiduokite ir pamažu atsimerkite. Šis pratimas skatina akių raumenų judrumą, atpalaiduoja akių raumenis ir praplečia matymo lauką. Jo nepatariama daryti asmenims su atšokusia tinklaine arba sergantiems glaukoma.

Žvilgsnio „estafetė“: įsivaizduokite, jog savo darbo vietoje žvilgsnio kelyje į tolį pasižymėjote kelis taškus. Pradėkite nuo artimiausio taško: pvz., kompiuterio klaviatūros. Suraskite daiktus, stovinčius tolėliau ir esančius skirtingame nuotolyje. Kaskart leiskite akims pailsėti. Tuomet žvilgsniu keliaukite tolyn, kol žvilgsnis pasieks dangų ar debesis. Ties tuo peizažu sustokite ir leiskite akims vėl pailsėti. Tuomet nužymėtais taškais pamažu grįžkite prie klaviatūros. Šis pratimas leidžia atpalaiduoti cilindrinius raumenis ir sprandą, akies lęšiukas tampa judresnis, treniruoja akies prisitaikymą, reguliuoja žvilgsnio kelionę iš arti į tolį.

Jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio:

Dešimt kartų greitai sumirksėkite. Tada stipriai užmerkite ir atmerkite akis. Tai kartokite kelis kartus.

Porą sekundžių žiūrėkite žemyn ir staigiai pakelkite žvilgsnį aukštyn. Kartokite mažiausiai penkis kartus.

Vieną akį užmerkite, o kitą plačiai atmerkite. Pratimas pakartojamas su abiem akimis po kelis kartus.