Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiaulių augintojai prašo veidrodinio atsako

Po lenkų akibrokšto mūsų kiaulių augintojams Lietuvoje dėliojami planai, kaip reikėtų riboti lenkiškos kiaulienos įvežimą, jeigu kaimynai neatšauktų savo draudimo. Siūloma priekabiau tikrinti įvežamos lenkiškos mėsos kokybę, atsekamumą ir atidžiau vertinti iš afrikinio kiaulių maro (AKM) apimtų teritorijų įvežamos kiaulienos rizikas.

Išveža danų kompleksai

Klostosi paradoksali situacija – daugiau nei pusę vietos rinkoje suvartojamos kiaulienos Lietuva atsiveža iš kitų šalių, apie trečdalį to kiekio – iš Lenkijos, o augintojai bėdoja, kad gali tekti užsidaryti, nes nebegali kiaulių išvežti į šalį kaimynę.

Daugiausia gyvų kiaulių ir paršelių penėti į Lenkiją išveždavo danų kapitalo bendrovės „Idavang“ kiaulininkystės kompleksai. Tačiau ribojimai gali smarkiau smogti mažesniems kiaulininkystės ūkiams.

Pernai į Lenkiją išvežta 170 907 gyvos kiaulės, iš jų skersti – 106 452, penėti – 31 400, veisti – 33 055. 2017 metais gyvų kiaulių į šią šalį kaimynę buvo eksportuota daugiau – per 284 tūkst., iš jų skersti – 173 247, penėti – 3830, veisti – apie 107 tūkstančius.

Įdomu tai, kad kiaulių augintojai neprisipažįsta, kad eksportuoja kiaules veislei. Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktoriaus Algio Baravyko, greičiausiai tai tėra statistinė klaida – nurodytos veislinės kiaulės, o iš tikrųjų tai greičiausiai bus penėti išvežti paršeliai.

Algis Baravykas

Kiaulienos importo rodikliai mums nepalankūs – pernai per 11 mėnesių į Lietuvą įvežta 55,4 tūkst. tonų kiaulienos, iš to kiekio apie 30 proc. (16,2 tūkst. t) importuota iš Lenkijos. Čia neįtraukta importo statistika apie subproduktus, pusgaminius ir mėsos gaminius.

Spaudimas kainoms

Bendrovės „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius, paklaustas, kiek įmonei priklausantys kiaulininkystės kompleksai (bendrovė įvairiose šalies vietose valdo 12 kompleksų) pernai eksportavo gyvų kiaulių į Lenkiją, konkrečių skaičių nenurodė. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys žiniasklaidai minėjo, kad tai yra 4 didelių kiaulių auginimo įmonių, kurios dabar negali išvežti gyvulių, problema, jos per mėnesį įprastomis sąlygomis eksportuodavo apie 9 tūkst. kiaulių. „Ministras turi viską žinoti“, – pateiktiems skaičiams neprieštaravo danų kapitalo bendrovės, pernai kelias įmones sujungusios į vieną, vadovas.

Saulius Leonavičius

„Idavang“ savo internetiniame puslapyje skelbia, kad apie 60 proc. savo produkcijos realizuoja Lietuvoje, apie 40 proc. – eksportuoja į užsienio šalis. Pasak S.Leonavičiaus, netekus eksporto į Lenkiją, rinkoje jaučiamas spaudimas kainoms. „Grūdų kaina pakilo, kiaulienos – nukrito, sektoriuje nėra lengva, tad kiekviena papildoma kliūtis viską tik apsunkina“, – teigė jis.

Daug nervingumo

Anot A.Baravyko, į Lenkiją kiaules eksportavo ir kitos kiaulių auginimo įmonės, bet daugiausia išveždavo „Idavang“. „Gauti reikiamus leidimus eksportui – papildomas rūpestis. Ne visi tuo nori užsiimti. Bet nereikėtų dabar manyti, kad tai vienos įmonės nesėkmė. Jeigu bent viena bendrovė išveža, kitiems rinkoje lengviau“, – tvirtino jis.

