Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mano vyras – fotomenininkas…

Į Vilmą ir Sigitą visi žiūrėjo kaip į darnią porą. Ji – grakšti, liekna, rudaplaukė garbanė, jis – apkūnokas barzdyla, tikras senovės lietuvis. Ji – perspektyvi dizainerė, jis – patyręs architektas. Septynetą metų po vestuvių pagyvenę tik sau, Vilma ir Sigitas susilaukė sveiko ir žavaus kūdikio – dukrytės Aistės. Kai pora po 17 santuokos metų išsiskyrė, aplinkiniai ilgai kraipė galvas, kodėl taip nutiko.

Subrendo motinystei

Vilma pažintį su Sigitu vadina studijų meile, nes susitiko jiedu studijuodami Vilniuje. Ji – kaunietė, jis – vilnietis. Sigitas architektūros mokslus baigė anksčiau, išvažiavo į Šiaulius dirbti, taigi pora susitikdavo penktadieniais, šeštadieniais, o sekmadieniais Vilma dar suspėdavo aplankyti Kaune gyvenančią mamą.

Susituokę apsigyveno sostinės senamiestyje pas Sigito tėvus. Žinoma, kelioms šeimoms gyventi dviejų kambarių bute, kuriame netgi nebuvo karšto vandens, buvo ankšta, tačiau du vienas kitą mylintys jauni žmonės jautėsi laimingi. Vilma tikėjo drauge su vyru nugyvensianti laimingą gyvenimą, be sukrėtimų, be purvo. Pora susitarė neskubėti susilaukti atžalų bent penkerius metus, pagyventi sau. Tačiau kai sykį Sigitas perdavė Vilmai anytos žodžius, neva marti negalinti turėti vaikų, ji tyčia suplanavo nėštumą ir dar tą patį pavasarį pastojo. Jautėsi jau ir subrendusi motinystei.

Vyras siekė tapti garsiu fotografu, nors iš tikrųjų fotosesija tebūdavo intymaus bendravimo preliudija.

Lepino vyrą

Išėjusi motinystės atostogų, išvažiavo į Kauną pas mamą. Laukdamasi vaikelio įvertino būsto patogumus, tad gimdyti nusprendė laikinojoje sostinėje. Šeštadieniais, žinoma, laukdavo atvažiuojant Sigito ir susinervindavo, jei jį Vilniuje sulaikydavo „svarbūs reikalai“. Vyras taip nuoširdžiai atsiprašinėdavo nurodydamas tai vieną, tai kitą priežastį, kad Vilma ilgai neįžvelgė dviprasmybės. Tik gerokai vėliau, kai gavo ne vieną smūgį į paširdį, ėmė klausinėti savęs, kaip galėjo atsitikti, kad gyveno tarsi su dviem skirtingais žmonėmis – mylimuoju Sigitu ir melagiu Sigitu.

Šiandien, kai po skyrybų praėjo daug metų, Vilma mano, kad pirmą klaidą padarė lepindama vyrą naujais madingais drabužiais ir begaliniu dėmesiu. Kai abu ėmė dirbti, ji pirmiausia rūpinosi jo kostiumais, jo marškiniais, jo kaklaraiščiais, pagaliau, jo mėgstamais daiktais, patiekalais… Kad būtų gražus, madingas, tvarkingas, kad išsiskirtų iš kitų, kad jam nieko netrūktų.

O Sigitas, mėgstantis komplimentus, norintis ir mokantis patikti aplinkiniams, netrukus draugų rate pasijuto esąs dievaitis. Darbe jam sekėsi, jaunos merginos šypsojosi, žmona rūpinosi… Iš pradžių Vilmą jaudino ir žavėjo vyro pasitikėjimas savimi, tačiau ilgainiui ji ėmė pastebėti, kad draugiškumas vienas kitam, meilė peraugo į jo savanaudiškumą, netgi į žmonos ignoravimą. Sigitas ėmė gyventi vien sau.

Net pagimdžiusi ir sulaukusi daugybės sveikinimų iš svetimų žmonių, jauna mamytė neišgirdo nė vieno švelnaus žodžio iš savo vaiko tėvo. Priešingai, ilgiausiai aiškinosi, kodėl jis vengia atvažiuoti pasiimti ją su vaiku iš gimdymo namų. Ar susirinkimas darbe tokią dieną gali būti svarbesnis už kūdikį ir žmoną?

Vis dėlto į gimdymo namus jis atvažiavo, pakštelėjo Vilmai į skruostą ir įteikė plytelę šokolado (tik gerokai vėliau ji sužinojo, kad vienai iš savo meilužių tuo pat metu jis padovanojo brangių prancūziškų kvepalų).

Aptiko nuotraukas

Gimus vaikui pora apsigyveno nedideliame, tačiau savame bute. Į miegamąjį parsivežė didelę dvigulę lovą. Vilma neatsargiai pajuokavo, kad joje tilptų dar keletas moterų. Sigitas lyg juokais, lyg rimtai atsakė, kad yra moteris, kuri jį žavi ir su kuria būtų gera gyventi.

