2018 m. Lietuvoje buvo įregistruota 1 mln. 228 tūkst. individualių lengvųjų automobilių. Atidžiau panagrinėjus, kuo važinėja tautiečiai, nesunku įsitikinti, kad lietuviai pirmenybę teikia vokiškiems automobiliams ir nemėgsta mažų mašinų – tam galima rasti racionalų paaiškinimą.

Vertina praktiškumą

Tūkstančiui gyventojų Lietuvoje pernai teko net 439 individualūs lengvieji automobiliai – tai vienas didžiausių rodiklių Europoje, tačiau, skirtingai nei kitose Europos šalyse, tarp 15 populiariausių modelių Lietuvoje nerasime nė vieno žemos klasės automobilio.

Populiariausių šalies keliais važinėjančių automobilių dešimtukas yra toks: „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“, „Opel Astra“, „Audi 80“, „Ford Focus“, „Opel Zafira“, „Audi A4“, „Opel Vectra“, „Audi A6“ ir „Renault Scenic“. Iš karto už dešimtuko ribų – dideli vienatūriai „Ford Galaxy“ ir „Volkswagen Sharan“, toliau rikiuojasi „Renault Laguna“, „Ford Mondeo“ ir „Peugeot 307“.

Taigi, mūsų šalies gyventojai vairuoja tik kompaktinius, vidutinės klasės automobilius ir vertina vienatūrius – net 4 jų yra tarp populiariausių.

„Į akis krinta ir tai, kad pastarąjį dešimtmetį išaugo vienatūrių automobilių populiarumas. Galbūt tai galima sieti su gausėjančiomis šeimomis, o gal tiesiog tampame praktiškesni. Prieš 10 metų populiariausiųjų sąraše buvo tik vienas vienatūris, o dabar – net keturi“, – komentuoja Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas.

Palyginęs su prieš dešimtmetį skelbtu populiariausiųjų automobilių dešimtuku, jis pastebėjo, kad jame neliko nė vieno Japonijos automobilių gamintojo.

Vietos – per akis

Mažų automobilių populiarumą Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose valstybėse lemia vietos stoka – bent kartą Paryžiuje ar Romoje buvęs žmogus lengvai pastebi, kad dideli automobiliai ten tiesiog netelpa.

Gatvės, parkavimo vietos yra siauros, gyventojai, lygiagrečiai kelio pakraštyje statydami savo transporto priemones, palieka labai mažas erdves kitiems.

Tai nėra tik didmiesčių problema – ir mažesni miesteliai yra smarkiai urbanizuoti, o kai kurie įsikūrę kalnuotose vietovėse ir ten mažo automobilio privalumai išryškėja dar stipriau.

Tuo metu daugumoje Lietuvos miestų nekyla problemų dėl automobilių gabaritų. Todėl natūralu, jog žmonės renkasi didesnius ir kartu praktiškesnius automobilius, labiau tinkančius įvairiems gyvenimo atvejams.

Svarbu ir prestižas

Automobilio mokestis taip pat turi didelės įtakos. Daugelyje Europos šalių jis sustyguotas taip, kad už didesnį, galingesnį ir daugiau degalų eikvojantį automobilį reikia mokėti gerokai brangiau. Tuo metu Lietuvoje automobilių pasirinkimas nėra ribojamas jokiais mokesčiais, todėl tai natūraliai sufleruoja pirkėjui rinktis labiausiai poreikius atitinkantį automobilį, nesukant galvos dėl ankštų parkavimo vietų ar didesnių mokesčių.

A.Žiukelio teigimu, vertinant automobilių amžių Lietuvoje matyti, kad šalies automobilių parkas šiek tiek jaunėja.

„Prieš 10 metų populiariausi automobiliai buvo nuo 14 iki 22 metų, šiemet – nuo 11 iki 21. Taigi tendencija, panašu, yra lėtai gerėjanti. Kita vertus, akivaizdu, kad automobilis ir toliau išlieka ne tik transporto priemone, bet ir tam tikru prestižo, socialinio statuso dalyku. Anksčiau pirmame populiariausiųjų dvidešimtuke 10 automobilių modelių buvo žemesnės vidutinės klasės, o dabar tokių – tik 8“, – tendencijas komentuoja A.Žiukelis.

Jo teigimu, tai atspindi tendenciją, kad būtent automobilio klasė, o ne amžius yra vienas svarbesnių kriterijų renkantis, kokį automobilį įsigyti.

„Nors už tą pačią sumą galima būtų įsigyti naujesnį, saugesnį ir net ekonomiškesnį, tačiau žemesnės klasės automobilį, Lietuvos vairuotojai vis dėlto dažniau renkasi senesnius, bet aukštesnės klasės automobilių modelius“, – sako specialistas.

