Pačios B. Kelerienės rankomis pastatytoje anagamos krosnyje keramikos darbų deginimo procesas reikalauja ypatingos meistrystės ir patirties. Beatričės Kelerienės asmeninio archyvo nuotr.

Vilnietė keramikė Beatričė Kelerienė į molio ir ugnies stichijas gilinasi jau daug metų. Išskirtiniu jos darbų braižu tapo aukštos temperatūros malkinio degimo kūriniai, dekoruoti išsilydžiusiais medžio pelenais ir, be abejo, klasikinės arbatos estetikos persmelkta stalo keramika. Menininkės darbai buvo eksponuojami dešimtyse parodų Japonijoje, Pietų Korėjoje, Karibų šalyse, ji gavo ne vieną tarptautinį įvertinimą, tačiau gimtinėje personalinės parodos taip ir nebuvo surengusi. Iki šiol. Kovo 1 d. sostinėje esančioje galerijoje „Vilnensis“ atidaroma pirmoji keramikės paroda Lietuvoje „Gražiausi Kūriniai Iš Nepamestų Radinių Kolekcijos“.

Tenka apsišarvuoti kantrybe

Menininkė B.Kelerienė nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be keramikos, tačiau prisipažįsta, kad kartais aplanko mintys apie kitokią veiklą. Tokią, kurios rezultatas būtų matyti iš karto, o ne po kelių mėnesių. „Keramikui reikia labai daug kantrybės. Kartais tai erzina, nes galutinį rezultatą norisi išvysti greitai. Tačiau negaliu degti kelių darbų didžiulėje malkinėje krosnyje, turiu ją pripildyti“, – kalbėjo keramikė. Viena iš moters svajonių – tapyba, tačiau jai vis pritrūksta laiko. „Juk reikia iš kažko gyventi. Keramika yra mano pragyvenimo šaltinis. O laisvalaikiu tenka rinktis – pradėti tapyti ar ilsėtis. Tiesa, turiu minčių susieti tapybą su keramika, gal kada ir pavyks“, – sakė kūrėja.

Kai kurie keramikės darbai sukurti naudojant raugo techniką, kuri yra vienas iš archaiškiausių molio apdirbimo būdų. Beatričės Kelerienės asmeninio archyvo nuotr.

Kai kurie keramikės darbai sukurti naudojant raugo techniką, kuri yra vienas iš archaiškiausių molio apdirbimo būdų. Beatričės Kelerienės asmeninio archyvo nuotr.

Dailės grafikos mokslus krimtusi Beatričė piešia ir akvarele. Akvareliški yra ir kai kurie jos keramikos darbai. Menininkė taiko kelias keramikos technikas, tačiau įdomiausi – didžiulėje itin aukštos temperatūros anagamos malkinėje krosnyje išdegti darbai. Anagamos degimo procesas yra labai brangus, reikalauja ypatingos meistrystės ir patirties. Kita vertus, šiuo būdu degti kūriniai vertintojų pripažįstami kaip išskirtinė keramikos kategorija. Įdomiausia, kad šią unikalią krosnį B.Kelerienė Karmazinų slėnyje susimūrijo pati.

Senovinės technikos gerbėja

Beatričė apie anagamos krosnį perskaitė knygoje. Susidomėjusi ėmė ieškoti informacijos ir galų gale išdrįso ją pastatyti pati. „Šioje krosnyje galima išgauti tam tikras faktūras ir tam tikrus efektus, kurių kitose krosnyse padaryti neįmanoma. Karštis joje pasiekia ir 1300 laipsnių, spalvos išeina natūralesnės, ne per ryškios. Kartais žmonės, pamatę iš šios krosnies ištrauktus darbus, sako, kad jie atrodo kaip senoviniai. Taip ir yra, juk šis degimo būdas buvo naudojamas senovėje“, – pasakojo B.Kelerienė.

Pirmą kartą savo įsirengtą anagamos krosnį keramikė išbandė praėjusių metų spalį. Bandymas buvo sėkmingas. Antrą kartą savo kūrinius į šią krosnį ketina įkišti šių metų gegužę. „Man šis procesas labai gražus. Kai atidarai angą, pro kurią įdedi malkas, akies krašteliu matai ugnyje esančius kūrinius. Tai – magiškas vaizdas“, – susižavėjimo neslėpė moteris.

Unikalioje malkomis kūrenamoje krosnyje gimsta ypatingi, senovę menantys keramikos darbai. Beatričės Kelerienės asmeninio archyvo nuotr.

