Nuo Vilniaus nedaug nutolęs Lvovas jau tapo pamėgta lietuvių turizmo kryptimi, juolab ir lėktuvo bilietų į šį miestą galima rasti labai nebrangių. Ir pamėgti šį miestą yra dėl ko – Lvovas turistus vilioja ne tik išraiškingais statiniais, menančiais skirtingas epochas (miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą), bet ir ukrainietiškais patiekalais prieinamomis kainomis originaliuose restoranuose bei kavinėse.

Keturi puodeliai kavos

Sakoma, kad Lvove tiesiog būtina paragauti kavos, lašinių, ukrainietiškų barščių ir virtinių. Žinoma, mano kaip kavos mėgėjos dėmesys pirmiausia nukrypo į kavą. Puikia kava Lvovas garsėja nuo Austrijos – Vengrijos imperijos laikų. XVIII a. pabaigoje austrai čia atidarė daugybę kavinukių. Kaip papasakojo vietiniai pašnekovai, dabar penkiems miesto gyventojams tenka po vieną kavinę. Manoma, kad lvoviečiai vidutiniškai išgeria apie 4 puodelius kavos per dieną. Kavinėse galima rinktis iš 20–30 kavos rūšių. Pavyzdžiui, užsisakyti didingai skambančios „Kava à la Wilhelm von Habsburg“, kuri iš tikrųjų yra juoda kava, prie kurios mažame indelyje patiekiama karšto pieno. Arba „Coffee Surprise“ (kavos su kiaušinių tryniu). O šalia kavos paragauti čia ypač populiaraus austriško obuolių pyrago (štrudelio). Vienur teko paskanauti austriško pyrago su vyšniomis, kitur – su abrikosais ir net su lašiša…

Kavos kasykla?

Coffee Mining Manufacture. Kavos degustaciją verta pradėti nuo Lvovo kavos kasyklos. Išgirdus šį pavadinimą, vaizduotėje iškyla suodini angliakasiai spingsulės šviesoje kasantys… kavą. Bet kava auginama plantacijose, todėl tikrų kasyklų čia nėra. Vis dėlto požemiai palieka neišdildomą įspūdį. Baristas jums pasiūlys šalmą ir palydės laiptais žemyn į šachtą! Mat kavos namai įsikūrę buvusioje šachtoje. Pasakojama, kad po žeme yra milžiniški jos kiekiai, nes ji buvo perkama dideliais kiekiais ir sandėliuojama miesto rūsiuose. Iš rūsių žalios kavos pupelės buvo keliamos į viršų, skrudinamos ir malamos. Panaši tradicija išliko. Nusileidę į apačią pasiprašykite degančios kavos. Taip, taip, baristas prieš jūsų akis ją tiesiog uždegs… Po tokio šou, po tokio gardumo, kažin, ar vėliau norėsis bet kokios kitos kavos, ypač užplikytos puodelyje.

Šalia kavos būtinai paragaukite austriško obuolių pyrago (štrudelio) - viduryje gali slypėti saldus ir ne tik įdaras. Padažą pasirinksite patys..

Saldūs pusryčiai

 Chocolate shop – tai šokolado karalystė. O šalia šokolado – gardi kava. Pirmame aukšte – rankų darbo saldainių parduotuvė su šokoladiniais čiaupais, iš kurių trykšta kvapnus šokoladas… O kadangi fabrikėlio patalpų durys stiklinės, galima pasigrožėti, kaip „lipdomi“ šokoladiniai saldainiai. Kavinukėse, įsikūrusiose viršutiniuose aukštuose ir terasoje, siūloma visko – karšto šokolado, saldainių, tortų, ledų... Įdomu tai, kad jų lankytojai nepaprastai nuotaikingi – nė vieno susiraukėlio, nes kai gardu, neįmanoma nesišypsoti!

 Doctor Faust – čia jus pasitiks daktaras Faustas. Lvovo restoranuose jus dažnai gali pasitikti koks nors pasakų herojus ar istorinis veikėjas. Daktaras Faustas pasiūlys europietišką meniu ukrainietiškomis, taigi, nedidelėmis kainomis. Ši vieta mėgstama ne vien turistų, bet ir vietinių. Gausus pirmiausia pusryčių meniu pasirinkimas ir, žinoma, nuostabi kava.

Nacionalinis gėrimas?

 Vyšnių likerio krautuvėlės – jų pilna visame Lvove, bet mes pasirinkome Rotušės aikštės kampą, nes kai vilioja popiečio saulė, smagiau pramogauti gryname ore. Šalia krautuvėles keletas apvalių staliukų, prie kurių stoviniuoja žmonės su raudono, ryškaus, šiek tiek saldaus ir gardaus vyšnių likerio taurėmis. Kai jų paklausiau, ar vyšnių užpiltinė yra nacionalinis gėrimas, jie šyptelėję atsakė: „Čia viskas, kas gardu, ką jūs pati mėgstate (taigi, pagalvojau, net kava), yra mūsų nacionalinis gėrimas…“ Čia pat groja gatvės muzikantai, kuriems galima suberti kišenėje skambančias grivenas ir, klausantis muzikos bei šnekučiuojantis, praleisti gerą valandėlę…

Laime apdovanos mėlynai vilkintis kaminkrėtys, o šachtininkas pristatys gardžiausios kavos .. iš po žemių ..

