Pirmą kartą Vilniaus politikos analizės instituto skelbiamas savivaldos gerovės indeksas rodo, kad pagal gyvenimo kokybę Lietuvoje pirmauja didieji Lietuvos miestai. Blogiausia situacija yra Zarasuose, Lazdijuose ir Ignalinoje. Kaip sako šio instituto atstovas, tyrimų vadovas Gintaras Šumskas, regioninė atskirtis Lietuvoje yra ryški, o tam įtakos turi prasčiausių savivaldybių geografinė padėtis ir gyventojų pasyvumas.

Kokiais rodikliais remiantis buvo sudarytas savivaldos gerovės indeksas?

Paėmėme penkis pagrindinius elementus. Tarkime, vieną iš jų pavadinome sveika demografija. Iš tiesų šis elementas jungia daugelį aspektų – tai ir regiono senėjimo statistika, išorinė ir vidinė migracija (skaičiavome, kiek žmonių išvyko ar atvyko gyventi į rajoną). Aptariant gerovę, saugumą, labai svarbu nepamiršti ir socialinio aspekto – tarkim, kiek regionas yra probleminis, koks socialinių pašalpų ir nemokamą maitinimą gaunančių žmonių skaičius, atsižvelgti į ilgalaikio nedarbo statistiką ir pan.

Sudarant savivaldos gerovės indeksą, svarbus veiksnys buvo fizinis saugumas –tai ir aplinkos tarša, ir gyventojų draugiškumas, nusikalstamumo lygis, saugumas keliuose. Kitas svarbus aspektas, iš dalies paaiškinantis, kodėl kai kurie regionai atsilieka, yra medicinos paslaugų (tokių kaip bendrosios praktikos gydytojų, odontologų, slaugos) prieinamumas. Būtent šis aspektas atskleidė ir paaštrino regionų problemas. Kitas elementas – gyvybinga ekonomika. Šis rodiklis atspindi, kiek tas regionas yra konkurencingas, kiek pritraukia užsienio investicijų, suteikia gyventojams ekonominių galimybių. Glaudžiai su ekonomika susijęs ir kitas elementas – švietimas. Sudarant savivaldos gerovės indeksą, buvo atsižvelgiama, kiek jis yra prieinamas, kokios rajone teikiamos paslaugos, kiek vaikų lanko ikimokyklines įstaigas, kiek jų nelankančių vaikų, kokie besimokančiųjų abitūros egzaminų balai, kiek iš jų įstoja į kolegijas, universitetus ir t. t.

Gintaras Šumskas

Kokios tyrimo rezultatai išryškėjo? Taigi kur Lietuvoje, be didžiųjų miestų, gera gyventi, o kur – bloga?

Tikriausiai nieko nenustebins tai, kad Vilnius yra visiškai atskira planeta, jis gerokai atitolęs nuo kitų savivaldybių. Antrą grupę sudaro kiti didieji miestai – Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, taip pat Neringos miestas, Palanga. Dauguma regionų pakliūva į viduriuką, o štai vėluojančios gerovės, kaip mes juos vadiname, problemiški regionai – aštuoni. Geografiškai dauguma jų yra pasienio zonoje, nors, tarkim, Anykščių rajonas, kuris pakliūva į atsiliekančiųjų sąrašą, nėra pasienyje.

Kokios šio atsilikimo priežastys?

Tyrimas parodė, kad geriausiai gyvena tos savivaldos, per kurias eina didžiosios transporto arterijos, pavyzdžiui, automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Specialistų teigimu, tai lemia su transportu susijusios ir kitos investicijos. Matyt, ekonomika yra vienas iš pagrindinių aspektų. Zarasų, Lazdijų ir Ignalinos gyventojų sąlygos prastesnės, nes šie regionai nutolę nuo šalies centro.

Kokias išvadas galima padaryti atsižvelgiant į šį indeksą? Kur slypi atsiliekančiųjų problemos?

Visuose regionuose netrūksta investicijų į pastatų, gatvių renovaciją, tačiau iš tiesų problema yra kitur. Savivaldai nepadeda centrinės valdžios pozicija ir polinkis viską reguliuoti iš viršaus. Žalinga ir piliečių užimama laukimo pozicija – esą kažkas iš viršaus padės ar sutvarkys, jie patys nelinkę rodyti iniciatyvos. Iš tiesų buvo sunku įvertinti, kiek į gerovės kūrimą regionuose yra įsitraukę piliečiai ir bendruomenės, tačiau išvada tokia – viskas turėtų prasidėti nuo pačių piliečių, jų iniciatyvos. Atliekant šį tyrimą, nenorima stigmatizuoti ar badyti pirštais atsiliekančių regionų, visur galime pamatyti ir teigiamų dalykų, ypač kalbant apie fizinį saugumą. Juk šis aspektas vėluojančios gerovės rajonuose neblogas – ten nuostabi aplinka, tyras oras, daug medžių ir pan. Tačiau čia matome centrinės valdžios įsikišimo ženklą – gydymo prieinamumas gerovės indeksą traukia žemyn. Taigi, jei esi sveikas, tuose rajonuose patrauklu gyventi, o jeigu turi sveikatos bėdų – jų sulauksi dar daugiau. Susidaro užburtas ratas – gydytojai nenori vykti dirbti į tokius rajonus, o iš rajonų žmonės bėga, nes neturi normalios medicininės priežiūros. Gal jei būtų daugiau gydytojų, rajonas pritrauktų daugiau gyventojų?

Įrankis kryptingai regiono politikai

Rūta Svarinskaitė, Vilniaus politikos analizės instituto gero valdymo programos vadovė

Kalbėdami apie Lietuvą, kalbame apie sostinę ir kitą Lietuvą. Norėjome išryškinti regioninės atskirties mastą. Konstruodami indeksą, susidūrėme su ta problema, kad statistikos šia savivaldybių tema yra nedaug arba ji fragmentiška. Tiek politikos formuotojai, tiek sprendimų priėmėjai, neturėdami išsamios statistikos, negali kryptingai vykdyti regioninės politikos. Todėl ir ėmėmės užduoties parodyti savivaldybių pozicijas, taip pat vykdyti ilgalaikę stebėseną, nes norėtume fiksuoti pažangą. 30 metų regioninei politikai buvo skiriamas labai mažas dėmesys, tik pastaraisiais metais buvo pradėti rinkti strateginiai regioninės politikos dokumentai, pradėta kurti vadinamoji Baltoji knyga. Analizuodamas tuos dokumentus, institutas pastebėjo, kad savivaldybėms siekiama padėti priimant centralizuotus sprendimus, o ne suteikiant daugiau autonomijos, tai mums kelia nerimą. Manome, kad toks indeksas yra įrankis platesnėms diskusijoms su visuomene. Be to, svarbu, kad pati visuomenė geriau žinotų apie regioninę atskirtį šalies viduje, nes regioninė politika turi būti tolygesnė. Žmogus, gyvenantis bet kurioje Lietuvos teritorijoje, turi turėti panašias galimybes mokytis, dirbti ir uždirbti, gyventi orų, sveiką ir saugų gyvenimą.

Savivaldos gerovės indeksas – tai įrankis kryptingai regioninei politikai vykdyti, stebėsenai užtikrinti, taip pat informuoti piliečius apie tos aplinkos, kurioje jie gyvena, realią situaciją, skatinimas vykdyti piliečių iniciatyvas. Norėtume atkreipti tiek vietinės, tiek centrinės valdžios dėmesį į atsiliekančias savivaldybes, kad prioriteto tvarka joms būtų skiriama resursų ir visa įmanoma techninė pagalba.