Renkasi dyzelį

Įdomi tendencija pastebima ir dėl degalų rūšies. 2019 m. liepos 1 d. „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje įregistruota 992 tūkstančiai dyzelinu varomų automobilių, o benzinu varomų įregistruota beveik tris kartus mažiau – 340 tūkstančių.

Dar105 tūkstančiai lengvųjų automobilių šalyje yra varomi benzinu ir dujomis. Taip pat įregistruota ir 16,3 tūkstančio hibridų. Tuo metu elektromobilių įregistruoti 1 129 vienetai – t. y. apie 0,08 procento viso lengvųjų automobilių parko.

Kokias išvadą galima padaryti remiantis šia statistika? Automobilių savininkai Lietuvos pirmiausia galvoja apie praktiškumą ir taupumą.

„Regitros“ duomenimis, nuo 2013 m. stebima naujai registruojamų benzininių automobilių mažėjimo tendencija.

Lietuviai labai vertina praktiškus vienatūrius - tarp 15 mėgstamiausių automobilių jų yra net 4.

Padėtis gali keistis

Benzinu ir dujomis varomų naujai įregistruotų automobilių taip pat sumažėjo (aišku, būtina turėti omenyje, kad dalis automobilių savininkų dujinę įrangą susimontuoja vėliau, jau po pirmos registracijos).

Tuo metu per ketverius metus išaugo naujai registruotų dyzelinių automobilių populiarumas.

Didžiąją dalį Lietuvoje kasmet įregistruojamų automobilių sudaro naudotos transporto priemonės, tad Vakaruose vyraujančios mados atvyksta po kelerių metų kartu su nenaujais modeliais.

Šiuo metu pas mus populiarūs 10-ies metų ir senesni dideli dyzeliniai universalai, premium segmento modeliai, o naujų modelių srityje situacija kita. Čia benzininiai automobiliai užima kur kas didesnę rinkos dalį.

Tačiau situacija gali keistis. Lietuvos Vyriausybė jau užsiminė apie senesnių ir daugiau teršiančių automobilių mokestį bei galimą apribojimą į šalį įvežti senesnes transporto priemones.

Be to, Vilnius yra augantis miestas – tai matyti ne tik statistikos lentelėse stebint augantį gyventojų skaičių, bet ir naujų verslo centrų bei daugiabučių statybas. O su jomis ateina ir eismo problemos – spūstys, mažiau parkavimo vietų ir kitos.

Populiarės krosoveriai

Dėl anksčiau išvardytų faktų Vakaruose vyraujanti nedidelių automobilių mada Lietuvoje dar neegzistuoja, tačiau anksčiau ar vėliau pasieks ir ją. Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį pastebimas kitas fenomenas – populiarėja krosoveriai.

Kodėl visame pasaulyje beprotiškai auga šio kėbulo automobilių pardavimai? Nuomonių yra įvairių: vieni specialistai teigia, kad dėl besikeičiančių laisvalaikio poreikių, kiti – neva dėl patogesnės aukštesnės vairavimo pozicijos ar galimybės privažiuoti prie pat šaligatvio bortelio.

Treti tvirtina, kad krosoveriai šiandien prilygsta universalams pagal talpą, valdymo, komforto savybes bei ekonomiją, tad naujų automobilių pirkėjai mieliau renkasi praktiškesnę transporto priemonę, kuria važiuojant mišku nereikėtų jaudintis dėl kiekvienos už dugno detalių užkliūvančios šakos.

Sudėjus abi – populiarėjančių krosoverių ir mažų automobilių – tendencijas gauname segmentą, į kurį pastaraisiais metais taikosi daugelis gamintojų: A ir B klasės krosoverių (pvz., „Volkswagen T-Roc“, „Toyota C-HR“ ar „Fiat 500X“).

Šie automobiliai dažniausiai yra maži, nebrangūs, tačiau juose patogiai susėda 4 žmonės ir dar yra nemaža bagažinė. Kartais jie yra varomi keturiais ratais, todėl suteikia galimybių saugiai įveikti itin prastus kelius bei aktyviai praleisti laisvalaikį. O tai universaliam automobiliui yra labai svarbu.

Dėl įvairių technologinių aspektų, pavyzdžiui, mažėjančio darbinio variklio tūrio, nebėra reikalo daryti ilgą automobilio kapotą, tad daugiau vietos galima skirti salono erdvei bei bagažinei.

Plonesnės sėdynės leidžia saloną padaryti erdvesnį, o kai kuriuose automobiliuose galinė jų eilė dar ir slankioja – taip galima padidinti bagažinę arba padaryti daugiau vietos gale sėdintiems keleiviams.

Tokius privalumus ypač vertina Vakarų bei Pietų Europos gyventojai, tad nesunku nuspėti, kad po kelerių metų ši tendencija ateis ir į Lietuvą.