Jeigu kitais metais, kaip numatoma Vyriausybės planuose, įsigalios Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, turėtų brangti naudoti automobiliai. Mat juos parduodantieji nebegalės deklaruoti mažesnės pirkimo kainos, turės sumokėti daugiau mokesčių, o visa tai guls ant pirkėjų pečių.

Siekia pakeisti sistemą

Vismantas Baršys, naudotų automobilių prekybos bendrovės savininkas, „Valstiečių laikraščiui“ sako, kad pardavėjai laukia antrosios rugsėjo pusės, kai mašinų pardavimas, lyginant su vasara, išauga dvigubai.

„Bet dar labiau laukiame kitų metų, kai įsigalios transporto priemonių savininkų apskaitos sistema. Tuomet kiekvienas mašinos pardavėjas turės gauti specialų kodą ir bus matoma, ką ir už kiek atvežė. Kaip fiziniai asmenys dirbantys mašinų pardavėjai nebegalės slėpti mokesčių, tad automobiliai brangs. Arba „juodieji pardavėjai“ susitvarkys, arba išeis iš verslo. Bus įdomu. Tai bus tokia naujovė, apie kurią daug ir ilgai rašys visi“, – sako jis.

Planuojama, kad iki 2020 metų rugsėjo Lietuvoje turėtų pradėti veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, kurioje numatoma įtvirtinti privalomą pirkimo-pardavimo sandorių deklaravimą. Ką tai reiškia paprastam žmogui, norinčiam įsigyti mašiną?

Tą, jog kažkas turės sumokėti 15 proc. nuo skirtumo tarp automobilio įsigijimo ir pardavimo kainos.

Turbūt ne vienas, pirkęs naudotą automobilį, yra susidūręs su atveju, kai pardavėjas prašo deklaruoti gerokai mažesnę nei sutarta pardavimo kainą. Taip pardavėjai nuslepia tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų (GPM) ir pridėtinės vertės mokesčiai (PVM).

Paprastai sakant, jeigu automobilis nuperkamas užsienyje už 1 000 eurų, o parduodamas Lietuvoje už 2 000 eurų, oficialiai deklaravus skirtumą jis pabrangtų 150 eurų. Dar reikėtų pridėti GPM ir PVM mokesčius.

Daug tai, ar mažai – spręsti kiekvienam. Taip pat – kaip pardavėjas dalinsis šias išlaidas su pirkėju. Tačiau faktas, kad nei 150, nei 250 eurų ant žemės nesimėto.

Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina Lietuvoje 2019 metų antrą ketvirtį siekė 4 300 eurų.

Kaip rašoma Vyriausybės apskaitos sistemos koncepcijos dokumente, siūloma, kad būtų privaloma visų transporto priemonių pardavimo sandorių registracija, o tokią sistemą prižiūrėtų Registrų centras.

Mat tarpininkai iš Lietuvos užsienyje perka automobilius, o pildant dokumentus formaliai būsimas automobilio pirkėjas transporto priemonę nuperka iš buvusio jos savininko. Taigi, perpardavinėtojas niekur nefigūruoja ir mokesčių nemoka.

„Dabar perpardavėjas – realus naudos gavėjas – niekur neegzistuoja“, – sakė tuometis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Nurodoma, kad užsienyje įsigijus transporto priemonę, skirtą naudoti arba parduoti, tai turėtų būti deklaruojama sistemoje. Tuomet gaunamas savininko deklaravimo kodas. Išvežant transporto priemonę į užsienį, ją naikinant negrįžtamai arba išrenkant dalims, tai taip pat būtų privalu deklaruoti sistemoje. Be to, reikėtų deklaruoti ir transporto priemonės pardavimą arba įsigijimą Lietuvoje. Tik deklaravus apie įsigijimą, galima registruotis „Regitroje“ dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme ir gauti valstybinio numerio ženklą.

Gaus unikalų numerį

V.Baršys aiškina, jog naujame projekte numatoma, kad automobilių savininkai turėtų skelbti unikalų parduoti skirto automobilio deklaravimo numerį, kuris būtų suteikiamas naujojoje sistemoje.

„Jį skelbti būtų privalu interneto skelbimuose ir priskiriant parduodamam automobiliui unikalų numerį, kai pardavimas – automobilių pardavimo aikštelėse. Be to, visose pardavimo vietose būtų pildomi parduodamų automobilių unikalių numerių elektroniniai žurnalai, informacija elektroniniais kanalais teikiama valstybės institucijoms“, – sako pašnekovas.

Dokumente dar aprašyta vadinamųjų „kauferių“ (užsienietiškų automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių) problematika.

Dokumente teigiama, kad pirkėjai, siekdami mažesnės kainos, sutinka sutartyse nurodyti ne tikruosius automobilių pardavėjus, o pirminį, užsienyje registruotą, automobilio savininką.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, 2017–2019 metais buvo pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai dėl neapskaitytos prekybos naudotais lengvaisiais automobiliais (nustatyta daugiau kaip 900 tūkst. eurų žala valstybės biudžetui).

