Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kremlius balnoja Trojos arklį

Regis, šie metai tarptautinėje arenoje žada nemenkų pokyčių, kurie pirmiausia gali būti susiję su staigiai keičiamu Rusijos vidaus politikos kursu. Įkandin netikėtos žinios apie staigų šalies konstitucijos keitimą pasklido žinia apie Rusijos pilietybės įgijimo „revoliuciją“.

Zigzagai jūrlapyje

Jau daugiau nei 20 metų geopolitikos jūromis plaukiojančio Rusijos burlaivio, ant kapitono tiltelio stovint prezidentui Vladimirui Putinui, politinis kursas paskutiniaisiais metais tapo gana monotoniškas, nesunkiai nuspėjamas ir šiek tiek nuobodus. Ta pati naktinė ardomoji veikla, patylomis išmetus inkarą prie Vakarų demokratijų krantų, tos pačios žvalgybos ir propagandos diversantų operacijos kai ką nužudant, kai ką užverbuojant, kai kam praplaunant smegenis, kai kur išlaužiant serverius, pavagiant kieno nors konfidencialius dokumentus ir plačiai išplatinant juos internete. Viena kita griausmingos dezinformacijos salvė prasilenkiant su NATO valstybių laivais, viena kita abordažo operacija užimant dalį kaimynų laivyno, vienas kitas išsilaipinimas karštuosiuose pasaulio taškuose, kur galima pademonstruoti savo karinę galią, sustiprinti kokį draugišką tironą, toliau nuo saviškių akių paslėpti nuostolius ir pademonstruoti kitiems geopolitikos admirolams, kad su Rusijos burlaiviu reikia skaitytis. Visa tai ne kartą matėme, prie to pripratome ir nelabai įsivaizduojame, kad galėtų būti kitaip. Tačiau vos peržengus 2020-ųjų slenkstį įprastinis šio burlaivio kursas staiga ėmė keistis. Po prezidento V.Putino metinio pranešimo Federaliniam susirinkimui sausio viduryje tą pačią dieną atsistatydino Rusijos vyriausybė, buvo paskirtas naujas premjeras, paaiškėjo, kad skubiai keičiama Rusijos konstitucija, kurios reformos projektą jau ėmėsi ruošti žaibiškai suburta darbo grupė. Rusijos parlamentas iškart pritarė siūlomų konstitucijos pakeitimų paketo idėjai, teigiama, kad iš viso jų bus net apie 100. Ir visa tai – vos per kelias dienas!

Kokios povandeninės srovės pasigavo Rusijos burlaivį, kokią audrą artėjant rodo jo barometras? Visiems, įskaitant ir burlaivio įgulą, belieka spėlioti, kas dedasi kapitono tiltelyje ir koks tolimesnis laivo kursas nubrėžtas ant kapitalo stalo patiestame jūrlapyje. O toliau – dar gražiau. Prieš porą dienų Rusijos žiniasklaida pranešė apie dar vieną netikėtumą: pasirodo, šalies valdžia patylomis ruošia pilietybės instituto revoliuciją. Kad tai ne šiaip skambus žodis, patvirtina į viešumą prasprūdę naujos reformos metmenys. Antai leidinys „Komersant“ skelbia, kad Kremlius nori maksimaliai supaprastinti Rusijos pilietybės suteikimo užsieniečiams procedūrą. Svarbiausia naujovė – kitų šalių piliečiai galės gauti Rusijos pilietybę neprarasdami savosios. Kitaip tariant, kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos, piliečiams nebebus privalomas iki šiol galiojantis reikalavimas, kad gaudami Rusijos piliečio pasą jie tuo pačiu atsisakytų lietuviško, baltarusiško ar vokiško. Pasak „Komersant“, atitinkamus įstatymo „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės“ pakeitimus jau ruošia šalies vyriausybė. Procesas jau esą pasiekęs baigiamąjį etapą, įstatymo pakeitimo projektas dar vasario mėnesį (!) bus pateiktas svarstyti šalies parlamentui.

Kuo daugiau, tuo geriau

Praėjusių metų pavasarį prezidento V.Putino įsaku buvo sudaryta darbo grupė Valstybinei migracijos politikos koncepcijai realizuoti. Svarbiausias jos tikslas – pritraukti į Rusiją kuo daugiau naujų piliečių. Nurodomas ir konkretus skaičius – nuo 5 iki 10 milijonų. Šio tikslo esą bus siekiama keičiant migracijos politikos režimą ir reformuojant pilietybės institutą. Kad kitų valstybių piliečiai galėtų kuo paprasčiau tapti Rusijos piliečiais, siūloma ne tik leisti jiems išlaikyti turimą pilietybę. Iš dabar galiojančio Rusijos pilietybės įstatymo norima išbraukti nuostatą, kad Rusijos pilietybę norintis įgyti užsienietis privalo nuolatinai gyventi Rusijos teritorijoje ne mažiau nei 5 metus. Bus atsisakyta ir reikalavimo įrodyti savo pajamų šaltinio teisėtumą.