Kiaules auginančios bendrovės „Vingininkai“ valdybos pirmininko Valdemaro Sadaunyko teigimu, jie anksčiau į Lenkiją išveždavo kiaulių, tačiau pastaruoju laiku to nebuvo. „Mes kiaules parduodame į Latviją, o su Lenkija mažai prekiavome. Gerai, kad kiaulės išvežamos, tada vietos rinka lieka laisvesnė“, – sakė jis.

V.Sadaunykas nurodė priežastis, kodėl kiaulių sektoriuje tiek įtampos. „Pernai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulinėje rinkoje buvo kiaulienos perprodukcija, kiaulių kainos nukrito, augintojai sunkiai gyvena, todėl tiek daug nervingumo. Be to, prisideda problemos dėl kiaulių maro zonų, kuriose apribota prekyba. Lenkai nori taikyti kitas taisykles, bet juk galioja europinis reglamentas, pagal kurį tarp zonų turi būti laisva prekyba“, – aiškino pašnekovas.

Paršelius nupeni lenkai

„Idavang“ į Lenkiją eksportavo ne tik gyvas kiaules skersti, bet išveždavo ir nemažai paršelių penėti. „Sudarome sutartį su lenkų ūkininkais, kurie turi tvartus, atvežame paršelius, jie juos nupeni iki reikiamo svorio, paskui kiaules paimame ir parduodame. Lenkai atlieka penėjimo paslaugą, kiaulės lieka Lenkijoje“, – aiškino S.Leonavičius.

Toks verslo modelis Lenkijoje yra labai paplitęs, į lenkų ūkininkų ūkius penėti vežami veršeliai, paukščiai, paršeliai. Šių daug daugiau įvežama iš Danijos, Olandijos, tik dalis – iš Lietuvos. Ūkininkai nenori prisiimti komercinės rizikos dėl rinkų, jie tik atlieka paslaugą ir gauna už tai stabilų sutartą atlygį.

„Lietuvoje tokia praktika beveik netaikoma. Mes aktyviai ieškome tokių ūkininkų, dabar, regis, turime 4 augintojus ir siūlome kitiems, kurie galėtų nupenėti paršelius. Žinoma, žiūrime, kad tiktų tvartai ir būtų laikomasi saugos ir gyvūnų gerovės. Penėti duodame 30 kilogramų sveriančius paršelius, kuriuos reikia nupenėti iki 115–120 kilogramų“, – sakė „Idavang“ generalinis direktorius.

Į akis krinta statistikos duomenys apie penėti skirtų paršelių eksportą – palyginti su 2017 metais, pernai jo apimtys išaugo net apie 8 kartus. Jeigu manysime, kad statistikoje nurodytos veislei išvežtos kiaulės taip pat yra paršeliai, tai pernai jų į Lenkijos ūkius buvo išvežta apie 65 tūkstančiai.

A.Baravyko nestebina, kad kiaulių augintojai nori daugiau paršelių išvežti į Lenkiją penėti. „Lietuvoje užsidaro ūkiai, kurie imdavo penėti paršelius. Anksčiau vidaus rinkoje buvo daugiau judesio, o kai kompleksus vis labiau spaudžia dėl kvapų, jie ieško visokių išeičių. Lenkijoje ūkininkai noriai įsileidžia paršelius į tvartus“, – teigė jis.

Dabar ir šiam verslui iškilusi grėsmė. Pasak LKAA direktoriaus, lenkų ūkininkams viduje daromas spaudimas, kad jie būtų patriotai ir nepriimtų auginti atvežtinių paršelių.

Bendrovės „Vingininkai“ valdybos pirmininkas užsiminė, kad lenkams penėti atiduotų paršelių nereikėtų priskirti lietuviškoms kiaulėms. Jos užauginamos Lenkijoje, naudojami tos šalies ištekliai, tad tai lenkiškos kilmės kiaulės.

