Žalumyninėms daržovėms, pomidorams tinka viršutinis ir apatinis šoninis vėdinimas, o agurkams orlaides geriau įrengti šiltnamio viršuje

Praėjus pirmajam pavasario mėnesiui, dėmesys nuo kiemo darbų perėjo prie šiltnamių. Kaip teisingai šiltnamį paruošti sėjai, ką ir po ko geriausia sėti ir ar tikrai verta kliautis mėnulio fazėmis sėjos metu?

Būtina sutvarkyti orlaides

Nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje pirmieji darbai prasideda įpusėjus kovo mėnesiui. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto (LAMMC SDI) mokslininkės Julės Jankauskienės, pirmasis darbas – šiltnamio karkaso remontas, o vėliau būtina sutvarkyti ir vėdinimo orlaides. „Žalumyninėms daržovėms, pomidorams tinka viršutinis ir apatinis šoninis vėdinimas, o agurkams orlaides geriau įrengti šiltnamio viršuje, nes jie nepakenčia skersvėjo“, – pastebi pašnekovė.

Tręšti dar nevėlu

Dalis šiltnamio paruošimo darbų atliekama iš rudens, tačiau mokslininkė tvirtina, kad pavasarį dar nevėlu pagerinti šiltnamio dirvą. „Jei auginsite agurkus, įterpkite šviežią mėšlą (20–30 kg/m2). Fizinėms dirvos savybėms gerinti tinka kraikinės durpės, spygliuočių pjuvenos bei žievės. Šiltnamio gruntui pagerinti naudojant pjuvenas (20–30 kg/m2), žieves (geriausia naudoti eglės žieves), būtina kartu su kiekvienu kubiniu metru šių medžiagų įterpti 1,2–1,4 kg azoto, nes joms mineralizuojantis sunaudojama daug azoto“, – praktiniais patarimais dalijasi J.Jankauskienė.

Kokią agroplėvelę rinktis?

Prieš pirmąją sėją svarbu apsvarstyti, kokią agroplėvelę rinktis. Pasak J.Jankauskienės, labai svarbu, kad vegetacijos eigoje plėvelė kuo ilgiau tarnautų. Ji rekomenduoja įsigyti stabilizuotą polietileno plėvelę, skirtą šiltnamių dengimui. Tokios dangos tarnavimo laikas ilgesnis negu nestabilizuotos. Pasak specialistės, plėvelės storis turėtų būti 0,15–0,2 mm.

„Geriausia karkasą, kur liečiasi plėvelė, nudažyti baltai. Tose vietose saulėtomis ir karštomis dienomis ji mažiau įkais. Aštrius karkaso kampus apriškite minkšta medžiaga. Tada vėjo judinama plėvelė neprasitrins. Labai svarbu plėvelę gerai įtempti. Kad vėjas ją mažiau blaškytų, ant stogo galite įtempti tinklą. Plėvele šiltnamį denkite taip, kad „siūlės“ (suklijuota plėvelės vieta) eitų skersai, o ne išilgai šiltnamio“, – patarimais dėl plėvelės tiesimo šiltnamyje dalijasi patyrusi agronomė.

Agroplėvele galima uždengti pasėtus ridikėlius ar pasodintus salotų daigus šiltnamyje. Ją galima ir rekomenduojama laikyti iki derliaus nuėmimo.

Būtina atsižvelgti į dirvos temperatūrą

Kada geriausia pradėti sėją šiltnamyje? Deja, vieno atsakymo nėra. Daržovių sėjos laikas, pasak J.Jankauskienės, priklauso nuo šiltnamio tipo, šildymo galimybių ir meteorologinių sąlygų. Kovo vidurys – tinkamas laikas pradėti šalčiui atsparių daržovių sėją šiltnamyje. Pirmosios daržovės, kurias galima užauginti greitai, yra lapiniai ridikėliai, sėjamosios gražgarstės (rukola), pipirnės, špinatai.

