Lietuvoje šia liga serga daug 60-70 metų sulaukusių asmenų. Scanpix nuotr.

Katarakta – viena labiausiai paplitusių vyresnio amžiaus žmonių akių ligų. Ja sergant, ligonio rega pamažu silpsta, o galiausiai žmogus visai apanka. Prieš kelis dešimtmečius ryžtis kataraktos operacijai reiškė, kad apie savaitę teks gulėti ligoninėje, o paskui dar pusmetį labai saugotis. Šiandien katarakta operuojama ambulatoriškai. Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytojus, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis po operacijos. Pasikalbėti apie šiuolaikinį kataraktos gydymą pakvietėme Vilniaus Antakalnio poliklinikos gydytoją oftalmologę Eglę Šumskienę.

Kas yra katarakta, kodėl susergama šia liga ir kiek žmonių ja serga? Ar tiesa, kad tai – vyresnio amžiaus žmonių liga?

Lęšiukas yra už rainelės, jis praleidžia šviesos spindulius į tinklainę, o joje suformuotas vaizdas siunčiamas į smegenis. Laikui bėgant lęšiukas pradeda drumstėti, tampa neskaidrus, keičiasi jo elastingumas, o žmogus pajunta, kad jo regėjimas blogėja. Jis mato kaip per rūką, miglą, kartais akyse vaizdas gali dvejintis, tampa neryškus. Tokį žmogų gali akinti ryški šviesa, jam sunku skaityti, o daiktus jis mato gelsvame fone. Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, o jei katarakta prasideda tik vienoje akyje, žmogus gali ir nepastebėti, kad labai pablogėjo regėjimas ta akimi. Vieniems lęšiukas drumstėja greičiau, kitiems lėčiau, tačiau anksčiau ar vėliau jis visai sudrumstėja, ir žmogus apanka.

Eglė Šumskienė

Eglė Šumskienė

Katarakta gali sirgti ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Ir vaikų lęšiukas gali būti drumstas, nes pasitaiko įgimtų kataraktų, o jauniems žmonėms ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, bei dėl kitų akių ligų.

Dėl kokių priežasčių vystosi katarakta, tiksliai nėra žinoma, bet manoma, kad viena jų – ultravioletiniai saulės spinduliai. Susirgti šia liga labiau rizikuoja žmonės, kurie nemėgsta nešioti apsauginių saulės akinių. Tose šalyse, kurios yra netoli pusiaujo ir kuriose saulės daugiau, katarakta vystosi gana jauniems žmonėms, neretai jau keturiasdešimtmečiai visai netenka regėjimo. Lietuvoje šia liga serga daug 60–70 metų sulaukusių asmenų, bet jos stadija gali būti pradinė, kai dar nereikia operuoti. Kataraktai progesuojant žmogus gali visai prarasti regėjimą.

Kaip nustatoma, kad žmogus serga katarakta?

Pastebėjęs, kad pradeda blogiau matyti, vaizdas ne toks ryškus, pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jis nusiunčia pas oftalmologą. Oftalmologas įvertina regėjimo aštrumą, lęšiuko drumstumo laipsnį, akių dugno pakitimus. Tačiau kai lęšiukas visai sudrumstėja, negalima nustatyti, kokių pakitimų yra akių dugne. Tokiais atvejais atliekamas ultragarsinis tyrimas – nustatoma tinklainės būklė, akies ašies ilgis.Kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje kreipiamasi į gydytojus, tuo greičiau ir geresnių pooperacinių rezultatų galima tikėtis.

Katarakta gydoma tik chirurginiu būdu? Jokie vaistai ar lašiukai nepadės?

Ši liga visame pasaulyje gydoma tik chirurginiu būdu. Operacija atliekama, kai susilpnėjęs regėjimas trukdo paciento įprastiniam gyvenimui. Šalinamas drumstas lęšiukas, o į jo vietą implantuojamas dirbtinis. Pakeitus lęšiuką, jei nėra kitų pakitimų, regėjimas atkuriamas. Deja, jokiais lašiukais šios ligos progresavimo negalima nei sustabdyti, nei sulėtinti, o juo labiau išgydyti.

Vis dėlto, palyginti su tuo, kaip buvo operuojama prieš kelis dešimtmečius, kai lęšiukas būdavo šalinamas visas ir reikėjo didelio, 6 mm ilgio, pjūvio, paskui dar apie savaitę tekdavo gulėti ligoninėje, o pusmetį nebuvo galima nieko sunkesnio kelti, pasilenkti ir panašiai, šiandien ryžtis kataraktos operacijai daug paprasčiau, nes ji atliekama ultragarso aparatu ambulatoriškai, taikant vietinę nejautą. Pjūvis būna vos 2 mm, lęšiukas išsiurbiamas ir per tą patį pjūvį implantuojamas sulankstomas lęšiukas, kuris akyje išsiskleidžia ir įgauna reikiamą formą. Operacija neskausminga, o 2 mm pjūvis paprastai nesiuvamas. Po tokios operacijos žmogus kelias savaites turi lašinti specialius lašus, vengti fizinio krūvio ir mažiau varginti akis, bet jau po mėnesio gali grįžti į įprastas vėžes. Beje, seniau buvo laukiama, kol katarakta pasieks vėlyvą stadiją ir tik tada operuojama, o šiandien rekomenduojama tai daryti kuo anksčiau. Tiesa, kai kada dėl bendros organizmo būklės, pavyzdžiui, kai pacientas serga Parkinsono liga, epilepsija ir kitais atvejais, katarakta operuojama taikant bendrą nejautrą.