Ieško mokesnių pirkėjų

Kiaulininkystės kompleksų atstovų teigimu, į Lenkijos rinką buvo įsisprausta, kai užsidarė gyvų kiaulių eksportas į Rusiją. „Norint parduoti didesnius kiaulių kiekius, reikia mokių supirkėjų. Lenkijoje mėsos perdirbėjai yra didesni ir saugesni mokumo atžvilgiu, todėl ir stengiamasi čia išvežti kiaules“, – eksporto logiką aiškino V.Sadaunykas.

Vis dėlto „Vingininkų“ valdybos pirmininkas kiaulių išvežimo į Lenkiją nevadintų eksportu, nes tai – ES rinkos dalis. „Jeigu kiaules išvežtume, pavyzdžiui, į Rusiją, būtų eksportas, o dabar prekiaujama vienoje bendrijos rinkoje, kurioje neturėtų būti apribojimų. ES per metus išauginama apie 260 mln. kiaulių, iš kurių apie10 proc. yra perteklinė produkcija. Šį kiekį reikia parduoti ir jį įvairių produktų pavidalu bandoma eksportuoti į pasaulinę rinką. Kuo daugiau kiaulienos lieka bendrijos rinkoje, tuo didesnė disproporcija tarp pasiūlos ir paklausos“, – aiškino kiaulininkystės versle seniai dirbantis pašnekovas.

Siūlo atsakyti tuo pačiu

Anykščių rajone 4 kiaulių fermas turinčios bendrovės „Vikonas“ vadovas Jonas Vitkevičius neslėpė nerimo, kad laukia sunkūs laikai, jeigu lenkai neatšauks ribojimų. „Situacija įtempta. Kai stambieji kompleksai kiaules išveždavo, mums čia vietoje buvo šiek tiek lengviau kvėpuoti, buvo palaikomos aukštesnės kiaulių supirkimo kainos. Dabar tragiškas metas, pašarai labai pabrango, o kiaulių supirkimo kaina smarkiai nukrito“, – dėl ateities nerimavo įmonės vadovas.

Jis nuogąstavo, kad jeigu tai užsitęs iki pavasario, daug kiaulių ūkių gali užsidaryti. Jie paprasčiausiai neturės lėšų, o paskolų iš bankų nėra ko tikėtis, nes dėl AKM kreditą itin sunku gauti. „Išgyvens stambesni, kurie turi prikaupę „lašinių“, o mažesniems ir tiems, kurie daugiau investavo į gamybą, bus labai sunku. Lenkai trinktelėjo, mūsų augintojai nukenčia, bet mūsų valdžia bijo atsakyti tuo pačiu. Mums priveža bet kokios kokybės kiaulienos, o vietoje išaugintų kiaulių nėra galimybės parduoti“, – dėl paradoksalios situacijos rinkoje apgailestavo J.Vitkevičius.

Mūsų augintojai siūlo priekabiau tikrinti įvežamos lenkiškos mėsos kokybę, atsekamumą ir kt.

Kiaulių karas gali plėstis

Praėjusią savaitę Lenkijoje su ūkininkų protestų prieš importuojamas kiaules ir kiaulieną lyderiais susitikęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir LKAA direktorius A.Baravykas sakė, kad įkvėpti sėkmės jie neketina sustoti ir pasirengę toliau spausti savo šalies valdžią, kad ši dar daugiau ribotų prekių importą. Protestų organizatorius ir Lodzėje įsikūrusios organizacijos „Agro Unia“ lyderis numato surengti akciją, nukreiptą prieš į Lenkiją įvežamą produkciją iš Danijos. Taigi kiaulių karas gali įgauti platesnį mastą.