Gyvenimas tekėjo palyginti ramia vaga. Vilma augino vaikelį, Sigitas nuolat važinėjo į komandiruotes. Ką gi, toks darbas. Tačiau vieną dieną, tvarkydama vyro rašomojo stalo stalčius, ji rado daugybę didelių ir mažų nuotraukų… Iš pradžių nieko nesuprato. Jose – apsinuoginusios moterys. Toje pačioje dvigulėje lovoje, jų miegamajame! Štai viena garbanė (beje, panaši į Vilmą) vilki trumpu koketišku Vilmos sijonėliu. Kita užsitempusi jos maudymosi kostiumėlį, kurį gimtadienio proga Vilmai išrinko ir padovanojo mama. Dar viena tamsiaplaukė sėdi niekuo nepridengta krūtine, ant jos šlaunies – keliaraištis su raudona rože…

Tvarkydama vyro rašomojo stalo stalčius, Vilma rado daugybę nuotraukų, kuriose – apsinuoginusios moterys.

Susitiko su meiluže

Vilma gimdė liepą, o viskas išaiškėjo rudenį. Pirmas impulsas – suplėšyti, sudraskyti į skutelius tas purvinas nuotraukas. Daugelį jų Vilma sunaikino, tačiau pagalvojusi apie vaiką staiga liovėsi tai dariusi. Aistė užaugs ir paklaus, kodėl mama išsiskyrė su tėčiu? Ką ji atsakys? Kad tėtis jas išdavė? Bet ar tai paprasta išdavystė? Fotografuoti į namus parsivestas moteris jų abiejų lovoje, apsirengusias šeimininkės drabužiais? Pagaliau, ar vien tik fotografuoti? Nusprendusi, kad nuotraukos – faktinis, netgi juridinis nepadoraus vyro elgesio įrodymas, dalį jų pasiliko. (Beje, tų nuotraukų iš tikrųjų prireikė, kai paauglė dukra pareiškė, kad buvo galima gyventi su „visai neblogu“ tėčiu, kuris myli Aistę, sąžiningai ją lanko, paremia pinigais.)

Ištikta šoko Vilma susirado Sigito užrašų knygelę, peržvelgė telefonus, nes viena iš draugužių jai pasirodė esanti jo bendrakursė, ne sykį matyta įvairiose kompanijose. Paskambino, jiedvi susitarė pasimatyti.

Kodėl? Vilma ir pati nežino. Matyt, norėjo tiesiog pasižiūrėti tai moteriai į akis. Parodyti kitos moters, vilkinčios tuo pačiu maudymosi kostiumėliu, nuotraukas. Gal gražuolė mano esanti vienintelė Sigito mylimoji? Tai buvo mažytis moteriškas kerštas.

Jos susitiko gatvėje. Pasižiūrėjusi į nuotraukas Sigito meilužė atsainiai drėbė Vilmai žinanti, kad yra ne vienintelė. O eidavusi su juo todėl, kad jis esą meistriškai gebėdavęs ją prikalbinti pozuoti, mat bandė tapti garsiu fotografu. Tačiau iš tikrųjų fotosesija tebūdavo intymaus bendravimo preliudija.

Po skandalo – skyrybos

Vilma ketino skirtis. Tuoj pat. Tačiau Sigitas atsiprašė, prisiekė, kad daugiau nieko panašaus nebus. Lietuva kaip tik šventė savo didžiąją sukaktį – vardo paminėjimo tūkstantmetį, abu išgyveno euforiją tarsi naujai atradę tėvynę, atrodė, tapo artimesni vienas kitam. Jis įsitraukė į politinę veiklą.

Antrąkart tas pats pasikartojo maždaug po metų. Vėl radusi pluoštą paslėptų naujų aktų, ji parodė jas ir vyrui, ir anytai. Tikėjosi jos užtarimo, gal net pagalbos. Anyta net nusipurtė pamačiusi, tačiau jos pozicija buvo aiški – nesikišti. Esą sūnus suaugęs, žino, ką daro.

Tuo metu jiedu remontavo butą, tiksliau, tai darė Vilma, nes Sigitas daužėsi po komandiruotes į Maskvą ar Varšuvą. Sykį jis buvo neva išvykęs į Lenkiją, o ji, nesulaukusi jo grįžtančio, paskambino į darbą ir sužinojo, kad „viršininkas niekur neišvažiavęs, atostogauja”. Grįžo įdegęs, tarsi iš kurorto. Kitąkart ji pati pastebėjo vyrą senamiestyje, kai jis buvo neva visai savaitei išvykęs į komandiruotę.

Pora ėmė konfliktuoti. Kartais net be jokios priežasties. Po paskutinės vyro kelionės neva į Lenkiją Vilma paskelbė jam ultimatumą: „Arba susitvarkyk, arba išeik.“ Tą pačią dieną jis susikrovė daiktus. Ji dar bandė jį sulaikyti – sunku buvo susitaikyti su mintimi apie skyrybas. Jos idealas – darni šeima, harmoningi tarpusavio santykiai. Tik vėliau, kai šiek tiek pailsėjo nuonuo amžino laukimo ir begalinio nerimo, kur jis, su kuo, lengviau atsikvėpė.

Epilogas

Išgyventi padėjo augantis vaikas, draugai, kurie liko su ja, ir… malda. Pirmais metais, kai jautėsi išniekinta ir išduota, ji sykį apsilankė Katedroje, suklupo ties Nukryžiuotoju ir, kaip mokėjo, taip ėmė melstis. Ašaros tekėjo upeliais. Jos siela valėsi. Ir dabar ji čia nuolat lankosi, nors praėjo daug metų.

Šiandien Vilma dar nėra susitaikiusi su savo vienatve, bet tiki likimu, kurio, vienokio ar kitokio, kiekvienas nusipelnome. Jei bus lemta, ji dar sutiks žmogų, kurį pamils.

 

Rekomenduojami video