Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Metų ūkininkai traukiasi iš gyvulininkystės sektoriaus

Vilkaviškio rajone, Lakštučių kaime gyvenančių Rūtos ir Arūno Račiukaičių ūkis šiais metais buvo pripažintas geriausiu šiame rajone. Šeima ir toliau galvoja apie ūkio plėtrą, tačiau ketina visiškai atsisakyti vis dar tvartuose esančių kiaulių.

Pavyzdingas ūkis

Šiais metais Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio ministerijos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2018“ Vilkaviškio rajono nugalėtojais tapę Račiukaičiai – išskirtiniai ūkininkai. Jų namuose, ūkiniuose pastatuose bei garažuose esančios tvarkos galėtų pavydėti daugelis žemdirbių. Tiesa, šio Suvalkijos krašto konkurso vertinimo komisijos pirmininkė, Vilkaviškio rajono Ūkininkų sąjungos vadovė Onutė Kartavičienė sakė, kad šiemet išrinkti geriausią rajono ūkį buvo itin sunki užduotis, nes visi kandidatai buvo verti šio titulo.

„Vertindami ūkius mes atsižvelgėme į daugybę kriterijų: ūkininkų kvalifikaciją ir išsilavinimą, žemės panaudojimą, sodybos aplinkos tvarkymą, privažiavimą prie jos, pasėlių, pievų, ganyklų, pastatų būklę, apsirūpinimą technika bei jos būklę, trąšų, chemikalų, degalų ir tepalų sandėliavimą.... Račiukaičių ūkis puikiai atitiko visus kriterijus ir iš visų išsiskyrė savo tvarka“, – sakė O.Kartavičienė.

Ji tvirtino, kad Vilkaviškio rajone stengiamasi laikytis tradicijos, jog kasmet būtų įvertinti vis kiti žemdirbiai. Anot jos, šio krašto ūkiai auga, tobulėja, atsiranda vis daugiau jaunų žemdirbių, kurie ūkius perima iš savo tėvų ir taip tęsia ūkininkavimo tradicijas rajone. Būtent tokie yra ir šių metų konkurso nugalėtojai Račiukaičiai.

Seniau – lengviau

Rūta ir Arūnas ūkininkauti pradėjo maždaug prieš 20 metų. Tiesa, tuomet jie tai darė kartu su Arūno tėčiu, o savarankiškai žemę dirbti ėmė maždaug prieš 10–12 metų. Tada šeima turėjo apie 100 ha žemės, o šiandien jų valdomi plotai – dvigubai didesni. Tiesa, ne visa žemė yra nuosava. Apie 120 ha – nuomojami plotai. Už nuomą Račiukaičiai moka po 150–200 eurų už hektarą.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Kainos tokios, kad vargu ar investicijos kada nors atsipirks. Be to, viskas ir toliau brangsta. Jau nekalbu apie žemės kainą. Kasmet tampa vis sunkiau uždirbti iš žemės, todėl ketiname plėstis. Kol kas dar nesinori sustoti“, – sakė A.Račiukaitis.

Anot jo, seniau ūkininkauti buvo lengviau ne vien dėl to, kad, turint mažiau žemės, galėjai uždirbti daugiau, bet ir todėl, kad žemdirbių nevaržė tokie sudėtingi reikalavimai ir kontrolė. Arūno teigimu, dabar ūkininkai taip apkrauti įvairiais popieriais, jog žemę dirbti beveik nėra kada.

Nors Vilkaviškio rajono gyventojas ir teigė galvojantis apie plėtrą, tačiau naudotis Europos Sąjungos parama jis neketina. Prieš kelerius metus jis jau buvo už paramą įsigijęs purkštuvą, tačiau suprato, kad gana sunkiai įgyvendinami reikalavimai nėra verti to, kas už juos duodama.

Prasčiausias derlius

Didžiąją Račiukaičių dirbamų žemių dalį užima kviečiai bei rapsai. Įprastai derlius kiekvienais metais būna panašus, tačiau neseniai pasibaigęs sezonas tapo išskirtiniu. Arūnas sako, kad grūdų prikūlė bene trečdaliu mažiau nei įprastai. Vidutiniškai iš hektaro kviečių biro apie penkias tonas, o iš to paties ploto rapsų – vos dvi. Tokių prastų metų ūkininkas teigė neatsimenantis.

„Pernai daug ūkininkų dėl užklupusių liūčių nespėjo laiku nukulti savo javų plotų, tačiau man tai problemų nesukėlė. Apskritai, praėjęs sezonas buvo turbūt geriausias per visus ūkininkavimo metus. Iš hektaro vidutiniškai prikūliau apie 10 tonų kviečių. Suprantu, kad kiekvieni metai negali būti labai geri, tad dėl šių metų derliaus pernelyg nesijaudinu. Tikiuosi, jog ateinantis sezonas bus geresnis“, – vylėsi pašnekovas.

Jis džiaugėsi, kad, nepaisant sumažėjusio derliaus, pavyko įgyvendinti visus išankstinius įsipareigojimus ir metus baigti be skolų. Nemažai ne tik Vilkaviškio rajono, bet ir visos Lietuvos ūkininkų nukentėjo dėl itin didelio kiekio pasirašytų išankstinių sutarčių. Tiesa, nedaug trūko, kad ir Arūnas būtų atsidūręs pastarųjų sąraše. Įprastai kasmet apie pusę planuojamo derliaus išankstinėmis sutartimis susaistantis ūkininkas šiemet buvo priverstas už jas atiduoti kone visą savo užaugintą javų ir rapsų produkciją. Dėl šios priežasties, sudarinėdamas išankstines sutartis kitiems metams, vyras, sakė, būsiantis atsargesnis.