„Lenkijos atstovui buvo pateikta prekybos maisto produktais statistika, kuri rodo, kad Lenkija į Lietuvą veža gerokai daugiau produkcijos nei atvirkščiai. Tačiau protestų organizatoriams atrodo, kad Lietuva elgiasi teisingai priimdama lenkišką produkciją, tačiau esą turėtų nepriimti belgiškos ir daniškos. Jie įsitikinę, kad jei Lietuva įvestų apribojimus lenkiškai produkcijai, tai būtų ES teisės pažeidimas, bet Lenkijos smulkiųjų ūkininkų siekis riboti įvežimus iš ES šalių – išgyvenimo klausimas“, – po kelionės Lenkiją įspūdžiais dalijosi A.Baravykas.

Jam susidarė įspūdis, kad Lenkijoje organizuojamos akcijos ir protestai turi nacionalizmo ir anarchizmo atspalvių. „Pagrindinis jų organizatorius yra daržovių ir bulvių augintojų sąjungos įkūrėjas, jis pats kiaulių nelaiko. Matyt, kraunasi politinį kapitalą, nes ūkininkų reikalavimai paprastai būna kitokie“, – sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.

Atsakas nepadėtų

Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius

Dėl susiklosčiusios situacijos niekam nėra gerai. Mėsos perdirbėjai negali pirkti kiaulių iš AKM zonų, nes kitaip turėtų problemų eksportuodami produkciją. Gal kiek geriau mažoms skerdyklos ir perdirbimo įmonėms, kurios veikia vietos rinkoje.

Verta pabrėžti, kad mums galioja bendra europinė kaina. Mūsų įmonės perka kiaules ten, kur jos pigesnės. Jeigu kiauliena pigesnė Belgijoje, vežama iš ten, bet jeigu ji bus pigesnė Lietuvoje ir nebus iš AKM zonos, perdirbimo įmonės mielai pirks čia.

Jeigu mūsų valdžia imtų taikyti veidrodines priemones ir įvestų panašius ribojimus lenkiškai produkcijai, mėsos perdirbėjams, manau, tai neturėtų įtakos, kaip ir didžiajai daliai vartotojų, nes kiaulienos rinkoje nepristigtume. Tai būtų tik politinis aspektas.

Aišku, blogiausia dabar yra kiaulių augintojams. Iki lenkų draudimo tarp AKM zonų buvo daugiau judėjimo ir lankstumo. Apskritai, žinoma, būtų daug geriau, jei kiaulės nebūtų išvežamos, o auginamos ir skerdžiamos Lietuvoje, čia sukuriama pridėtinė vertė.

Kiaulių ir jų augintojų mažėja

2018-ųjų pradžioje Lietuvoje buvo 16 913 kiaulių augintojų, kurie laikė 590 727 kiaules.

Iki 10 kiaulių laikė 16 472 augintojai (54 143 kiaulės), nuo 11 iki 100 – 378 augintojai (8 284 kiaulės), nuo 101 iki 500 – 16 augintojų (3 675 kiaulės), nuo 501 iki 1 000 – 9 augintojai, (6 215 kiaulių), daugiau kaip 1 000 kiaulių laikė 38 ūkio subjektai (518 410 kiaulių).

2019-ųjų pradžioje buvo 13 158 augintojų, kurie laikė 566 318 kiaulių. Iki 10 kiaulių turėjo 12 808 augintojų (39 388 kiaulės), nuo 11 iki 100 – 292 laikytojai (6 488 kiaulės), nuo 101 iki 500 – 16 laikytojų (4 065 kiaulės), nuo 501 iki 1 000 – 6 augintojai (3 930 kiaulių), nuo 1 000 – 36 ūkio subjektai (512 447 kiaulės).

 Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro inf.

S.Leonavičius: „Grūdų kaina pakilo, kiaulienos – nukrito, sektoriuje nėra lengva, tad kiekviena papildoma kliūtis viską tik apsunkina.“

A.Baravykas: „Protestų organizatorių manymu, Lietuva elgiasi teisingai priimdama lenkišką produkciją, tačiau esą turėtų nepriimti belgiškos ir daniškos.“

Rekomenduojami video