Atrodytų, Rusijos valdžios siekis kovoti su nieko gero valstybei nežadančia demografine krize kviečiant visus norinčius tapti Rusijos piliečiais yra visai suprantamas. Tačiau, kaip visada, kyla minčių dėl gerų norų, kuriais, kaip sako, yra išgrįstas pragaras. Juo labiau, kad kai kuriems aukštiems Rusijos valdžios pareigūnams ima ir išsprūsta žodžiai, verčiantys abejoti tauriais demografinės padėties stiprinimo tikslais. Antai Rusijos Dūmos vicepirmininkas Piotras Tolstojus žurnalistams pareiškė, kad Dūma jau laukia pilietybės reformos įstatymų paketo. „Mes norime pavasario sesijoje šį klausimą užbaigti, kad visi norintys galėtų tapti Rusijos piliečiais. O ką atitinkamai darys Rusija? Ji savo piliečius gins“, – Dūmos vicepirmininko žodžius cituoja dienraštis „Komersant“. Verta atkreipti dėmesį, kad šis politikas pirmiausia kalba apie savo piliečių teisių gynimą, o ne apie tai, kaip naujieji piliečiai galėtų prisidėti prie Rusijos valstybės ekonominio, socialinio ar kultūrinio stiprinimo, nors demografinės krizės kontekste tai tarsi turėtų būti pagrindinis pilietybės įgijimo palengvinimo tikslas.

„Goznako“ spaustuvės Maskvoje, gaminančios Rusijos piliečių pasus, konvejeris netrukus gali pradėti suktis žymiai greičiau.

Dūmos Nepriklausomų valstybių sandraugos, eurazinės integracijos ir ryšių su tėvynainiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas, prezidento suburtos pilietybės instituto reformos darbo grupės narys, neslepia, kad užsimota labai plačiai. „Buvo kalbama apie tai, kad visa tai būtų pritaikyta visiems visame pasaulyje, be išimties. Prezidentas žadėjo pažiūrėti. Po to buvo visa eilė posėdžių, aptarimų darbo grupėje. Buvo priimtas sprendimas parengti įstatymo projektą, kuris leistų įgyti Rusijos Federacijos pilietybę neatsisakius jau turimos pilietybės“, – sakė politikas. Pasak L.Kalašnikovo, šis įstatymas bus „revoliucinis“. Jo esą laukia „visi tėvynainiai“. „Vasarį jis bus pateiktas svarstyti Dūmai. Visi jau sutiko: Federalinė saugumo tarnyba, prezidento administracija, Saugumo taryboje šis klausimas buvo svarstytas“, – teigė Dūmos vicepirmininkas.

Pasportizuos diasporą

Jo kolega Dūmos narys Konstantinas Zatulinas ruošiamą pilietybės įgijimo reformą pavadino teisinga, seniai pribrendusia ir atitinkančia sveiką nuovoką, rašo „Komersant“. „Viskas dėl to, kad mes suinteresuoti Rusijos piliečių skaičiaus didinimu. Pirmiausia tėvynainių sąskaita. Tai duos galimybę pasportizuoti diasporą užsienyje. Jie nori gauti Rusijos pilietybę, bet negali, nes reikia atsisakyti šalies, kurioje gyvena, pilietybės. Milijonai rusų gyvena užsienyje ir norėtų tapti Rusijos Federacijos piliečiais“, – tvirtino K.Zatulinas „Komersant“ žurnalistams.

Rusijos valdžios noras tėvynainių sąskaita turėti daugiau piliečių palyginti neseniai buvo prisimintas dėl masinio vadinamųjų „Donecko ir Luhansko respublikų“ okupuotoje Rytų Ukrainos dalyje gyventojų pasportizavimo. Praėjusių metų pavasarį V.Putino įsaku jiems buvo pradėti masiškai dalinti Rusijos piliečių pasai. Na, o grasinama Kremliaus retorika ginti savo piliečių interesus, taip pat ir Baltijos šalyse, jau seniai pažįstama. Taigi, jau galima būtų svarstyti, ką iš tiesų reiškia „revoliucinė“ Rusijos pilietybės reforma – ar tai bus Trojos arklys siekiant užsienio šalyse padidinti Rusijos piliečių, kurių interesus prireikus būtų galima ginti, skaičių, ar tik bandymas prisivilioti į šalį trūkstamos darbo jėgos, kvalifikuotų specialistų, mokslininkų? Kaip ir Lietuva, Rusija kenčia nuo didžiulės emigracijos, taigi, šį motyvą būtų nesunku suprasti. Kita vertus, masinė tėvynainių pasportizacija užsienyje Kremliui gali suteikti formalų pagrindą ginti savo piliečių interesus – ir Prancūzijoje, ir Austrijoje, ir Baltarusijoje, ir Lenkijoje, ir Lietuvoje. Tiesa, nežinia, kiek ten atsirastų norinčiųjų įgyti antrąją – Rusijos – pilietybę. Kita vertus, kai yra stiprus noras ginti, nelabai svarbus skaičius – 200 ar 20 000. O dar blogiau, kad, kaip žinome iš patirties, Lietuvos valstybė net nelabai žino, kokie jos piliečiai, gyvenantys užsienio šalyse, priima antrąją pilietybę, taip automatiškai netekdami pirmosios. Jei tik, žinoma, patys apie tai nepraneša Lietuvos įstaigoms. Taigi, dėl tokio biurokratinio neįgalumo pilietybės netekimo atvejais peršasi nelinksma prielaida, kad Lietuvos valdžia gali net nežinoti, kiek jos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, netrukus gali tapti ir Rusijos piliečiais. Patylomis, gal užpildžius dokumentus internetu ar išsiuntus paštu. Ir galimas nemalonių įvykių scenarijus, kai vieną dieną Kremlius pareikš, kad yra priverstas ginti (gal politinėmis, gal ekonominėmis, o gal ir dar kokiomis nors priemonėmis) šimtų ar tūkstančių naujų savo piliečių Lietuvos Respublikoje interesus – ar dėl tariamo rusų kalbos „išstūmimo“, ar dėl badmiriauti verčiančių lietuviškų pensijų, ar dėl dar ko nors – kol kas, deja, neatrodo labai netikroviškas.

Rekomenduojami video