Didins runkelių plotus

Nors šiemet tiek javapjūtė, tiek sėja pasibaigė daug anksčiau nei ankstesniais metais, darbų Račiukaičių ūkyje užteko ir rudeniui ritantis į antrą pusę, mat šeima augina apie 20 ha cukrinių runkelių. „Kiek girdėjau, pas kitus ūkininkus dėl sausros runkeliai užaugo prastai, tačiau mūsų ūkyje jie gana neblogi“, – džiaugėsi ūkininkas.

Jis cukrinius runkelius veža į Marijampolės cukraus fabriką. Nors seniau dėl atsiskaitymų kildavo daug problemų, tačiau prieš kelerius metus tarp fabriko, ūkininkų ir UAB „Žvalguva“ sudaryta trišalė sutartis padėjo išspręsti visus nesutarimus. Dabar žemdirbiai nuo 50 iki 80 proc. runkelių vertės privalo iš „Žvalguvos“ pasiimti prekėmis: trąšomis, chemikalais arba sėklomis, tad rizikuojama ne visais, o tik dalimi savo pinigų. A.Račiukaitis džiaugėsi, kad buvo pasiektas toks susitarimas ir ateityje žada dar labiau padidinti cukrinių runkelių plotus. Jau kitąmet jis planuoja jų sėti bent 30 ha.

Atsisako kiaulių

Arūnas džiaugėsi, kad ateityje bus kam palikti ūkį. Darbuojantis jam vis dažniau padeda sūnus Mantas, kuris, plušėdamas tėvų ūkyje, rodo vis didesnį entuziazmą. Be to, ir dukra Giedrė, esant reikalui, nevengia sėsti į traktorių.

Šiuo metu Račiukaičiai verčiasi ne vien augalininkyste. Jų tvartuose vis dar yra apie 20 kiaulių. Dar prieš porą metų jų buvo apie pustrečio šimto, tačiau vis didėjanti afrikinio kiaulių maro (AKM) baimė verčia drastiškai mažinti šių gyvulių skaičių. „Reikalavimai dėl AKM tam jokios įtakos neturi. Mes ir seniau naudojome dušą, dezinfekcinius kilimėlius, reikėjo tik dalį teritorijos aptverti tvora, bet tai nepareikalavo didelių papildomų investicijų. Daug labiau gąsdina pats ligos artėjimas. Neseniai Marijampolės rajone viename ūkyje AKM jau buvo nustatytas kiaulei, o po kelių dienų šis virusas rastas ir sumedžiotame šerne. Nesinorėtų, kad liga atkeliautų ir iki Vilkaviškio rajono“, – kalbėjo suvalkietis.

Anot jo, jei ne AKM baimė, kiaules tikrai apsimokėtų laikyti, nes jų supirkimo kainos yra gana geros. „Jei mūsų tvarte ar kur nors netoliese būtų nustatytas maro židinys, mažiausiai mėnesį ne tik kad negalėtume parduoti kiaulių, bet net ir sau pasipjauti. Mano brolis Marius dar augina apie 200, tačiau aš ketinu jų visiškai atsisakyti“, – teigė A. Račiukaitis.

Seniau jiedu su žmona laikė ir kelias karves, tačiau šių galvijų ūkyje taip pat neliko. Anot Rūtos, atsisakius jų, gyvenimas tapo nepalyginamai lengvesnis. Seniau šeima niekur negalėdavo ilgesniam laikui išvažiuoti, nes karves melžti reikia kasdien.

„Nenoriu net prisiminti tų laikų“, – juokėsi R.Račiukaitienė.

Padeda savo kraštui

Šeima ūkyje yra pasiskirsčiusi darbus: vyras pluša laukuose, žmona kuria namų grožį, rūpinasi aplinka. Račiukaičių namai išsiskiria ypatinga tvarka. Čia ne tik puikiai prižiūrėti gėlynai ar kitos namų erdvės, bet net ir garažuose esančios tvarkos daugelis galėtų jiems pavydėti.

Ūkyje kasmet atnaujinama dalis technikos, įvairių įrenginių. Pernai netoli namų Račiukaičiai pasistatė didžiulį garažą, o neseniai Arūnas nusipirko metalo apdirbimo stakles ir jau šią vasarą pats gaminosi įvairias traktoriams, kombainams ar kitiems žemės ūkio padargams reikalingas detales. Stakles jis įsigijo ne dėl noro sutaupyti šiek tiek pinigų, bet dėl galimybės sugaišti mažiau laiko. Anot jo, kuomet sulūžta kokia nors žemės ūkio padargų dalis, neretai jos tenka laukti net kelias dienas. Tuomet darbai ūkyje sustoja. Siekdamas nuo to apsidrausti, A.Račiukaitis ėmė ieškoti įvairios informacijos, kaip dirbti su metalo apdirbimo staklėmis ir jau šią vasarą pats išsitekino ne vieną reikalingą detalę.

Vilkaviškio rajono gyventojai prisideda ir prie visos Bartninkų seniūnijos bendruomenės veiklų. Jie remia renginius, o šiemet padėjo įgyvendinti ir žvyro vežimo ant prastos būklės kelių programą. Savo transportu Arūnas ant aplinkinių kelių atvežė ir išlygino ne vieną dešimtį tonų žvyro.

Daug laisvalaikio A.Račiukaitis neturi, tačiau, kai jo yra, labiausiai mėgsta su sūnumi Mantu išbėgti į futbolo aikštę. Šiuo pomėgiu vyrus užkrėtė ir Lakštučiuose gyvenantis žmonos brolis Egidijus Čivinskas.

Rekomenduojami video