Unikalioje malkomis kūrenamoje krosnyje gimsta ypatingi, senovę menantys keramikos darbai. Beatričės Kelerienės asmeninio archyvo nuotr.

Didelė dalis parodos eksponatų – būtent aukštos temperatūros krosnyse sukurti kūriniai. Taip pat lankytojai galės pasigėrėti interjero puošmenomis – indais ir vazomis. „Parodos mintis – keramika žmonėms ir jų aplinkai. Norėčiau atkreipti floristų dėmesį. Manau, kad vazoms skiriama nepakankamai dėmesio, nors gėlių kompozicijos būna fantastiškos“, – neabejojo menininkė.

Keramika ramina

B.Kelerienė įsitikinusi, kad pagrindinė keramikos funkcija – nuraminti žmogų, leisti pajusti šilumą. Ji taip pat neabejoja, kad keramiką būtina liesti, ypač indus. „Indo paviršius gali būti grubus arba lygus. Indas gali būti labai karštas, vėsus arba vos šiltas. Emocijų teikia ne tik aplinka, matomi dalykai, bet ir lietimo pojūtis“, – kalbėjo Beatričė ir pridūrė, kad žvelgdami į parodos kūrinius pirmiausia suvokiame trijų dimensijų formas, bet pradėję juos naudoti kasdieniame gyvenime, jais puošti savo aplinką, prisilietimais atskleidžiame ketvirtąją, esminę, kūrinio dimensiją – sąveiką su būtimi naudojant.

Pelenų glazūros vazos, pabuvusios užpildytos vandeniu, ilgainiui įgauna naujų atspalvių, oišdžiūvę paviršiai vėlgi keičiasi. Indų ir arbatinukų paviršiai ir faktūros nuolat kinta juos naudojant, plaunant. Sodo ar interjero skulptūros kiekvieną sezoną keičiasi kartu su aplinka ir oru. Menininkė neabejoja, kad keramikos meistras, sukurdamas kūrinį, tik suteikia formą ir nubrėžia jam likimo kryptį, tačiau vėliau kūrinio gyvybę palaiko ir gyvenimo virsmus formuoja jo šeimininko rankos ir aplinka.

B.Kelerienė įsitikinusi, kad pagrindinė keramikos funkcija – nuraminti žmogų, leisti pajusti šilumą. Beatričės Kelerienės asmeninio archyvo nuotr.

B. Kelerienė įsitikinusi, kad pagrindinė keramikos funkcija – nuraminti žmogų, leisti pajusti šilumą. Beatričės Kelerienės asmeninio archyvo nuotr.

Atkartoja milijonus metų

 Keramika pasižymi tam tikra magija. Ji ne tik ramina, šildo, keri savo gimimo procesu, bet ir atkartoja milijonų metų istoriją. „Kai kurių glazūrų viena iš sudedamųjų dalių yra tam tikri akmenys, susiformavę per milijonus metų. Mes juos išlydome ir vėl sutvirtiname. Kitaip tariant, pagreitiname ilgus metus trunkantį procesą. Bet medžiaga ir istorija juk tos pačios“, – kalbėjo kūrėja.

Pats keramikos darbų gimimo procesas trunka apie dvi savaites. „Pirmiausia reikia sukurti darbą, jį išdžiovinti, tada išdegti, išglazūruoti ir vėl išdegti. Degti gali tekti ir tris, ir dešimt kartų, kol pasieksi tenkinantį rezultatą. Skubėti nevalia. Jei pradedi skubintis, pridarai klaidų“, – pasakojo menininkė. Kitas keramikų laukiantis išbandymas – išsaugoti sveikas rankas. Būtent jos yra pagrindinis keramikų darbo įrankis. „Bijau sąnarių ligų. Krūvis rankoms yra labai didelis. Ir pakelti darbus būna sunku, todėl stengiuosi kurti tokius kūrinius, kuriuos galėčiau pati panešti. Pastaruoju metu jie darosi vis plonesni ir didesni“, – juokėsi Beatričė. Ir prisipažino, kad ji visada nori padaryti tai, ko dar nebuvo padariusi. Visada dirba kaip įmanoma geriau, deda daugybę pastangų, naudoja visas turimas žinias ir patirtį. Kūrybai skiria begales laiko, todėl jai visada malonu, kai žiūrėdamas į jos darbus žmogus patiria geras emocijas, nuostabą, nuoširdų džiugesį.

 

Galerijoje „Vilnensis“ paroda veiks nuo kovo 1d. iki kovo 31 d. Be abejo, kūrinius galima bus paliesti.