Roberto Patronaičio nuotr.

Apie pastebimus klimato kaitos padarinius garsiai kalbama ir Lietuvoje.

VDU Gamtos mokslų fakulteto tyrėjai, remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais mūsų šalyje, tikina, jog per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos smarkiai pasikeitė daugelio augalų ir gyvūnų fenologija – tai yra, sezoniniai reiškiniai, tokie kaip žydėjimo ar veisimo laikas.

„Per paskutinius penkis dešimtmečius didėjanti vidutinė oro temperatūra gerokai paveikė žemės ūkio praktikos planavimą, paankstindama greitindama sėjos ir sudygimo laiką. Dėl ankstyvų šiltų pavasarių, dabar žemės ūkio augalai sėjami anksčiau. Prognozuojama, kad ateityje augalų vegetatyvinis laikotarpis – kai didėja lapai, šaknys ir stiebai – sutrumpės“, – samprotauja VDU Aplinkotyros katedros docentė Gintarė Sujetovienė.

VDU mokslininkai savo tyrimais patvirtino, jog dėl klimato kaitos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, prognozuojamas jų augimo sumažėjimas – dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos.

„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o didžioji šių bangų dalis yra lydimos sausrų – tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio sistemoms. Mūsų tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas yra labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai yra jautresni už kitus – pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, o tuo tarpu rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė Jūratė Žaltauskaitė.

Taip pat patvirtinta, jog augalai pakankamai greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės karščio bangos, tačiau jei jie kartu patiria ir kitus neigiamus veiksnius – pavyzdžiui, sausrą, konkuravimą su kitais augalais – atsistatymas yra žymiai lėtesnis. Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje – atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir herbicidų efektyvumas, todėl ateityje laukus gali reikėti purkšti dar dažniau ir didesniais kiekiais.

Į pagalbą – anglį „konservuojantys“ augalai

Vieną galimą būdą kovoti su klimato kaita atrado amerikiečių biologė, Salko biologinių tyrimų instituto profesorė Joanne Chory – jos projekte „Tobulas augalas“ („Ideal Plant“), naudojant genų redagavimą, augalai savo šaknyse gali kaupti daugiau anglies dvideginio ir, tokiu būdu, pasiimti daugiau anglies iš atmosferos bei sulėtinti klimato kaitą.

Šio projekto tikslas yra sukurti augalus su galinga šaknų sistema, kurie gebėtų ne tik absorbuoti daugiau anglies dioksido iš atmosferos, bet ir užkonservuoti anglį dirvožemyje ilgesniam laikotarpiui, taip pristabdant klimato kaitą. Tam pasitelkiamas suberinas – polimeras, kuris natūraliai kaupiasi augalo ląstelių sienelėse, absorbuoja anglį ir yra atsparus irimui.

„Kai skaidomos žuvusių augalų liekanos, kiekvienais metais į atmosferą grįžta didelis anglies dioksido kiekis. Turėdami ilgesnes, masyvesnes šaknis, „idealūs augalai“ gebėtų užkonservuoti anglį suberino forma gilesniuose dirvožemio sluoksniuose žymiai ilgiau – taigi, žymiai mažiau anglies dioksido sugrįžtų į atmosferą jiems pūvant“, – paaiškina VDU mokslo darbuotoja Austra Dikšaitytė.

Anot jos, tokiu būdu dirvožemis būtų praturtinamas papildoma anglimi ir augalai taptų atsparesni įvairioms stresinėms sąlygoms. Augdami tokiame dirvožemyje, augalai su patobulinta šaknų sistema ne tik mažintų anglies dioksido koncentraciją atmosferoje, taip pristabdydami staigius klimato kaitos pokyčius, bet dar ir duotų didesnį derlių. Be to, šie „idealūs“ augalai gebėtų susidoroti su dažnėjančiomis ir stiprėjančiomis karščio bangomis, užsitęsiančiomis sausromis, liūtimis ir kitais klimato kaitos padariniais.

Tačiau viskas nėra taip paprasta. „Anglies dioksido užkonservavimas dirvožemyje problemos iš esmės neišsprendžia, „idealūs augalai“ gali tik sušvelninti pokyčius, bet jei nebus imtasi kitų priemonių klimato kaitai stabdyti, anglies dioksido koncentracijos didėjimas bei klimato šiltėjimas tik nusikeltų ateičiai“, – įspėja A. Dikšaitytė.