FB nuotr./Vygandas Pranskūnas

Atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė jų niekada nėra keitę gyvenamosios vietos.

Dauguma lietuvių nėra linkę keisti gyvenamosios vietos – 46 proc. respondentų teigia tebegyvenantys savo gimtojoje vietovėje. Sėsliausi – vyresnio amžiaus gyventojai, tuo metu 44 proc. jaunimo (20–24 m.) gyvenamąją vietą pakeitė vien per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai nukenčia mažesni Lietuvos miesteliai – iš jų gyventi į tris didžiuosius miestus išvyko net 37 proc. apklaustųjų.

Palikusieji kaimo vietoves (27 proc. respondentų) dažniau rinkosi Šiaulius ir Panevėžį. Tiesa, migracija nėra vienpusė: žymi dalis miestelių ir kaimo gyventojų čia atvyko palikę didmiestį, dažniausiai – Vilnių (atitinkamai 12 ir 16 proc.).

Pasirinkusieji miestelius ir kaimus, gyventojai tvarkyti reikalų neišvengiamai turi važiuoti į artimiausią didesnį miestą. Pagrindinis tikslas – apsipirkti, tą nurodė darantys 94 proc. respondentų, iš jų daugiau kaip trečdalis tai daro bent kartą per savaitę. Taip pat dažnai į miestus buvo važiuojama pramogauti (86 proc.), gauti finansinių (72 proc.) bei buitinių paslaugų (70 proc.).

Bene visais tikslais didmiesčiuose dažniausiai lankėsi jauniausios, 16–19 m. amžiaus grupės, atstovai. Tad galima daryti išvadą, kad regionų gyventojai yra tiesiogiai priklausomi nuo urbanizuotų teritorijų: mažuose miesteliuose nėra pakankamo viešosios infrastruktūros tinklo, o jį įrengti bei išlaikyti kainuoja labai daug.

Pasirinkta nauja gyvenimoji vieta dažnai priklauso nuo to, su kokiais poreikiais gyventojai susidurdavo ankstesnėje gyvenvietėje. Pavyzdžiui, į Vilnių ir Kauną dažniausiai atvykstama studijuoti, Klaipėdą ir Šiaulius renkasi ieškantieji darbo, o Panevėžį, miestelius ir kaimus – siekiantieji gyventi patogiau. Analizuojant konkrečias išvykimo priežastis, matyti kiek kitokia tendencija: vilniečiai, klaipėdiečiai ir miestelių gyventojai ieško patogesnio gyvenimo, Šiaulių, Panevėžio ir kaimo vietovių gyventojai išvyksta dėl darbo stygiaus, kauniečiai – dėl santuokos.

Paklausti, kas labiausiai blogina gyvenimo kokybę gyvenamojoje vietoje, respondentai vardijo skirtingas priežastis. Daugiau kaip pusė (54 proc.) vilniečių pagrindine miesto problema įvardijo automobilių spūstis, oro taršą (34 proc.) ir aukštas būsto kainas (36 proc.). Pastarąjį veiksnį kaip pagrindinį įvertino tiek kauniečiai (35 proc.), tiek klaipėdiečiai (39 proc.), antroje vietoje – bendruomenės susvetimėjimas. Net 54 proc. šiauliečių yra nusivylę neišvystytomis viešosiomis erdvėmis, tuo metu Panevėžio, mažų miestelių ir kaimo vietovių gyventojams pagrindine problema išlieka darbo vietų trūkumas. Beje, nepakankamą bendravimą pabrėžė visų vietovių, išskyrus Vilniaus, gyventojai.

Kad ir kokioje gyvenvietėje gyventų, kad ir kokias pajamas gautų, žmonės yra patenkinti gyvenimo kokybe. Paprašyti įvertinti pasitenkinimą gyvenamąja vieta, dauguma ją įvertino dešimtuku (22 proc.), 7–9 balus skyrė 54 proc. apklaustųjų. Daugiausia maksimalių įvertinimo savo miestui skyrė klaipėdiečiai (28 proc.), o prasčiausiai savo miestą vertino šiauliečiai (dešimtukų – vos 11 proc.). Skyrusieji žemiausius balus išskyrė dvi pagrindines problemas – slogią socialinę atmosferą (51 proc.) ir darbo vietų stoką (50 proc.), aukščiausius balus skyrusieji vieningi nebuvo arba neminėjo jokių problemų.

Apklausa taip pat parodė, kad moterys rečiau nei vyrai keliaudamos į darbą renkasi automobilį (atitinkamai 41 ir 53 proc.), jos dažniau eina pėsčiomis (25 ir 15 proc.) ar naudojasi viešuoju transportu (16 ir 13 proc.). Panaši koreliacija egzistuoja ir tarp pajamų lygio namų ūkio nariui – kuo jis žemesnis, tuo dažniau automobilį keičia kitos priemonės. Tarp miestų nuosavo automobilio naudojimo lyderiai yra Kaunas ir Panevėžys – juo kasdien į darbą važiuoja 52 proc. gyventojų. Kiti kauniečiai dažniau renkasi viešąjį transportą, o panevėžiečiai – kelionę pėsčiomis.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengėjų užsakymu reprezentatyvią apklausą šių metų pavasarį atliko tyrimų bendrovė „Nielsen“, ji apklausė 1 600 šalies gyventojų nuo 16 iki 65 m. amžiaus.