Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Laime turime pasirūpinti patys

Jauniems sekasi ir meilėje, ir santuokoje – mat jie be stabdžių. O vyresniems? Pasirodo, didelė patirtis ne vien skatina, bet ir stabdo.

Dar garsusis filosofas Seneka yra pasakęs, kad protingas žmogus yra laimingas. Anot jo, laimingai gyventi užtenka vien proto.

Ar tikrai taip? pati su savimi diskutavo Monika, braidydama po baltą sniegą miestelio parke. Rodos, dviejų žmonių meilei, santykiams taip pat turėtų užtekti proto. Pridėkime dar emocijas, abiejų aukštąjį išsilavinimą, kultūringas tėvų šeimas, panašias abiejų profesijas, vienodus polinkius... Viskas sutampa, viskas dera. Tik kodėl mudu taip dažnai nesutariame?“ – mąstė ji.

Štai kad ir šią savaitę. Jie abu buvo labai užsiėmę, vis dėlto planavo pasimatyti penktadienį jos namuose. Deja, Gintaras nepaskambino nei penktadienį, nei šeštadienį, o Monika, supykusi dėl jo nedėmesingumo, taip pat tylėjo. Sekmadienį neiškentė, pati jį susirado ir išrėkė, kad jam svarbus tik jis pats, o į Moniką, kuri niekur taip ir neišėjo visą savaitgalį, jam nusispjauti. Gintaras užglaistė situaciją, atsiprašė. Kai jiedu pagaliau susitiko, Monika bandė pasišnekėti, pasakyti, kad pavargo viena irkluoti dviejų žmonių santykių valtį, nes visos iniciatyvos plaukia daugiausia iš jos pusės. Gintaras ir vėl viską pavertė juokais, jo nuomone, jų santykiai yra kaip visų, na, retkarčiais jie pasipyksta, bet tik tiek.

Hamletiškas klausimas

Reaguoti ar nereaguoti į tokius neva kasdienius konfliktus, iš kurių vėliau gali išaugti rimti nesutarimai, ar verčiau visa tai nuleisti negirdomis, guodžiantis tuo, kad visi aplink pykstasi? Gal mes pernelyg sureikšminame panašias situacijas, bijodami prarasti ryšį su partneriu?

Pasak psichologų, jei į pykčio priežastį abu partneriai žvelgia kaip į menkniekį, jie niekada nesusipyks. Moteris supyko, nes, jos manymu, neskirti jai laiko, vadinasi, nevertinti jos rimtų jausmų. Mat kuo žmogus pats sau svarbesnis, tuo jis įžeidesnis. Kai jis didis, svarbus, jį žeidžia viskas, kas skiriama ne jam. Žeidžia, kad žiūrimas televizorius, o ne bendraujama, kad niekas nepaklausia, ko ji nusiminusi, kad už nugaros kas nors juokiasi. Bet toji būsena laikina, ji praeina.

Situacija kartojasi, kodėl?

Kaip galima „išlipti“ iš panašios situacijos, ypač jei jaučiama, kad trūkinėja ryšys su žmogumi?

Psichologas pirmiausia paklaustų, kodėl tokie nesusipratimai nutinka? Klausimas turi dvi dalis: pirmoji – kaip jis drįsta? Tik neskubėkite užsipulti. Verčiau išsakykite savo jausmus: „Aš tokia įsiutusi...“ Tai tiltas į santykių atnaujinimą – žmogus tikras, kad buvo lauktas. Antroji klausimo dalis: „Kodėl neskambinai?“ Kokios priežastys jį vertė nepranešti, kad neateis? Gal ateityje galima ką nors pakeisti?

Ši klausimo pusė geriau atsiskleidžia po emocijų proveržio. Atsikratęs įtampos, žmogus gali objektyviau įvertinti situaciją. Čia beveik visi žmonės daro klaidą. Kai patys neskambina, žino priežastį, bet jei taip elgiasi partneris, aiškinasi vienaip – jis neatsakingas, nemyli arba tai daro piktdžiugiškai.

Apskritai žmonėms, trokštantiems tobulėti, verta imtis strateginių veiksmų. Standartinis – kartą per savaitę susėsti ir pasišnekėti: kuo patiko ir kuo nepatiko jo ar jos elgesys. Santykių kokybė smarkiai nešoktelės, bet... Kai norima iš esmės ką nors pagerinti, reikalinga psichoterapija. Jei iki tol žmogus save pažįsta 10 proc., tai po psichologinių pamokų pažins 15 proc. Atsidurs prieš didesnių savo norų bei galimybių sąrašą ir susimąstys, ar jo partneris gali visa tai atliepti. Gal tiesiog atėjo laikas jį pakeisti kitu arba laikas keistis pačiai?