Pastebėjęs, kad pradeda blogiau matyti, žmogus turi kreipiasi į savo šeimos gydytoją, o jis nusiųs pas oftalmologą.

Pastebėjęs, kad pradeda blogiau matyti, žmogus turi kreipiasi į savo šeimos gydytoją, o jis nusiųs pas oftalmologą.

Minėjote, kad vietoje susidrumstusio lęšiuko implantuojamas dirbtinis. Jų būna įvairių. Kuo jie skiriasi? Ar lęšiuką turi nusipirkti pats ligonis?

Paprastai dabar naudojami minkšti lęšiukai. Prieš kelerius metus juos pirkdavo ligonių kasos, o dabar įsigyja pačios gydymo įstaigos. Šiuolaikiniai lęšiukai būna asferiniai, su ultravioletinių spindulių filtru, pagaminti iš didelio biologinio suderinamumo medžiagos, bet mus riboja pinigų suma, kurią skiria ligonių kasos lęšiukams įsigyti.Pacientui kompensuojami lęšiukai už 44 eurus.

Apžiūrėję pacientą mes pasakome, kas jam geriausiai tiktų. Yra dirbtinių lęšiukų su geltonu filtru, yra skaidrių. Žmogus gimsta su skaidriu bespalviu lęšiuku, tačiau laikui bėgant jis įgauna gelsvą atspalvį. Pavyzdžiui, jei operuojame vieną akį, bet neilgai trukus teks operuoti irkitą, rekomenduojame skaidrų lęšiuką, o labai garbaus amžiaus pacientui, jei kita akimi jis mato gana gerai ir antros operacijos nereikės, gelsvą – kad abi akys būtų vienodos. Kai žmonės klausia patarimo, paaiškiname, kuo skiriasi įvairūs lęšiukai, bet patys vengiame siūlyti, nes galime būti ne taip suprasti.

Tie žmonės, kurie nori brangesnio lęšiuko, tikriausiai gali primokėti?

Taip, pacientai, pageidaujantys brangesnių lęšiukų, negu kompensuoja ligonių kasos, už juos gali primokėti. Pavyzdžiui, už vienų japonų gamintojų lęšiuką jiems reikėtų primokėti 60 eurų, o jei galės ir norės primokėti 90 eurų – įsigys amerikiečių gamintojų lęšiuką.

Sakoma, kad geriau nesusirgti, o jei jau susirgai, pradėti gydytis kuo anksčiau. Ar šiuo atveju taip pat?

Be abejo. Jei patyrėte nors mažiausią akies traumą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei yra tikimybė susižaloti akis, būtinai nešiokite apsauginius akinius darbe. Vasarą ilgai būdami ar dirbdami saulėtoje vietoje nešiokite akinius su filtru, sulaikančiu ultravioletinius spindulius. Pajutę, kad regėjimas silpsta ar atsirado kitų nemalonių reiškinių, taip pat neatidėliokite vizito pas akių gydytoją.

Akių lęšiukai kompensuojami

baigiene

Žydrūnė Baigienė, Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė

Akių operacijos, kurių metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, neretai būna neišvengiamos vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems katarakta.

Gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), pačios įsigyja akių lęšiukus ir prireikus juos panaudoja operacijų metu. Už privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustam pacientui atliktą operaciją, į kurios kainą įskaičiuota ir lęšiuko kaina, gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tad iš PSD apdrausto paciento, turinčio siuntimą operuoti sutartį su TLK sudariusioje gydymo įstaigoje, negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.

Gydymo įstaigos turi pacientą informuoti apie jo teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti nemokamai. Tačiau jei nesate draustas PSD ar nuvyksite operuotis be siuntimo, už operaciją ir lęšiuką reikės sumokėti. Siuntimą operuoti išduoda gydytojas oftalmologas, dirbantis įstaigoje, sudariusioje sutartį su TLK.

Primokėti reikia, jei pacientas pats pageidauja, kad operacijos metu jam būtų implantuojamas brangesnis gydymo įstaigoje pasiūlytas lęšiukas, kurį rekomenduoja gydantis gydytojas. Pacientas, pasirinkęs brangesnį lęšiuką, turi į gydymo įstaigos kasą sumokėti ne viso lęšiuko kainą, o skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis apmokamo akių lęšiuko kainos. Jeigu gydymo įstaigoje net nepasiūloma nemokamo lęšiuko ir prašoma jį įsigyti savo lėšomis, pirmiausia patariame kreiptis į tos įstaigos administraciją.

 

Kalbėjosi Rasa Žuolytė