Į Lietuvą automobiliai dažniausiai atvežami iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Olandijos ir JAV.

Permainingi signalai

Didžiausio automobilių skelbimų portalo „Autoplius“ duomenimis, 2019 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje buvo pastebimi nestabilumo signalai.

Į 2019 metus įžengusi Lietuvos automobilių rinka užsiėmė tokią starto poziciją, kokią laikė prieš dvejus metus. Per pirmuosius tris metų mėnesius šalyje įvyko 96,8 tūkst. sandorių – 6,1 proc. mažiau nei 2018 metų pirmąjį ketvirtį.

Nors ir naujų automobilių sandorių skaičius augo stebinančiu tempu – net 58,9 proc. (iki 11,5 tūkst. sandorių), vidinėje rinkoje naudotų automobilių sandorių skaičius sumažėjo.

Vidutinė naudoto automobilio kaina pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 4 300 eurų. Vertinant chronologiškai, pastebimi stabilumo požymiai – vidurkis šoktelėjo tik 100 eurų, tačiau vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina prieš metus buvo net 20 proc. mažesnė – siekė apie 3 600 eurų.

Fiksuojama, kad vidutinę kainą labiausiai išpūtė sumažėjusi 11–15 bei 16–20 metų amžiaus grupių automobilių apyvarta bei daugiau nei trečdaliu paaugusi 1–5 metų automobilių apyvarta. Pastarosios amžiaus grupės automobilių sandorių vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė beveik 139 mln. eurų.

Lyderis „Volkswagen“

Tarp naujai įvežtų automobilių į Lietuvą, Latviją ir Estiją rinkos lyderio poziciją sėkmingai išlaiko „Volkswagen“ prekinis ženklas, nors VW markės automobilių persvara prieš kitų gamintojų modelius Latvijoje ir Estijoje yra trapesnė nei Lietuvoje.

Per pirmąjį ketvirtį į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų „Volkswagen“ automobilių sandorių skaičius perkopė 7 tūkst. Tai – daugiau, nei iš viso įvežta automobilių į Estiją.

Lietuviai noriai rinkosi BMW markės modelius, kurių pardavimų prieaugis importo rinkoje siekė 14,5 proc. bei „Opel“ automobilius (+15,5 proc.).

Pirmas dvi populiariausių naudotų automobilių pozicijas Lietuvoje užėmė „Volkswagen“ modeliai „Passat“ bei „Golf“. Tačiau „Passat“ sandorių skaičius sumenko 8,3 proc., o „Golf“ paaugo dešimtadaliu – iki 1 528 vnt.

Lietuviai noriai rinkosi trečioje pozicijoje esančius 3 serijos „BMW“, 4 vietą užimančius „Audi A6“ bei 5 vietoje klasifikuojamus „Opel Zafira“ modelius.

Pirmojo ketvirčio naujokas tarp dešimties populiariausių naudotų automobilių modelių Lietuvoje – 9 vietoje esantis „Volkswagen Touran“, kurių per 3 mėnesius parduota 848 vnt. Labiausiai sumenko „Audi A6“ bei 5 serijos „BMW“ pardavimai.

Įdomu, kad Latvijos naudotų automobilių dešimtuke dominuoja „Volvo“. Latvijoje pirmąjį 2019 metų ketvirtį populiariausi buvo „Volvo V70/XC70“ modeliai – jų sandorių užregistruota 655 vnt. arba 28,9 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Dairosi į naujesnius

„Paaugo nuo 1 iki 5 m. amžiaus automobilių sandorių skaičius. Palyginus su praėjusiais metais, tokių automobilių lietuviai įsigijo 4,5 proc. daugiau. Apskritai, tokie automobiliai antrąjį šių metų ketvirtį sudaro 13,5 proc. visos naudotų automobilių rinkos“, – pastebi „Autoplius“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Lietuviai rečiau dairosi į naudotus „Volkswagen“ markės automobilius, jų pasiūla sumažėjo 8,4 proc., iki 7,8 tūkst., o BMW automobilių pasiūla padidėjo 1,3 proc. ir siekia 4,8 tūkst. Mažiau įvežta ir „Opel“, „Audi“ bei „Toyota“ naudotų automobilių.

Tarp jau registruotų naudotų automobilių populiariausias išlieka „Volkswagen Passat“, tačiau, palyginus su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, jų pardavimai sumažėjo beveik 21 proc., iki vos daugiau nei 20 tūkst. Mažėjo, bet ne taip ženkliai, ir BMW pardavimai. Pavyzdžiui, 3 serijos modelių sandorių buvo 1,5 tūkst., tai yra 6 proc. mažiau nei pernai.

Galima daryti išvadą, kad lietuviai dairosi į naujesnius, brangesnius ir kiek prabangesnius naudotus automobilius. Taip pat, nors ir nežymiai, mažėja dyzelinių automobilių populiarumas.

Adomas Grinius

VL žurnalistas