Ar tikrai renkasi moteris

Fikcija ar ne, kad renkasi moteris? Gal tiksliau yra taip: ji dažniau užmezga ryšį, kartais net nesitikėdama nieko gero. Pasak psichologų, tiesa paprasta: kiekviena moteris savo galimybes gali susiaurinti iki 1 ir išplėsti iki 100. Jei ji laiko save lengvai prieinama, jos galimybės dvi: gerai užsidirbti arba būti primuštai. Jei ji laiko save mergele Marija, jos galimybės pašoka iki 60. Ji rūpinasi juo, visais kitais, bet jai svetimas intymumas. O jei moteris mano esanti visapusiška moteris, jos galimybės artėja prie 100. Ji ir šventuolė, ir pasileidėlė, ji gali susipažinti ir su vienadieniu, ir su savo atitikmeniu, turėti intymų gyvenimą, ištekėti.

Naujos pažintys

Pažįstame daugybę nuostabių moterų, kurios, deja, vienišos. Jos paprasčiausiai neturi galimybės susipažinti.

Tikimybė maždaug tokia: moteris, vaikščiojanti gatve su mėlyne po akimi, šiandien gali susipažinti su trimis atitinkamais vyriškiais, na, o inteligentė grįždama namo iš darbo tikrai su niekuo nesusipažins. Kodėl? Pirmoji laiko save paprasta, pilka, pigia moterėle. Tai padidina jos galimybes susipažinti su savo rato vyrais. Deja, ji niekada negers kavos, kaip anksčiau ar vėliau gers kavą inteligentė su nauju nepažįstamuoju ir nediskutuos apie meilę...

Savęs vertinimas

Turtinga moteris gali neturėti pinigų, bet ji visada bus turtinga, jai tik laikinai nepasisekė. Identitetas lemia galimybes. Identitetas – tai tvirtas įsitikinimas, kas aš esu. Budistai, kol tampa tikri, 100 kartų savęs paklausia: „Kas aš esu?“ Ir kai patys sau atsako: „Aš esu budistas“, tampa laisvi – neprisirišę, nepavydūs, nesavininkiški, neturį pykčio bei išpūsto AŠ. O mes, jei kas rytą savęs paklaustume, kas aš esu, gautume tikrai ne vieną atsakymą.

Jauni žmonės dažniau nesivaldo

Psichologai nesistebi tuo, kad jauni dažniau nesivaldo, mat jie ir lankstesni, ir atviresni eksperimentams. Naujokams sekasi ir meilėje, ir santuokoje. Jie be stabdžių. Patirtis ne vien skatina, bet ir stabdo, riboja. Jauniems nebaisu klysti. Įsimylėjėlis žiemą su mylimąja lengvai pernakvos nešildomame sodo namelyje, o pagyvenusiam tai ir į galvą nešaus, jis labiau įpratęs prie laikraščio, karštos arbatos, šiltų šlepečių...

Laisvė meilėje

Kada esame už laisvę meilėje, be jokių kanonų? Pasirodo, tikroji laisvė ateina per suvokimą. Jei žmogus tariasi esąs laisvas, tačiau laisvės nesuvokia, jis paprasčiausiai tėra atsipalaidavęs. Išgėręs su visomis bučiuojasi, na, argi tai laisvė? Žmogaus laisvė didėja, plečiasi, kai jis puikiai suvokia save, pasaulį. Geriau užaugti iki tikrojo suvokimo. Laisvė – tai suvokimo pasekmė.

Savininkiškumas

Laisvė ir savininkiškumo jausmas, ar tai gali derėti? „Tu mano katytė...“ Kitą traktuojame kaip savo dalį. Tai mums brangu. Išsigelbėjimas – žinojimas, kad MANO nėra MANO. Juk puikiai suprantame, kad mūsų partneris vis vien neduoda to, ko reikia. Gal neverta, kad jis būtų vien jūsų? Šilta saulė, žiemą baltos pusnys, pagaliau bendravimas tyloje su Dievu. Tai taip pat ne mažiau svarbu. O kad jūsiškis ne vien jūsiškis, bet dar kažkieno, ką gi...

Bijome prarasti

Kas bijo praradimų? Tai žmonės, kurie gyvenime nieko neišmoko. Gimė pirmokai ir liko. Brandūs žmonės nebijo prarasti, jie moka nepriklausyti nuo kito žmogaus įtakos. Mums neturi atrodyti, kad koks nors JIS ar JI padarys mus laimingus. Nes JIS tikrai to nepadarys, jei JI pati tuo nepasirūpins. Pasaulis, deja, netobulas, ir tai, ko žmogui reikia, išdalyta atskiriems žmonėms.

 

 

 

 

Rekomenduojami video