Pašnekovės pastebėjimu, ridikėlius ir salotas galima užauginti nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje prieš agurkų ar pomidorų sodinimą. Tinkamiausias ridikėlių sėjos laikas, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje siekia +5 laipsnius. Tačiau salotoms reikia, kad žemė būtų labiau įšilusi. Salotų daigai į nešildomą šiltnamį sodinami kovo pabaigoje, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje siekia 7–8 laipsnius. Krapus šiltnamyje rekomenduojama sėti ne anksčiau kaip balandžio pradžioje.

Daigai nepasirodė. Kas atsitiko?

J.Jankauskienė pripažįsta, kad net ir pasėjus kokybišką sėklą, daigelių kartais galima nesulaukti. „Kodėl nedygsta sėklos? Priežastys gali būti kelios: infekcija, patekusi su sėklomis ar gruntu, per daug suspaustas gruntas, per didelė druskų koncentracija grunte, netinkamas sėjos gylis, per didelė grunto drėgmė, per žema temperatūra, per didelis rūgštumas, deguonies trūkumas. Jeigu sėklos buvo ilgai laikytos žemoje temperatūroje, jos būna gilios ramybės būsenoje, kurią sunku nutraukti. Tokios sėklos dygsta ilgai arba visai nesudygsta“, – nesėkmingos sėjos priežastis vardija pašnekovė.

LAMMC SDI mokslininkė Danguolė Juškevičienė priduria, kad vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos daigų kokybei, yra šviesa. Anot Danguolės, nuo daigų kokybės priklauso ir augalų derlius. „Daigus auginant vasario mėnesį, augalams nepakanka natūralaus apšvietimo. Norint užsiauginti kokybiškų daigų, būtina juos papildomai apšviesti. Kad daigai gerai augtų, svarbus šviesos intensyvumas, jos spektras ir dienos ilgumas. Įvairių rūšių daržovėms šviesos reikia nevienodai. Jei nėra galimybės daigų apšviesti papildomai, jų nereikėtų sėti anksti. Kuo daugiau šviesos, tuo greičiau ir geriau auga daigai, todėl daržovės pasiveja pasėtas anksčiau, kai apšvietimas buvo nepakankamas“, – aiškina D.Juškevičienė.

Mėnulio įtaka

Daržininkai mėgėjai labai dažnai stebi, per kokį mėnulį sėja, sodina daržoves. Ar tai iš tiesų veikia augalus ir gali lemti derlių? D.Juškevičienė sutinka, kad į tai daugiausia dėmesio kreipia mėgėjai, tačiau mokslininkė neneigia mėnulio fazių įtakos.

„Populiarioje literatūroje teigiama, kad per jaunatį jo energija akumuliuojasi ir koncentruojasi itin tvirtose augalo vietose. Per jaunatį energija kaupiasi šaknyse ir ties stiebo pagrindu. Šiuo laikotarpiu sėklų energija labai menka ir jos nepakanka augimui, jaunų ūglių augimas sulėtėja, todėl per jaunatį nereikėtų nei sėti, nei sodinti. Šios dienos tinkamiausios augalų priežiūrai: kaupimui, piktžolių ravėjimui“, – įsitikinusi agronomijos mokslų daktarė.

O štai per pilnatį atvirkščiai – viskas atgyja, energija ima plūsti iš šaknų į viršutines augalo dalis, pripildydama ūglius ir vaisius. Anot mokslininkės, tai palankus laikas sėti ir persodinti daigus, nes energija yra lapuose ir viršutinėje augalo dalyje, o ne šaknyse.

„Tarp jaunaties ir pilnaties sodinamos daržovės, kurių stiebai turi augti aukštyn, o tarp pilnaties ir jaunaties – augantys pažeme ir šakniavaisiai: bulvės, ropės, svogūnai, morkos, burokėliai, griežčiai, ridikėliai, juodosios ropės, šparagai“, – pasakoja D.Juškevičienė.