Lašiniai šokolade

Pasakojimą pradėjau nuo saldumynų, tačiau Ukraina neįsivaizduojama be lašinių. Girdėjome, jog yra net lašinių muziejus, kuriame galima rasti net „salo v šokolade“ – na, tokį lašininį „snikerį“. Lašinių Lvove tikrai verta paragauti, nes yra tiek tradicinių, rūkytų ir sūdytų, tiek įvairiai mirkytų.

Dar labai populiarūs virtiniai, panašūs į mūsų tradicinius koldūnus, tačiau skiriasi jų tešla ir jie gerokai didesni. Sakoma, kad kai kuriuose restoranuose galima paragauti net 10 rūšių įvairių skonių virtinių.

Taip pat populiarūs ukrainietiški barščiai, į kuriuos dedamos tik apkeptos daržovės. Ukrainoje juos galima valgyti kaip ir pirmąjį, ir antrąjį patiekalą, nes dažnai juose skendi nemažas gabalas mėsos, taigi barščiai pakankamai sotūs.

Kai gurgia pilvas

Kryivka – kai pilvas gurgia, pravartu surasti šį slaptą restoraną. Be slaptažodžio į vidų nepateksite, o gal net ir eilutėje pastovėsite. Duris jums pravers senyvo amžiaus vyras, vilkintis Ukrainos sukilėlių armijos uniforma, su automatu rankose. Išduosiu slaptažodį – „Slava Ukraine!“ Iš pradžių jus pavaišins ukrainietiška degtine su medumi ir pipirais. Patalpose, įrengtose partizanų bunkerio stiliumi, prie žvakių šviesos jus pasitiks didžiulis šurmulys, daugybė karinių plakatų, istorinių nuotraukų. Laukiant maisto, galima pašaudyti čia pat esančioje šaudykloje. Maistas tikrai ukrainietiškas – šviežia, riebu ir skanu, o ir patiekiama netradiciškai – metaliniuose induose. Porcijos matuojamos vos ne metrais…

Arsenal Ribs and spirits – šis restoranas įsikūręs arsenalo muziejaus rūsyje. Nesu nei mėsos, nei šonkauliukų gerbėja, tačiau negalėjau nesižavėti lvoviečių išradingumu. Tik įsivaizduokite – nusileidžiame į rūsį ir iškart patenkame į viduramžius – akmeninės sienos, mediniai stalai, žmonės valgo rankomis, be įrankių. Barmenas, pasodinęs alkanuosius prie stalo, nupiešia įrankius ir lėkštę – patikina, jog tai įsivaizduojami įrankiai ir pataria palaukti šonkauliukų. Gerai, jei bent šonkauliukai yra tikri… Būtinai paragaukite! Sako, labai gardu.

Kvieslys,pučiantis ragą, pakvies į šonkauliukų puotą. Sako, nė veinas dar nepasigailėjo ..

Stilingos vietelės

 Post Office – įeisite į senąjį pašto ofisą, ir jus pasitikęs paštininkas pasiūlys patiems pasigaminti atviruką senoviniu būdu. Įdomi patirtis, o ir maisto laukti neprailgsta. Visos restorano sienos nukabinėtos atvirukais su Lvovo vaizdais. Čia gaminami rankų darbo makaronai, net galima stebėti procesą, nes virtuvė atvira. Kainos tiesiog puikios, nes už porciją šviežių makaronų su pasirinktu pagardu sumokėsite vos kelis eurus. Į šią vietą galima užeiti ir pavalgyti, ir tiesiog pasižvalgyti.

 Gasova liampa – tai restoranas muziejus su keliais šimtais skirtingų žibintų, išdėstytų per visus restorano aukštus. Šią vietą mėgsta ne tik turistai, bet ir vietinis ukrainiečių jaunimas. Maistas patiekiamas menzūrėlėse ir kolbose. Padavėjas pataria pradėti vakarą nuo likerių degustacijos. Maistas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana tradicinis, bet pagardai ir garnyrai tikrai subtilūs ir originalūs. O sąskaita pateikiama žaismingai tarsi fejerverkas… Gausi vakarienė su gėrimais ir užkandžiais dviem žmonėms neviršijo 15 eurų.

 Rusiškai geriau nekalbėti

Alaus teatras „Pravda“ – ši aludė tiesiog milžiniška, įsikūrusi per tris aukštus! Nuo 19 valandos čia susirinkusius linksmina pučiamųjų orkestras, o dainuoja – visi svečiai (svečių instrumentai – tušti plastikiniai alaus buteliai). Alaus pasirinkimas didžiulis – pradedant belgiškais, čekiškais, baigiant ukrainietišku, pavadintu dviprasmiškai: „Putin *****“. Čia verta pridurti, kad Ukrainoje rusų kalba nėra mėgstama … Susišnekėti pavykdavo tuomet, kai klausdavome lietuviškai ar angliškai. Pasakojama, kad Lvove yra viena nacionalistinė kavinukė, kurioje, jei užkalbinsi padavėją rusiškai, tavęs paprasčiausiai neaptarnaus.